„Eurostat“ duomenimis, 19,2 proc. visos ES populiacijos sudaro vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. 45 proc. jų internetu naudojasi bent kartą per savaitę. Prieš daugiau nei dešimtmetį šis skaičius buvo daugiau nei keturis kartus mažesnis ir siekė vos 10 proc. Tai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės, įgiję pasitikėjimo savo jėgomis, tampa aktyviais internetinės erdvės dalyviais.
Statistika rodo, kad populiariausios veiklos internete tarp 55–74 metų vartotojų buvo elektroninio pašto žinučių administravimas, informacijos apie prekes ir paslaugas paieška, finansinės veiklos, pavyzdžiui, naudojimasis internetinės bankininkystės paslaugomis, o keliose Europos šalyse atliktas tyrimas atskleidė, kad vyresni nei 60 metų žmonės internete noriai užsiima ir naujų pažinčių paieškomis.
Visos šios internetinės veiklos gali tapti interneto sukčių, nusitaikiusių į vartotojo asmens duomenis ar pinigus, priedanga, todėl vyresnio amžiaus žmonėms – tėvams ir seneliams – labai svarbu paaiškinti, kaip saugiai naudotis internetu.
1. Parodykite, kaip kritiškai įvertinti interneto svetainės adresą
Kiekvieną mėnesį kibernetiniai nusikaltėliai sukuria maždaug 1,4 milijono netikrų interneto svetainių. Dažnai šios svetainės imituoja gerai žinomus interneto tinklalapius – įprastus gyvenimo būdo žurnalus, interneto naujienų portalus, pažinčių svetaines ar oficialius bankų puslapius – siūlydamos ką nors įsigyti ar įvesti asmens duomenis.
Praėjusiais metais ir Lietuvoje pastebėtas trojanas „Emotet“, sukėlė pavojų daugelio šalių – Amerikos, Jungtinės Karalystės, Turkijos ir Pietų Afrikos – interneto vartotojams. Kenkėjiška programa plito per nuorodas ir užkrėstus elektroninio pašto prisegtukus – netikras sąskaitas, PDF failus ir kitus. Kaip ir kitų panašių programėlių, „Emotet“ tikslas buvo surinkti aukų slaptažodžius ir asmens duomenis, siekiant pasisavinti jų pinigus. Tokios programėlės gali įtikinamai pamėgdžioti oficialias bankų interneto svetaines, prašydamos kliento padidinti kredito limitą, o šiam suvedus duomenis – juo pasisavinti.
Tam, kad atskirti, ar interneto svetainė yra tikra, ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į URL adreso eilutę. URL adresas gali lengviausiai išduoti kenkėjišką programą. Dažniausiai kenkėjiškos programos bando pamėgdžioti jau egzistuojančius domenus, vietoje subdomeno įrašydamos bandomos pamėgdžioti svetainės adresą.
Kenkėjišką svetainę nesunku atskirti žinant, kad tikrąjį domeno vardą nurodo adreso dalis, esanti prieš aukščiausiojo lygio domeną.
2. Parodykite, kaip kritiškai įvertinti svetainės turinį
Jei vien tik iš URL adreso interneto svetainės patikimumą nusakyti sudėtinga, svarbu imtis kitų būdų jos tikrumui nustatyti. Dažnai į asmens duomenis, o ir į pinigus, nusitaiko netikros internetinių parduotuvių svetainės. Dėl šios priežasties, prieš ką nors įsigyjant internetu svarbu įsitikinti internetinės parduotuvės patikimumu. Tai padaryti padės:
- Kritiškas parduotuvės siūlomų nuolaidų įvertinimas. Įprastos internetinės parduotuvės visoms prekėms retai kada siūlo 80–90 proc. nuolaidas, todėl jei pastebėjote tokius pasiūlymus dalijančią parduotuvę, didelė tikimybė, kad ji nėra tikra. Paprastai sukčių parduotuvės, norėdamos atkreipti potencialių klientų dėmesį, taip pat pasitelkia ryškią vizualinę medžiagą – iššokančius langus, skirtingus šriftus, ryškias spalvas.
- URL adreso įvertinimas. Netikras parduotuves dažnai išduoda įtartinas URL adresas. Kaip atskirti potencialų kenkėjiškos svetainės URL adresą, skaitykite aukščiau.
- Atsiliepimų paieška. Kilus bent menkiausiai abejonei dėl internetinės parduotuvės patikimumo, svarbu paieškoti kitų interneto vartotojų atsiliepimų. Jei jų nėra ar randami atsiliepimai – tik neigiami, didelė tikimybė, kad ši parduotuvė – gudriai sukčių paspęsti spąstai.
- Interneto svetainės patikra internetiniais įrankiais. Tam, kad sužinotumėte, ar svetainė (tai galioja ne tik internetinėms parduotuvėms, bet ir interneto svetainėms apskritai) yra potencialiai žalinga, rekomenduojama ją patikrinti bent vienu iš šių įrankių: URLVoid, Sucuri, VirusTotal ar Is It Hacked? Suvedus įtartino puslapio URL adresą į vieną iš šių svetainių, jos parodo svetainės patikimumo rodiklį, jose taip pat galima sužinoti svetainės domeno registracijos vietą ar datą.
3. Paraginkite neatskleisti savo asmens duomenų
Vertingiausia valiuta internete – asmens duomenys, kuriais pasinaudojus vartotojui galima padaryti daug žalos. Dėl šios priežasties dauguma kenkėjiškų programų ir interneto svetainių viena ar kita forma prašo šiuos duomenis įvesti. Jei mokote tėvus ar senelius naudotis kompiuteriu, paaiškinkite, kaip svarbu tinkamai rūpintis asmens duomenimis – nesuvesti jų į nežinomas interneto svetaines, neperduoti nežinomiems tik internete pažįstamiems, asmenims, nesiųsti jų nežinomais elektroninio pašto adresais, prieš suvedant asmens duomenis į bet kokias trečiųjų šalių svetaines, įsitikinti jų patikimumu.
Asmens duomenis taip pat labai svarbu saugoti su socialinių tinklų paskyromis siejamose interneto svetainėse. Prieš jungiantis prie naujos pasitelkiant socialinių tinklų duomenis, atkreipkite dėmesį, kokių duomenų prašo svetainė (draugų sąrašo, gimimo vietos ar datos, elektroninio pašto adreso). Jei yra galimybė, nuimkite varneles nuo naudojimuisi svetaine nebūtinų duomenų, pavyzdžiui, elektroninio pašto adreso.
4. Pamokykite, kaip atnaujinti kompiuterio apsaugos programas ir pakeisti senus slaptažodžius
Klaidinga manyti, kad visam gyvenimui užtenka vieną kartą įsidiegti antivirusinę programą ar sugalvoti sudėtingą slaptažodį. Dinamiškoje internetinėje erdvėje šiuos veiksmus privalu atlikti reguliariai.
„Eurostat“ duomenys atskleidė, kad tik 12 proc. vyresnių nei 55 metai amžiaus žmonių atnaujina savo kompiuterio saugumo parametrus, 22 proc. reguliariai atnaujina senus slaptažodžius ir 28 proc. skirtingose interneto svetainėse naudoja skirtingus slaptažodžius. Taigi, absoliuti dauguma vyresnio amžiaus interneto vartotojų nepasirūpina net minimalia savo kompiuterio ir asmens duomenų apsauga.
5. Paraginkite atsargiai naudotis socialiniais tinklais ir dalintis informacija
Masaryko Universiteto mokslininkų tyrimas apie tai, kaip Europos vyresnio amžiaus suaugusieji naudoja internetą intymaus gyvenimo reikmėms parodė, kad amžiaus kategorijoje nuo 60 iki 75 metų 36 proc. vyrų ir 15 proc. moterų naudojosi internetu meilės tikslais. Didžioji dalis jų žiūrėjo pornografiją, naršė internetinių pažinčių svetainėse.
Didelė dalis pažinčių svetainių internete neužtikrina pakankamos vartotojų apsaugos, todėl šios svetainės tampa patraukliomis sukčiams ir apsimetėliams. „Kaspersky Lab“ pateikiamais duomenimis, pažinčių svetainėmis besinaudojančių žmonių kompiuteriai dažniau užkrečiami kompiuterių virusais, jų anketas dažniau pasisavina tretieji asmenys, neretai šie žmonės suviliojami dalytis asmeniniais duomenimis ar informacija, vėliau jie gali tapti šantažo aukomis.
Norint padėti savo tėvams ar seneliams išlikti saugiais internetinėje erdvėje svarbu išsiaiškinti jų pomėgius, dažniausiai lankomas svetaines: ar jie linkę internetu tvarkyti finansinius reikalus; o gal mėgsta užsakinėti prekes iš internetinių parduotuvių; ar jie domisi internetinėmis pažintimis ir pan. Visos šios internetinės erdvės, jei jomis naudojamasi atsargiai ir kritiškai, gali palengvinti buitį ar asmeninį gyvenimą, tačiau pritrūkus išprusimo informacinių technologijų srityje, jos kelia pavojų ne tik internetiniam, bet ir realiam asmeniui.