Bankai paskelbė ilgai lauktą žinią: dar vienas paskatinimas kaupti ne kojinėje

Bankams paskelbus, kad po ilgo laiko už terminuotus indėlius vėl bus mokamos palūkanos, išaugo indėlininkų skaičius. Visgi pastebima, kad 2015 metais terminuoti indėliai buvo kur kas labiau įprastas dalykas, nei yra šiuo metu. Kaip investuoja lietuviai ir kokiu būdu vaikai gali tapti puikia investicija?

Lietuvos banko tyrimai atskleidžia, kad bankuose lietuviai laiko išties nemažai pinigų, tačiau juos įdarbina vis dar tik nedidelė žmonių dalis.

„Remiantis Lietuvos banko duomenimis, vasario mėnesį lietuviai sąskaitose ir indėliuose laiko daugiau nei 21 milijardą eurų, bet ta dalis sudaro vos 20 procentų terminuotųjų indėlių. Palyginus su 2015 metais, kai palūkanos buvo gerokai mažesnės, tas santykis buvo 45 procentai. Dabar lyg ir labiau apsimokėtų, tad natūraliai kyla įvairiausių minčių ir svarstymų – kodėl. Galbūt mes dar nespėjome grįžti prie to įpročio, mat buvome įpratę, kad ilgą laiką palūkanos buvo nemokamos, galbūt mūsų nepasiekia informacija, nors, atrodo, komunikacijos šiandien labai daug. O gal tiesiog gyvename savo gyvenimą ir nespėjame finansams skirti pakankamai laiko“, – sako SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

Terminuoti indėliai vėl tampa patrauklesni

Pašnekovė sako, kad, stebint situaciją, nuo žiemos indėlių augimas labai aukštas, o palūkanos kyla jau nuo spalio mėnesio.

„Sutarčių skaičiai auga labai stipriai. Pavyzdžiui, per paskutinį žiemos mėnesį terminuotų sutarčių skaičius buvo 6,5 karto didesnis nei bet kurį vidutinį praėjusių metų mėnesį. Skaičiai auga, bet dar nepasiekė to lygio, kokį turėjome 2015 metais“, – įvardija finansų ekspertė.

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas sako, kad skaičiai iškalbingi, – iš 21 milijardo eurų tik 20 procentų žmonių pinigus deda į terminuotųjų indėlių sąskaitas. Tai reiškia, kad tik maža dalis žmonių ieško, kaip įdarbinti pinigus.

„Įsivaizduokite, kiti 80 procentų turbūt net nesupranta, kodėl tą reikia daryti. Na, nuo 10 tūkstančių eurų 200–300 per metus vis tiek yra pinigai: vaiką gali išleisti į stovyklą ar kokias mini atostogas turėti, į Palangą nuvažiuoti. Atrodo, smulkmenos, bet taisyklės tokios, kad pinigai turi uždirbti pinigus, pinigai turi suktis. Jei mes to nedarome, tada skaitliukas sukasi į kitą pusę.

Šnekant apie infliaciją, nuo tų dešimt tūkstančių beliko, pavyzdžiui, septyni tūkstančiai. Mes kokių 30 metų nesame matę tokios infliacijos, bet dabar žmonės turi suvokti, kad pinigai nuvertėjo, turi ieškoti bent tų 2–3 procentų, kur gali atsidėti pinigus. Yra net Valstybės iždo obligacijos, atrodo, viskas saugu, bet žmonės to nedaro. Turbūt trūksta žinių“, – sako M. Jansonas.

Ilgalaikėmis investicijomis gali tapti ir vaikai

Norintiems sukaupti tam tikrą sumą pirkiniui ar kokioms nors kitoms išlaidoms, pašnekovas pataria mokyti taupyti ir vaikus.

„Yra taupymas ir investavimas. Neišmokęs taupyti negali investuoti, nes jei investuoji ir leidi pinigus į kairę bei į dešinę, natūralu, kad laukiamo efekto nebus. Tad taupymo labai svarbu išmokti, tą moko ir mūsų seneliai, o kartais ir gyvenimas išmoko, kaip automobiliui susitaupyti, pradiniam būsto įnašui. Yra žmonių, kurie išmoksta taupyti, bet neišmoksta tų pinigų dauginti. Pavyzdžiui, jaunimas, susitaupęs 100–200 eurų, išsimokėtinai pasiima telefoną ir vėl nebeturi pinigų. Bet turi daiktą. Arba nusiperka automobilį. Čia mūsų tokia amerikietiška svajonė – kad būtume vartotojais. Yra ir kita amerikietiška pusė – ten dauguma žmonių, jau seneliai, net proseneliai, tėvai, turi prie stalo apie ką pakalbėti: kur investavau, kokių klaidų padariau, kur uždirbau, kur „pradirbau“. Pas mus dar neilgai yra nepriklausomybė, esame karta, kuri mokome savo vaikus investuoti, o su tėvais galime pasitarti, kaip pataupyti maistui ar dar kam nors, nes jie tą puikiai moka“, – įžvalgomis dalijasi Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.

Anot pašnekovo, vaikai jau nemažai domisi ir žino apie investavimą, žino, kad yra bitkoinas, atranda nemažai informacijos, kuri padeda mokytis investuoti.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, skaičiuojant finansinio raštingumo indeksą paaiškėjo, kad net 68 procentai žmonių pinigus taupo namuose, piniginėje. Asmeninių finansų ekspertė sako, kad tokiu atveju pinigai yra „palaidojami“, nes dėl tokio taupymo būdo jie nuvertėja.

„Kaip reikėtų taupyti? Viskas priklauso nuo mūsų mąstymo, kada tų pinigų reikės. Yra ir trumpalaikių terminuotųjų indėlių, už kuriuos šiandien mokamos palūkanos. Tai 3–5 mėnesių indėliai, mokama 1,5 procento palūkanos. Kartais žmonės bijo termino, nes mano, kad jei padės terminuotai, pinigų visiškai negalės paimti. Taip nėra. Tiesiog galima indėlio terminą nutraukti ir pasiimti tuos pinigus nemokamai. Yra ir kaupiamųjų indėlių, kurie neturi jokio termino, už juos taip pat mokamos palūkanos. Tiesiog atsidedi į atskirą kaupiamąją sąskaitą, tą indėlį gali nuolat pildyti. Palūkanos skaičiuojamos kiekvieną mėnesį ir mėnesio gale išmokamos arba į tą pačią sąskaitą, arba į kitą pasirinktą sąskaitą. Tai patogus būdas kaupti ir, svarbiausia, atskirti pinigus, kuriuos šiandien vartojate, leidžiate. Kai nematai tų pinigų, juos visuomet bus lengviau sutaupyti, atidėti kokiam nors konkrečiam tikslui“, – pasakoja S. Strockytė-Varnė.

Kaupti namuose ne visada saugiausia

Dalis žmonių vis dar linkę kaupti pinigus namuose, nes taip jaučiasi saugiau, nors pinigai ir nieko neuždirba. Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas sako, kad vyresnės kartos atstovai neretai gali patarti, kaip taupyti ir investuoti, – jie žinojo, kas yra geriausia investicija.

„Kai kurie jaučia, kad tie finansai, skaičiai – visiškai ne jų dalykas. Gal žmogus moka piešti, šokti.

Tada aš rekomenduoju kreiptis į senelius ir pasikalbėti, kaip buvo jų laikais, kad investuoti reikia į savo vaikus. Jei pripažįsti, kad pats negali investuoti, svarbu bent jau lavinti vaikus – gal leisti į geresnes mokyklas ar geresnius būrelius. Vaikai, anūkai užaugs, gaus gerą specialybę ar įkurs verslą. Jie uždirbs pakankamai pinigų ir seneliams ar tėvams tikrai padės“, – sako M. Jansonas.

Pašnekovas sako, kad su finansais vienaip ar kitaip visi žmonės yra susiję. Tiems, kurie visgi domisi finansiniais investavimais, rekomenduojama skaityti ir literatūrą, finansiniam raštingumui plėsti skirtas knygas. M. Jansonas sako, kad neturint žinių geriau neskubėti investuoti, be to, tėvų, senelių patirtis, kai buvo sukurti sukčiavimo sistemomis pagrįsti privatūs bankai, vyresniems nekelia didelio pasitikėjimo.

S. Strockytė-Varnė pataria nebijoti ir iš pradžių rinktis nedideles investicijų sumas, kaupti žinias ir praktiką; net jei kokį mėnesį rinkos situacija ir pakris, tai jau negąsdins, nes svyravimai stabilizuosis ir investicijos niekur nedings.