Dar neseniai 2 eurai už kavos puodelį atrodė brangu, dabar mokame ir daugiau: kas lemia jos kainą

Prieš metus kitus stebėjęsi, kad už kavos puodelį kavinėje tenka mokėti 2 eurus, pastaruoju metu pratinamės, jog kapučinas gali atsieiti ir pusketvirto euro. Ne itin guodžia, kad tai gali būti dar ne pabaiga. Ar kavos puodelis netaps prabangos preke?

„Nestle Baltics“ atstovė Ieva Bingelytė sako, kad visam verslui įtakos turi ir elektros brangimas, ir bendras paslaugų kainų augimas, ir net kavos mėgėjų augančios gretos.

„Kaip gamintojai, jaučiame, kad auga pasaulinis kavos vartojimas, o resursų, žemės plotų nedaugėja. Nedaugėja ir ūkininkų, ir vandens nedaugėja, o kaip tik – mažėja, – sako I. Bingelytė ir priduria, kad kavos vartojimo nemažina net kainų augimas. – Žmonės tikrai mėgsta kavą. Pasaulyje per dieną išgeriama apie milijardas kavos puodelių. Įsivaizduokite, kokie tai kavos kiekiai, o kažkas kavą turi užauginti, rūpintis, plėsti žemės derlingumą. Tai yra iššūkis.“
Ateities prognozės, anot pašnekovės, taip pat ne itin geros, todėl pasaulinė kavos gamintoja jau ne vieną dešimtmetį remia ūkininkus ir prisideda prie kavos ūkių išlaikymo.

„Nuo pat 1960 metų, kai atsirado pirmosios programos, remiančios kavos augintojus ūkininkus.

2010-aisiais gimė didžiulė programa, apimanti visus kavos augintojus, yra labai daug krypčių, kaip norėtume patobulinti kavos auginimą. Mes – didžiausias kavos prekės ženklas, tad esame tarsi morališkai įpareigoti išsaugoti kavą, kaip produktą, gerinti auginimo sąlygas, kokybę“, – teigia pašnekovė.

Anot I. Bingelytės, įmonė įsipareigojo iki 2025 metų kavą pirkti tik iš tvariai ją auginančių ūkininkų.

„Labai stengiamės juos remti ne tik pirkdami iš smulkiųjų ir vidutinių ūkių – remiame ir edukuodami nuo skaitmeninio verslo iki buhalterijos pagrindų. Stengiamės įtraukti jaunimą: tarkime, smulkusis ūkininkas yra Hondūre, paveldėjęs didžiulį ūkį iš savo tėvų. Jis neprisitaiko prie dabartinių sąlygų arba neturi investicijų, tai mūsų įmonė čia ir atsiranda stengdamasi mokyti, kaip tą verslą vystyti, įtraukti jaunąją kartą ir kartu išlaikyti verslo tęstinumą. Turime savo mokslinių centrų Prancūzijoje, ten dirba didžiulė agronomų komanda, iki 600 mokslininkų, kurie vysto naujas kavos medelių veisles. Tie kavos medeliai suteikia iki 100 procentų didesnį derlių tuose pačiuose žemės plotuose. Kava pasaulyje auga labai ribotame plote, vadinamoje kavos juostoje, ir toks juostos neišplėsi“, – apie ne tik finansinę paramą pasakoja pašnekovė.

Kavos gamintojų atstovė sako, kad kompanija griežtai laikosi politikos nenaikinti atogrąžų miškų dėl didesnių kavos auginimo plotų, tad mokslininkai dirba ta linkme, kad didesnę vertę gautų jau iš esamų plotų.

„Vienas iš tikslų – vystyti medelius natūraliai, ne genetiškai modifikuojant. Tokių medelių pasaulio ūkininkams jau esame išplatinę per 2,5 milijono. Medeliai yra ištirti. Kitas sprendimas – gerinti infrastruktūrą, nes dažnai tos vietovės, kur yra smulkieji ir vidutiniai ūkiai, būna kalvotos, labai sunku išvystyti navigacijos sistemas. Prie viso to mes prisidedame ir taupydami vandens, ir žemės resursus: ieškome būdų, kaip našiau išnaudoti žemę, bet nenualinti dirvožemio, sintetines trąšas pakeisti organinėmis trąšoms“, – vardija I. Bingelytė.

Tam, kad kavos puodelis atsidurtų ant vartotojo stalo, tenka atlikti labai daug veiksmų. Pupeles reikia ne tik užauginti, nurinkti derlių, bet ir transportuoti jas skrudinti ir kitaip paruošti. Kavos gamintojo atstovė sakė, kad įmonės sprendimai tikrai neapsiriboja tik dėmesiu gamybai. Kaip ir kitos verslo įmonės, skiria dėmesio elektra varomam transportui, energijos taupymui, visuose 20 fabrikų atsisakoma naftos produktų gana originaliu būdu.

„Vietoj naftos produktų mes naudojame panaudotas kavos pupeles, panaudotą maltą kavą. Tokius resursus pasitelkiame, kai tik galime, stengiamės energiją taupyti visur, kur tik įmanoma“, – atskleidžia I. Bingelytė.

Pašnekovė sako, kad įmonė deda visas pastangas, jog kava netaptų stipria prabangos preke; nors jos suvartojimas ir stipriai auga, kava nėra didžiausių šalių prioritetinis gėrimas.

„Pasauliniu lygmeniu mes tikrai daugiau vartojame kavos, dar reikia turėti omenyje, kad ypač didelės rinkos, tokios kaip Kinija ir Indija, kavos nevartoja taip aktyviai, kaip mes, – jos labiau mėgsta arbatą. Yra rizikos, kad kava po truputėlį pereina į tas rinkas. Kaip ir mes didmiesčiuose mėgstame neštis kavą į lauką, pasivaikščioti su kavos puodeliu, taip ir ten po truputį atsiranda tokia kultūra“, – apie didžiausių šalių susidomėjimą kava pasakoja pašnekovė.

Kavos gamintojų atstovė sako, kad prie visų iššūkių prisideda ir įmonės įsipareigojimas iki 2050-ųjų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio. Be to, iki 2025 metų įmonė įsipareigojo pirkti 100-u procentų tvariai auginamą kavą, tačiau taip pat norima, kad kava galėtų garuoti ant visų jos gerbėjų stalo.