Kai kurios prekės nuo pernai brango itin drastiškai
Anot kainų palyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovo Petro Čepkausko, apart keleto pingančių produktų, maisto kainos nuo pernai Velykų kilo dar apie 30 proc.: „Gyventojai Velykoms turi ruoštis išleisti tarp 20-30 proc. daugiau nei pernai. Jei praietų metų velykinis krepšelis kainavo apie 150 Eur, tai šiais metais kainuos 200 Eur ir su trupučiu“.
Kalbant apie pagrindinį šventės atributą kiaušinį, pernai dėžutės baltų kiaušinių (10 vnt.) kaina buvo apie 0.79 – 0.89 Eur, tuo tarpu šiemet žemiausia baltų kiaušinių kaina fiksuojama 1,35 Eur, o dažniausiai šie kiaušiniai kainuoja 1,39 Eur.
Žvelgiant į pozityvesnius pokyčius, anot P. Čepkausko, nuo pernai metų šiek tiek pigo aliejus, jo kaina pernai kovo pabaigoje buvo apie 2,50 Eur, o šiuo metu – apie 2,40 Eur, akcijų metu kartais pasitaiko ir 1,99 Eur. Itin ženkliai brango cukrus – nuo dažniausios kainos pernai 0,55 Eur iki dažniausios kainos šiemet 0,99 Eur.
Ko tikėtis toliau?
Tuo tarpu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog pagrindinė tokių maisto kainų priežastis – stiprus vartojimas ir didėjantys atlyginimai:
„Fundamentaliai jei pažiūrėtume, kas darosi rinkose, tai daug dedamųjų žaidžia prieš maisto kainų augimą. Pavyzdžiui, dujų ir elektros kainos rinkose yra sumažėjusios, naftos kaina nepakilo tiek, kiek tikėjosi rinka. Vienintelė dedamoji, kuri šiuo metu lemia santykinai aukštas maisto kainas, ko gero yra būtent darbo užmokestis. Esmė yra gana paprasta – darbuotojai dėl praeitų metų aukštos infliacijos spaudžia įmones kelt atlyginimus šiemet, įmonės matyt tą daro ir aš įsivaizduoju, kad tai liečia taip pat ir maisto pramonę. <...> Aš atsargiai viliuosi, kad vasarą mes galimai atskiruose maisto segmentuose matysime kritimą dėl tų aspektų, ką ir minėjau – dujų ir elektros, trąšų, grūdų kainų kritimas. Europoje šiuo metu yra nemažai grūdų, sakyčiau gal net gresia grūdų perteklius“.
Kalbant apie ateities prognozes, ekonomistas sako, kad paslaugų sektoriaus infliacijos lėtėjimo kol kas tikėtis tikrai neverta, tuo tarpu jei vasarą bus pasiekta recesija, kitų metų pradžioje centriniai bankai turės iš naujo imtis ekonomikos skatinimo priemonių. Be to, matomas vis spartesnis Kinijos ekonomikos atsigavimas, kuris, tikėtina, labiau įsibėgės 2024-ųjų pradžioje.
„Kinijos ekonomikos atsigavimas ir naujas galimas ekonomikos skatinimo etapas eurozonoje ir JAV iš tiesų gali privesti prie dar vienos infliacijos bangos. Situacija yra labai paprasta – tol, kol mes matysime agresyvią, nestabilią ir radikalią Centrinių bankų pinigų politiką, tol mes matysime ir infliacijų šuolius. Covid-19 pandemijos metu Centriniai bankai masiškai skatino ekonomiką, dabar matome kosminius infliacijos skaičius. Dabar centriniai bankai agresyviai mažina ekonomikos skatinimą, griežtina pinigų politiką, mes, tikėtina, matysime infliacijos sulėtėjimą, bet tai išprovokuos krizę“.
Apsipirkimai Lenkijoje ir kaip tinkamai jiems pasiruošti
Nemaža dalis tautiečių, artėjant Velykoms patraukia apsipirkti į kaimyninę Lenkiją. Čia, sako P. Čepkauskas, prekė yra vidutiniškai 30 proc. pigesnė. Vienok, pašnekovas pažymi, kad taupymas taip pat yra darbas, o tai reiškia, kad prieš važiuojant apsipirkti Lenkijon reiktų panagrinėti akcijinius leidinius, susiplanuoti prekių krepšelį, atlikti pasiūlymų analizes, mat toks planas gali gerokai padidinti sutaupomą sumą.
„Važiuojant iš Vilniaus, kad sutaupytumei 100 Eur, prekių krepšelis Lenkijoje turėtų siekti apie 300 Eur. Lenkų statistika rodo, kad daugiau nei pusę apsipirkimo masės sudaro tie žmonės, kurie gyvena iki 50 km. atstumu nuo pasienio“, – pasakoja Pricer.lt atstovas.
Pašnekovas pasakoja, kad maisto produktų infliacijai šiuo metu esant 30 proc., o maisto produktų prekyba auga tik 15 proc. pinigais, o vienetais krenta beveik 10 proc. Tai rodo, kad žmonės perka šiek tiek mažiau, bet tuo pačiu žiūri į analogiškas pigesnes prekes ir pan. Ekonomistas sako, kad kol kas patarimas norintiems sutaupyti apsiperkant – vienintelis ir gana paprastas: prieš eidami į parduotuvę, atlikite kainų monitoringą.