Dalis pinigų liks neįdarbinti
„Padidėjusios palūkanos, žinoma, skatina laikyti indėlius, tuo labiau kad jie pasiekė visai neblogus lygius. Tačiau šiais metais tas noras vėl mažės, nes palūkanos leisis žemyn, ir tai turėtų paskatinti alternatyvų paieškas. Lėšų Lietuvoje daugėja ir alternatyvos sulauks susidomėjimo“, – mano M. Dubnikovas.
Pasak ekonomisto, vis dėlto dalis pinigų liks neįdarbinti, nes bus bijoma nestabilumo ir nesuprantama, kokių galimybių suteikia gyvybės draudimas, III pakopa, sutelktas finansavimas ar tiesiog investicijos.
Į klausimą, kaip vertina besikeičiantį taupymo požiūrį, M. Dubnikovas sako, kad didelė dalis žmonių vis tik supranta tik investicijas į NT ar indėlius, ir tai stabdo Lietuvos finansinį progresą.
„Situacija greitai nepasikeis, prireiks dar dešimtmečio, kad ateitų nauja karta, kuri jau domėsis investicijomis“, – mano ekonomistas.
Pats renkasi didelę riziką turinčias investicijas
Nuolat investuojantis M. Dubnikovas sako pats indėlių nesirenkantis: pasiliekantis minimalų kiekį laisvų pinigų, o visa kita keliauja į portfelines investicijas.
„Kadangi turiu didelę toleranciją rizikai, investuoju tiesiogiai į akcijas ilgam periodui“, – apie savo investicijas kalba ekonomistas.
Paklausus, ką šiandien patartų rinktis žmogui, norinčiam pradėti taupyti ar investuoti, jo pagrindinis patarimas būtų, kad visų pirma reikia investuoti, o investuoti ten, kur supranti.
„Jei supratimo nėra, reikia investuoti į save, kad suprastum, ir tada investuoti ten, kur supranti. Taip pat labai svarbu vertinti savo rizikos toleranciją ir pasirinkti sau tinkamus produktus, kad netektų bėgti iš investicijų netinkamiausiu laiku, kai jos krenta“, – pataria M. Dubnikovas.
Santaupos indėliuose išaugo kelis kartus
„Taupymo įpročių pokyčius galima sieti ir su augančiu finansiniu raštingumu, – gyventojai greičiau atranda ir pasinaudoja patikimais finansiniais instrumentais, kad įdarbintų laisvus pinigus. Taip pat tendencija atliepia visuomenėje vyraujančias nuotaikas, kad namų ūkiai Lietuvoje jaučiasi stabiliai ir turi potencialo taupyti laisvas lėšas bei investuoti. O nuoseklus taupymas ir taupymo įpročiai yra pirmas žingsnis į periodinį ilgalaikį investavimą“, – sako Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė.
Banko atstovė pastebi, kad naujai ir aktyviau investuojančių skaičius bendrai auga kasmet, ypač spartus augimas vyko 2024 metais – tokių investuotojų buvo 56 proc. daugiau nei 2023-iaisiais.
Kalbėdama apie gyventojų santaupas terminuotuosiuose ir kaupiamuosiuose indėliuose, K. Ruseckienė pažymi, kad per dvejus metus jie paaugo daugiau nei 4 kartus. Ypač juntamas kaupiamųjų indėlių populiarumas.
„Pastebime, kad vis daugiau gyventojų įpranta dalį pinigų laikyti ne einamojoje, o kaupiamojo indėlio sąskaitoje, nes tai generuoja nuoseklią finansinę grąžą. Kaupiamųjų indėlių portfelis 2024 metais padidėjo 46 proc., itin sparčiai jis augo metų pabaigoje. Palyginimui: terminuotųjų indėlių portfelis per metus ūgtelėjo beveik 11 procentų. Skaičiuojama, kad iš viso šiuo metu daugiau nei 40 proc. lėšų banke gyventojai saugo indėliuose“, – sako banko atstovė.
Vienas paprasčiausių būdų taupyti ir didinti lėšas
Į klausimą, kodėl kaupiamieji indėliai tokie populiarūs, K. Ruseckienė atsako, kad tai yra vienas paprasčiausių būdų taupyti ir gausinti banke saugomas lėšas. Gyventojai naudojasi lankstumu ir patogumu, kai atidaryti kaupiamojo indėlio sąskaitą ir ją papildyti galima neišėjus iš namų, tiesiog per mobiliąją programėlę ar interneto banke, o minimali kaupiamojo indėlio suma yra vos 1 euras.
Banko atstovė kaip privalumą įvardina ir tai, kad kaupiamasis indėlis užtikrina galimybę bet kada papildyti ir bet kada nemokamai pasiimti pinigus iš sąskaitos, jei jų prireikia. Dėl to kaupiamasis indėlis praktiškai prilygsta einamojoje sąskaitoje laikomoms lėšoms. Be to, indėlio sąskaitoje esančios lėšos kiekvieną mėnesį atneša grąžos iš palūkanų, kurias indėlininkams moka bankas.
„Kaupiamasis indėlis neturi nustatyto termino, o už jį yra mokamos palūkanos, skaičiuojamos kiekvieną dieną ir išmokamos kartą per mėnesį. Šį indėlį paprasta bet kada papildyti ir vėl nemokamai pasiimti lėšas tiek kartų, kiek klientui reikia. Dalis klientų su kaupiamaisiais indėliais susieja savo taupymo tikslus – per mobiliąją programėlę susikuria skirtingas indėlių sąskaitas: kelionėms, pradiniam būsto įnašui, automobiliui ir kitoms reikmėms“, – pastebi K. Ruseckienė.
Paklausus, kokio amžiaus gyventojai daugiausia laiko kaupiamuosius indėlius banke, jo atstovė atsako, kad tai yra 25–45 metų amžiaus žmonės. Terminuotųjų indėlių portfelyje dominuoja didesnės sumos, o aktyviausi indėlininkai – vyresnio amžiaus gyventojai. 81 proc. klientų, sudariusių sutartis dėl terminuotųjų indėlių, yra vyresni negu 45 metų asmenys.
„Jaunesnio amžiaus gyventojai jaučia didesnį poreikį lanksčiai ir laisvai įdarbinti savo lėšas, o vyresnieji orientuojasi į didesnes palūkanas ir labiau apibrėžtus įsipareigojimus. Dėl to vieni pirmenybę teikia kaupiamiesiems indėliams, o kiti dažniau renkasi terminuotuosius“, – teigia K. Ruseckienė.
Per metus nepastebėdami gali sutaupyti kelis šimtus eurų
Pasak K. Ruseckienės, vienas iš taupymo sprendimų, leidžiančių taupyti tarsi nepastebimai, – skaitmeninė taupyklė banko mobiliojoje programėlėje, kuri kaskart, kai atsiskaitote kortele, suapvalina pinigų sumą, o skirtumą perveda į taupyti skirtą kaupiamojo indėlio sąskaitą. Pavyzdžiui, jei už kavą mokate kortele 2,35 Eur ir esate aktyvavę tokią paslaugą savo banko mobiliojoje programėlėje, 0,65 Eur keliauja tiesiai į jūsų taupyklę. Atrodo smulkmena, tačiau per metus tai gali virsti 250 Eur santaupomis. Ir tai – be jokio papildomo įsitraukimo ar pastangų.
„Remiantis mūsų banko duomenimis, būtent tiek – 0,65 centus per dieną – ir sutaupo vienas skaitmeninės taupyklės naudotojas. Jei taip taupytų visi banko programėlės naudotojai, per metus visų jų sutaupyta suma pasiektų daugiau negu 100 mln. eurų. Toks pavyzdys rodo, kad mažos kasdienės santaupos gali daryti didelį poveikį ir individualiu, ir visuotiniu mastu“, – mano ekspertė. Tokį taupymo įprotį galima išsiugdyti ir nesinaudojant jokiomis programėlėmis, įprasti apvalinti kainas, skirtumą pervedant į taupymui skirtą sąskaitą, o galbūt grąžą pasiliekant realioje ar virtualioje taupyklėje.
