Čekijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad socialinėms reikmėms internetą naudoja ne tik paaugliai ir jauni suaugusieji. Tyrimo duomenimis, amžiaus kategorijoje nuo 60 iki 75 metų 36 proc. vyrų ir 15 proc. moterų naudojo internetą socialiniams poreikiams tenkinti. Dauguma šių vartotojų naudojosi pažinčių svetainėmis, socialiniais tinklais.
Pirmą kartą su socialiniais tinklais susidūrę vyresnio amžiaus žmonės gali sutrikti. Socialinių tinklų kuriama alternatyvi realybė atrodo visai kaip tikra, o sukčius lengva supainioti su realiais žmonėmis. Kritiško požiūrio į internete randamą turinį stoka dažnai įpina mažiau patyrusius socialinių tinklų vartotojus į sukčių paspęstus spąstus. Dėl šios priežasties jaunosios kartos misija tampa saugus tėvų ir senelių įvedimas į interneto pasaulį ir pamokymas, kaip derėtų elgtis socialiniuose tinkluose. Vadovaujantis šiais patarimais tikimybė, kad jūsų mylimi žmonės bus apgauti, gerokai sumažės.
1. Kritiškai vertinti socialinių tinklų vartotojų anketas
Šių metų pavasarį „Facebook“ paskelbė pranešimą apie tai, kad iš socialinio tinklo buvo pašalinta 2,19 milijardo netikrų anketų. Dauguma šių anketų buvo sukurtos skleisti tam tikroms politinio turinio žinutėms. Tai rodo, kad tarp žodžių „žmogus“ ir „socialinio tinklo vartotojas“ negalima dėti lygybės ženklo. Internete suinteresuotų asmenų siekiams įgyvendinti sukurta daugybė netikrų anketų. Šias anketas itin veiksmingai išnaudoja propagandos skleidėjai, sukčiai, verslininkai, ieškantys būdų kaip paskatinti vartotojų susidomėjimą vienu ar kitu produktu.
Tam, kad socialiniai tinklai taptų saugesne vieta bendrauti, svarbu kritiškai žvelgti į kiekvieną asmeninę žinutę atsiuntusį nepažįstamąjį ar aršiai vieną pusę palaikančią informaciją skelbiantį vartotoją. Jei socialiniame tinkle susidūrėte su nepažįstamu asmeniu, kuris vengia prisistatyti, užduoda daug asmeninių klausimų jums, dangstosi po slapyvardžiu, nerodo tikrosios savo profilio nuotraukos – bendraukite su šiuo asmeniu atsargiai.
2. Neatskleisti asmeninių duomenų nepažįstamiems asmenims
Imituodami realų bendravimą, socialiniai tinklai sukuria saugumo iliuziją. Daugelis jų vartotojų dosniai dalijasi nuotraukomis, asmeniniais duomenimis. Tačiau nevalia pamiršti, kad asmens duomenys yra interneto ir socialinių tinklų valiuta, kurią labai dažnai trokšta pasisavinti sukčiai.
Viena populiariausių sukčiavimo internete formų – romantinės apgavystės, kuomet sukčiai, pasitelkę socialinius tinklus ar pažinčių svetaines sukuria su savo auka ryšį, surenka pakankamą duomenų kiekį ir pasisavina aukos pinigus. Į šias pinkles ypač dažnai įkliūva vyresni, vieniši žmonės, išgyvenantys skaudžias skyrybas ar sutuoktinio mirtį. Toks žmogus yra pažeidžiamesnis ir dažniau linkęs atsiverti maloniems nepažįstamiesiems.
Jungtinių Valstijų Federalinės prekybos komisijos duomenimis, praėjusiais metais interneto vartotojai, įkliuvę į romantinius spąstus, prarado maždaug 143 milijonus JAV dolerių (maždaug 128 milijonus eurų). Vidutinė vieno vartotojo prarasta pinigų suma siekė 2600 JAV dolerių (daugiau nei 2300 eurų), o vyresni nei 70 metų asmenys vidutiniškai prarado po 10 000 JAV dolerių (maždaug 9000 eurų).
Nors sunku tuo patikėti, didelė dalis apgautųjų savo pinigus sukčiams atiduoda visiškai savanoriškai – patikėję sukčiaus melais. Dėl šios priežasties, geriausia, ką galima padaryti naudojantis socialiniais tinklais – apskritai neatskleisti asmeninės informacijos nepažįstamiems asmenims, nesidalinti privataus gyvenimo detalėmis.
Jei jus, vis dėlto, domina naujos pažintys internete, kritiškai vertinkite naujus virtualius pažįstamus ir atkreipkite dėmesį į bet kokius įtarimą keliančius signalus. Sukčiai, siekdami išvilioti aukos pinigus ar duomenis, labai dažnai naudoja tipiškas schemas, pasitelkia prieštaringą informaciją, pavyzdžiui, teigia užimantys aukštas pareigas, bet paprašo apmokėti kelionės lėktuvu bilietus, pervesti pinigų sergantiems giminaičiams, paskolinti pinigų ir panašiai. Dažnai šie žmonės rodo didelį susidomėjimą pašnekovo asmeniniu gyvenimu, tačiau savo gyvenimo detalių neatskleidžia.
3. Nepateikti per daug informacijos registracijos formoje
Registruodamiesi socialiniuose tinkluose greičiausiai būsite paprašyti atskleisti daug asmens duomenų – gimtąjį miestą, mokymosi įstaigą, įmonės, kurioje dirbate, pavadinimą, savo pomėgius, mėgstamiausius filmus, muzikos kūrinius, lankytinas vietas ir t.t. Svarbu nepamiršti, kad šiuos duomenis, jei nepakeisite pasirinkimų anketos nustatymuose, matys kiti vartotojai. Jais gali būti pasinaudota siekiant apgauti, sekti, šantažuoti.
Socialiniai tinklai neprivalo iki smulkmenų žinoti, kas jūs esate. Į anketos duomenis pakaks suvesti žvaigždute ar kokiu kitu simboliu pažymėtus duomenis, be kurių būtų neįmanoma užsiregistruoti socialiniame tinkle. Kitą informaciją galite drąsiai palikti neužpildytą.
4. Nesidalinti per daug
Naršant socialiniuose tinkluose lengva pasiduoti pagundai dalintis nuotraukomis, vaizdo įrašais, lankomomis vietomis ar privataus gyvenimo faktais. Iš dalies taip yra dėl saugumo iliuzijos – jūsų draugai dalijasi, vadinasi, tai yra saugu. Iš tiesų, socialiniuose tinkluose reikėtų atskleisti kuo mažiau savo gyvenimo detalių ir atidžiai peržvelgti norimą dalintis turinį. Nepamirškite, kad šis turinys bus matomas ir kitiems interneto vartotojams – ateityje juo gali būti disponuojama be jūsų žinios.
5. Neatskleisti savo prisijungimo duomenų
Slaptažodis – raktas į jūsų asmeninę informaciją. Niekada jokiomis aplinkybėmis jo neatskleiskite kitiems, ypač menkai pažįstamiems socialinių tinklų kontaktams. Jungdamiesi prie socialinių tinklų pirmą kartą, sugalvokite sudėtingesnį slaptažodį. Nuorodas, kaip tai padaryti, rasite ČIA. Reguliariai keiskite socialinių tinklų slaptažodžius, ypač jei gavote pranešimą, kad į jūsų anketą buvo pasikėsinta.