Aleksandras Izgorodinas

Pirmadienį pasirašius naujosios koalicijos sutartį, viešojoje erdvėje jau prasidėjo aktyvios diskusijos dėl ryškėjančių siūlymų mokestiniams pakeitimams. Deja, žadami pokyčiai Lietuvos ekonomikai sukeltų nebūtinai gerą efektą.

Pirmadienį pasirašius būsimos valdančiosios koalicijos sutartį, ekonomistai įvertino naujosios valdžios žadamus pokyčius. Nors ekspertai sako pritariantys poreikiui didinti valstybės biudžeto pajamas, jie įspėja, kad planuojami pokyčiai gali sulėtinti šalies ekonomikos augimą.

Rekordinės infliacijos ir palūkanų šoko pasekmes Baltijos šalių gyventojai jaučia iki šiol. Tiesa, situacija kiekvienoje šalyje gerokai skiriasi. Kaip ekonominiai iššūkiai praktiškai paveikė gyventojų kasdienybę ir kodėl geriausiai juos atlaikė Lietuvos vartotojai?

Valstybės duomenų agentūrai pranešus, kad trečiąjį 2024 m. ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produkto (BVP) augimas siekė 1,1 proc., ekonomistai vertina, jog daugelis sektorių šalyje atsigauna, tad šalies ekonomikos augimas tampa geriau subalansuotas.

Populiariausias šešių mėnesių „Euribor“ trečiadienį nukrito žemiau 3 proc. Ši tendencija turėtų atnešti ilgai laukto palengvėjimo būsto paskolų turėtojams. Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normų atlydį žada ir toliau.

Euro zonos gamintojai gyvena niūriomis nuotaikomis, o infliacija atsitraukia – ekonomistai prognozuoja, kad dėl tokių aplinkybių Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas gali mažinti dažnesniu intervalu nei prognozuota anksčiau. Pasak jų, egzistuoja nemaža tikimybė, kad dar vienas apka...

Artėjant Seimo rinkimams politinės partijos žarsto pažadus, kaip pagerins žmonių gyvenimą Lietuvoje, itin daug dėmesio skirdami šeimoms ir pensinio amžiaus gyventojams. Vis dėlto rinkiminėse programose dažniausiai nepateikiamos detalės, kaip ketinama to pasiekti. Laidoje „Iš esmės“ ekonomistai verti...

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) teigimu, šiuo metu Lietuvai prognozuojamas ekonomikos augimas yra išimtis visame regione ir vertinamas kaip ekonomikos stebuklas. Vis dėlto, tiek ekonomistai, tiek LPK pabrėžia, jog nors dabar situacija neatrodo dramatiškai, nesiėmus atitinkamų veiksmų daba...

Nedidelio maisto parduotuvių tinklo Plungės rajone vadovą nustebino iš tiekėjo gauta žinia apie kilsiančias kainas. Anot jo, nors kalbėta, kad maisto produktų brangimas nurimo, kyla cukraus, mineralinio vandens kainos, brangs užkandžiai.

Vyriausybei nusprendus, kad kitais metais minimali mėnesio alga šalyje didės iki 1038 eurų – daugiau nei 12 proc. – kai kurie ekonomistai tokį šuolį vadina agresyviu ir galinčiu sukelti problemų. Anot jų, maitinimo, baldų, tekstilės sektoriams tai gali būti skausminga, taip pat įspėjama apie riziką ...

Liepos mėnesio JAV darbo rinkos duomenys (NFP) nuvylė analitikus ir į finansų rinkas bei viešą erdvę grąžino diskusijas apie netrukus prasidėsiančią recesiją JAV. Liepą čia sukurtų naujų darbo vietų skaičius buvo 39 proc. mažesnis, nei tikėjosi rinka, atlyginimų augimas sulėtėjo iki 3,6 proc. ir buv...

Nuosmukį bandančiai išgyventi Lietuvos baldų pramonei – pirmieji pozityvūs ženklai. Nors apie teigiamus rodiklius kalbėti dar anksti, ekspertai tikina: ši pramonės šaka jau spiriasi nuo dugno ir kitąmet turi rodyti ryškesnius gyvybės ženklus. Tačiau prieš tai didžiosioms įmonėms teks dar panaudoti s...

Liepos pabaigoje banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rašė, jog per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 0,9 proc. ir buvo 1,9 proc. didesnis nei prieš metus. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, Lietuvos ekonomikai Baltijos regione sekasi ge...

Šių metų pirmą pusmetį penktadaliu sumažėjus lietuvių apsipirkimo mastams Lenkijoje, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad tokį pokytį nulėmė pasikeitę Lietuvos vartotojų lūkesčiai. Be to, anot jo, prie pokyčio prisidėjo ir 2023 m. pabaigoje euro atžvilgiu išaugusi zloto ver...

Pasaulinėse finansų rinkose pirmadienį užfiksavus kritimą, o kai kuriais atvejais ir didžiausius bendrovių nuosmukius pastaraisiais dešimtmečiais, Lietuvai to poveikis neturėtų būti didelis, mano ekonomistai.

Finansų rinkose pirmadienį stebimas kritimas, pavyzdžiui, Japonijos akcijų indeksas „Nikkei“ patyrė didžiausią nuosmukį nuo 1987 metų. Vis dėlto Lietuvos ekonomistai sako, kad tai, ką dabar matome, daugiausia susiję su „garo išleidimu“ iš akcijų rinkų, o išsipardavimo nereikėtų pritempti prie blogų ...

Pastarieji metai drabužių siuvimo įmonėms išties sunkūs. Bankrutavo ne viena bendrovė, atleisti šimtai darbuotojų. Teigiama, kad dar nuo pandemijos ši rinka vis dar negali atsistoti ant kojų. Panašu, kad tai padaryti ir toliau bus sunku – „Delfi“ kalbinti ekspertai gerų ženklų šioje rinkoje nemato.

Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad mūsų šalies pramonės atsigavimas taip pat po truputį išsikvepia. Ar pavyks išlaikyti augimo...

Europos Centriniam Bankui (ECB) šią savaitę sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai teigia, kad tai padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką. Taip pat, anot jų, šiais metais galima tikėtis dar bent vieno palūkanų normų sumažinimo.

Euro zonoje mažėja bazinės palūkanų normos. Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį žengė šį žingsnį pirmą kartą nuo 2019 metų. Priklausomai nuo tolesnių reguliuotojo sprendimų, keisis ir Lietuvos gyventojams aktualaus „Euribor“ dydis.