Aleksandras Lapšin, dabar IT įmonės „Cognizant“ jaunesnysis testuotojas, 15 metų praleido toje pačioje įmonėje dirbdamas redaktoriumi-maketuotoju, ir buvo įtikėjęs, kad IT yra kaip futbolas – kad jeigu jauname amžiuje nepakliuvai į komandą, tai vėliau jau bus per vėlu.
Kaip rašoma pranešime spaudai, visgi, įveikus ne vieną susikurtą stereotipą, per 9 mėnesius jis ne tik pasisėmė naujų žinių, persikvalifikavo, bet ir gavo darbo pasiūlymą. Kaip jam pavyko kardinaliai pakeisti savo profesinį kelią?
Vienoje darbovietėje – 15 metų
Aleksandras studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete (dabar – VILNIUS TECH) Technomatematikos programą ir trečio kurso studijoms einant į pabaigą, per vasaros atostogas rado darbo skelbimą, kad reikalingas užsienietiškos mokslinės literatūros maketuotojas.
Kadangi darbą buvo galima derinti su mokslais, nusprendė pabandyti įsidarbinti, padirbti, kol studijuos, o vėliau susirasti „kažką įdomesnio“.
„Baigęs studijas jau buvau pakankamai gerai įsitvirtinęs ir net nebuvo minčių ieškotis kito darbo – sekėsi gerai ir tikrai dar buvo ką išmokti. Laikui bėgant įmonės viduje persikvalifikavau į redaktorių-maketuotoją – tai buvo kiek įdomesnis ir daugiau atsakomybių reikalaujantis darbas“, – dalijasi pašnekovas.
Tačiau jis vis labiau jautė, kad nors darbe sekasi gerai, pasitenkinimo iš jo negauna – atrodė, kad yra komforto zonoje, kurioje tapo labai ankšta – atėjo suvokimas, kad jau kelis metus neišmoksta nieko naujo, netobulėja.
„Reflektuodamas dažnai susimąstydavau, koks buvau prieš metus, toks esu ir dabar, ir tai jau tęsėsi ne vienerius metus – toje darbovietėje praleidau 15 metų. Atsirėmiau į lubas ir apėmė didžiulė baimė prarasti tai, ką turiu ir, kad bet kokiame naujame darbe man viską reikės pradėti nuo nulio, nes Lietuvoje nėra daugiau įmonių, kurios užsiima panašia veikla. Tad vis dažniau pagaudavau save galvojant, kad ne tik negaunu pasitenkinimo iš darbo, bet ir nesu užtikrintas dėl savo profesijos stabilumo ir perspektyvumo“, – pranešime spaudai kalba jis.
Paskatino draugo pavyzdys
Pajudėti iš sąstingio jį įkvėpė draugas, kuris savo pavyzdžiu įrodė, kad jo susikurtas paveikslas apie perėjimą į IT yra paremtas stereotipais.
„Pasakojimai apie savo darbo specifiką skambėjo įdomiai ir įtraukiančiai, taip pat kelis metus girdėjau iš jo apie „Sourcery Academy“ ir motyvuojančias persikvalifikavusių žmonių istorijas, kurie iš įvairiausių profesijų persikvalifikavo į IT – nuo barmenų iki mokytojų ir pan. Supratęs, kad laikas keisti profesiją – pradėjau domėtis darbo rinka ir bandyti surasti savo vietą joje. Man artimiausia pasirodė programinės įrangos testavimo sritis. Tam, kad galėčiau suprasti, ar tai mane gali sudominti, pradėjau nuo „Udemy“ nuotolinių kursų apie testavimą bei apie reliacines duomenų bazes. Pakankamai greitai supratau, kad man pasisekė ir radau sritį, kuri man patinka ir, kuria linkme aš noriu judėti. Planas atsirado savaime – užbaigti kursus ir pretenduoti į „Sourcery Academy For Testers“, – sako A. Lapšin.
Kai jau tvirtai apsisprendė dėl šio žingsnio, apie tai papasakojo draugams – kad kurį laiką jį matys gerokai rečiau, nes visas laisvalaikis bus skirtas mokslams, o žmonai, kad nors kūnas bus šalia, tačiau protas – ne.
„Labai padėjo tai, kad niekas neabejojo, jog man pavyks – tai labai įkvėpė. Jau buvau įsipareigojęs – ne tik prieš save, bet ir prieš artimuosius žmones – tai irgi buvo viena iš papildomų motyvacijų, kai po darbo dienos jau būdavo sunku dar atrasti jėgų ir mokymuisi“, – kalba jaunesnysis testuotojas.
Pakeisti profesiją pavyko per 9 mėnesius
Pasak IT specialisto, jo persikvalifikavimo kelias buvo pakankamai greitas – pasiruošimas akademijai bei mokslai bendrai užtruko apie devynis mėnesius.
„Tiesa, kai sužinojau, kad patekau į akademiją, padariau sprendimą, kad išeinu iš darbo ir atiduodu visą save naujiems mokslams. Mano didžiausiai nuostabai pastebėjau, kad dar niekada prieš tai man nebuvo taip įdomu mokytis – paskaitų atmosfera ir kokybė visada motyvavo judėti į priekį, tačiau tai buvo intensyvus laikotarpis – per jį nelabai turėjau laiko sau, šeimai ir draugams ar savo pomėgiams. Sunkiausia buvo tai, kad trūko poilsio, bet akivaizdu, kad tas perėjimas negali įvykti staiga, iš niekur nieko, ir turi būti pasiruošęs, kad teks paaukoti laiką, skirtą poilsiui“, – atvirai dalijasi A. Lapšin.
Jis teigia, kad jau praėjus visą kelią, galvojo, kad galėjo tai padaryti kiek anksčiau, tačiau juk viskas vyksta savo laiku.
„Visgi nesigailiu, kad priėmiau sprendimą tada, kada priėmiau, nes išsigrynino norai ir atrodo, kad puikiai jaučiu, ko noriu ir, ko nenoriu iš darbo. Dar bijojau, kad galbūt dėl savo amžiaus negalėsiu tinkamai greitai priimti daug naujos informacijos, taip pat buvau atpratęs bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir užmegzti naujus ryšius, ir nors nesu ekstravertas ir lengvai randantis priėjimą prie bet kokio žmogaus, įsitikinau, kad aplinkui yra daug gerų žmonių ir bendravimas su jais tave įkrauna, praplečia akiratį ir padeda naujame kelyje“, – įsitikinęs pašnekovas.
Svarbiausia – turėti tikslą
Aleksandras tikina, jog šiuo metu yra be galo patenkintas savo sprendimu pereiti į IT sektorių.
Po akademijos jį pakvietė prisijungti kaip jaunesnįjį testuotoją.
„Šiuo metu dirbu su užsienio pramonės įmone, kuri vykdo didmeninę bei mažmeninę prekybą, tad produktas palengvina procesus, kurie būtini įmonės darbuotojams tvarkyti naujų ir esamų klientų duomenis. Prisidedu prie kokybės užtikrinimo, kad produktas, pasiekęs klientą, atitiktų jo lūkesčius bei nesugadintų duomenų. Dabartiniame etape matau, kiek dar daug nežinau ir kiek dar manęs laukia ir kadangi technologijos vystosi ypač sparčiai – šioje sferoje niekada neateis laikas, kad tu atsiremsi į žinių lubas ir pradėsi nuobodžiauti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jis džiaugiasi, kad pavyko sau paneigti stereotipą, kuriuo buvo šventai įtikėjęs, kad IT yra kaip futbolas – jeigu jauname amžiuje nepakliuvai į komandą, tai vėliau jau bus per vėlu.
„Taip, reikia skirti laiko, kas yra tikrai nelengva, kai dar ir dirbi. Sunku prisiversti mokytis po darbo ir savaitgaliais, kai anksčiau jie buvo skirti poilsiui – todėl reikia turėti tikslą – be jo prisiversti bus labai sunku. Iš asmeninės patirties žinau, kad kiek kartų bandydavau prisėsti pasimokyti programuoti arba duomenų bazių – mesdavau tai vos tik pradėjęs, tačiau, kai nusprendžiau pretenduoti į „Sourcery“ kursus, norėjau ateiti į juos bent kažkiek pasiruošęs – tai ir buvo mano kelrodė žvaigždė. Matau čia nemažai persikvalifikavusių žmonių iš skirtingiausių sričių ir džiaugiuosi už save ir kitus, kad atrandam savo vietas“, – nebijoti profesinių pokyčių skatina jaunesnysis testuotojas.
O labiausiai šį kelią tęsti jį skatina nuolat lydintis pasitenkinimo jausmas.
„Vieną vakarą, kai baigėsi darbo savaitė, išjungiau kompiuterį ir ėjau namo –pagavau save galvojantį, kad esu labai patenkintas tuo, ką nuveikiau asmeniškai, ir su komanda – užpildė vidinio pasitenkinimo jausmas, kurio nesu jautęs prieš tai. Dabar tai jau tapo įpročiu – paklausti savęs o kaip šita savaitė? Ir, kad ir kokia įtempta savaitė bebūtų – atsakymas būna iki šiol toks pat – tai labai motyvuoja“, – pranešime spaudai dalijasi jis.