Lietuvos banko investicinių paslaugų priežiūros vadovas Audrius Šilgalis LNK sakė, kad jei vertintume dabar skelbiamus pensijų fondų vienetų verčių pokyčius, kai vieneto vertė sumažėjo 14 ar 13 procentų, realus kiekvieno gyventojo nuostolis yra mažesnis.
„Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pensijų fondai investuoja periodiškai. Ir lėšos į juos yra pervedamos kas mėnesį. Tai tas realus neigiamas nuostolis galėtų būti 10 procentų. Ir net mažiau. (…) Viskas labai priklauso nuo individualios situacijos ir pensijų fonde sukauptų lėšų. Jeigu imsime vidurkį – vidutiniškai pensijų fonduose žmonės šiuo metu turi sukaupę apie 4 ar 5 tūkst. eurų, tai tas sumažėjimas siekia 400 ar 500 eurų.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad vertiname labai trumpą laikotarpį – trijų mėnesių, ir nekalbame apie tai, kas buvo prieš tris mėnesius. Vien pernai pensijų fondams buvo rekordiniai metai, nuo sistemos veiklos pradžios uždirbta didžiausia grąža“, – LNK teigė Lietuvos banko investicinių paslaugų priežiūros vadovas.
„Pasirinkta pernelyg rizikinga strategija“
„Goindex“ vyriausiasis investicijų valdytojas Marijus Kalesinskas Žinių radijo laidoje teigė, jog turto išsaugojimo fondams sunkiai pavyko turtą išsaugoti.
„Reikia pirmiausia atkreipti dėmesį, kad šiemet turime tikrai ypatingai nepalankias rinkos sąlygas. Kuomet tiek akcijų investicijos gana sparčiai krenta beveik visus metus. Bet tai nebūtų labai keista, nes akcijoms tai yra būdinga, tokie svyravimai yra normalūs. Ir prieš porą metų turėjome labai didelį kilimą, dabar atsitraukimą kainų.
Bet kas yra gana netipiška – kad šiais metais tuo pačiu metu, kai gana reikšmingai pinga akcijos, tai labai sparčiai pinga ir obligacijos. Ypatingai tai matoma ant ilgesnio termino obligacijų investicijų. Ir čia mes atkreipiame dėmesį, kad mūsų sistemoje – II pakopoje, turto išsaugojimo fondams sunkiai pavyko tą turtą išsaugoti. Bent jau per pirmus 3 šių metų ketvirčius. Nes vidutiniškai vertės sumažėjo apie 12 procentų“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė M. Kalesinskas.
Jis teigė, jog toks sumažėjimas patiems konservatyviausiems fondams yra „daugoka ir per daug“.
„Esmė tokia – įstatymas Lietuvoje yra pakankamai gerai suformuluotas. Ir jis leidžia pensijų fondų valdytojams, kiekvienai bendrovei parinkti tinkamą investicijų strategiją. Savo pavyzdžiu tiesiog įrodom, kad įmanoma parinkti ir mažai rizikingą investicijų strategiją, nors esame jauna pensijų fondų valdymo bendrovė ir dar tik pradėjome veiklą.
Bet pagal istorinius rezultatus galime savo palyginamąjį indeksą testuoti ir pažiūrėti, kiek jis būtų kritęs. Matome, kad gerokai, kai kuriais periodais net per pusę mažiau būtų kritęs, nei senieji rinkos turto išsaugojimo fondai. Tai rodo, kad viskas priklausė nuo valdytojų pasirinktos strategijos“, – kalbėjo jis.
„Goindex“ vyriausiasis investicijų valdytojas M. Kalesinskas teigė, jog lieka atviras klausimas – ar nebuvo pasirinkta pernelyg rizikinga strategija.
„Mes įtariame, kad kiti valdytojai, kurie parinko tas strategijas, turbūt neįvertino, kad tokia rizika gali būti ir gali realizuotis. O ji kaip tik šiemet realizavosi. Ir dar svarbesnis klausimas – o kas bus toliau. Nes mes visi žinome, kad palūkanos pradėjo kilti ir gana sparčiai. Bet ar čia jau yra ta kilimo pabaiga?
Jeigu tai nėra pabaiga, tai labai gali būti, kad obligacijų vertės kurį laiką dar kris toliau. Ir tai labiausiai palies ilgo termino obligacijas“, – kalbėjo „Goindex“ vyriausiasis investicijų valdytojas.
„Situacija neprognozuojama“
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ pabrėžė, jog skirtingi fondų valdytojai pasirenka skirtingas rizikas.
„Vieni yra linkę labiau rizikuoti, kiti – mažiau. Ir viena, ir kita strategija, matyt, turi savo logikos ir argumentų. Kadangi šiuo metu numatyti, kokia bus tolesnė situacija pasaulio ekonomikoje, ypatingai – Europos ekonomikoje, reikia būti tiesiog tobulu orakulu. Kadangi situacija yra tiesiog super neprognozuojama“, – tvirtino ekonomistas.
Jo teigimu, pagrindinė problema yra gana nepalanki situacija finansų rinkose.
„Nes JAV makro rodikliuose yra fiksuojama vis daugiau požymių, kad Amerikos ekonomika yra arti recesijos. Eurozonos ekonomika, mano nuomone, jau de facto yra recesijoje, tik dar neturime visų duomenų. Ir situacija yra labai sudėtinga, neprognozuojama. Ir, be abejo, tai iššaukia tam tikrą stresą ir paniką finansų rinkose. Ir taip, šiuo metu krenta ir akcijos, ir obligacijos, ir įvairūs kiti aktyvai“, – kalbėjo ekonomistas A. Izgorodinas.
Paklaustas, ar tai yra tik trumpalaikiai svyravimai, ekonomistas teigė, jog greičiau ilgalaikė.
„Manau, kad kažkada kitais metais, bet tikriausiai tik link antrojo kitų metų pusmečio, mes jau matysime išankstinius požymius, kad situacija JAV, Europoje, pasaulyje stabilizuojasi. Gali būti, kad kažkada kitų metu antrąjį pusmetį mes jau matysime pakankamai rimtą akcijų indekso atšokimą. Ar tai įvyks, ar ne – matyt, kad parodys laikas“, – sakė A. Izgorodinas Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“.
Jis teigė, jog situacija tokia neprognozuojama, kad ilgalaikes įžvalgas daryti sunku.
„Bet šiaip, pasaulio ekonomikos ciklai, akcijų fondų indeksai, įvairūs aktyvai, deja, bet turi tokią tendenciją, kad jų vertės keičiasi. (...) Aišku, kad rizikas apdrausti iš dalies yra įmanoma. Jeigu mes kalbame apie pensijų fondus, tai reikia rinktis ne tik agresyvius instrumentus, bet ir mažiau agresyvius, saugesnius. Bet šiuo metu labai tiksliai atspėti, kas bus kitą dieną, savaitę ar mėnesį, yra gana sunku. Tai, deja, bet pensijų fondų rezultatai, kuriuos mes matome šiuo metu, yra tam tikra kaina už tą nestabilią situaciją pasaulio ekonomikoje“, – kalbėjo ekonomistas A. Izgorodinas.
Skirtumo tarp konservatyviausio ir rizikingiausio fondo – nėra?
Lietuvos pensijų fondų asociacija teigia, kad pensijų kaupimo sistemoje neigiamų svyravimų išvengti nėra įmanoma. O šalyje yra nustatyti saugikliai, padedantys išvengti per didelės rizikos.
Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ „Goindex“ vyriausiasis investicijų valdytojas M. Kalesinskas teigė, jog ne iki galo sutinka su šiais teiginiais.
„Bendrai dėl sistemos aš sutikčiau, kad bendrai rezultatas visų fondų, jeigu imtume visas kategorijas. (…) Tai, kai žiūrime į visus, jų ilgalaikiai rezultatai visiškai save pateisina ir viskas su tuo yra gerai.
Bet jeigu kalbėtume apie tą kategoriją, kur fondai skirti žmonėms prieš pensijiniam amžiui, arba pasiekusiems šį amžių, tie konservatyviausi fondai, tai jų rezultatus galima išsitraukti ir palyginti – kiek vertė krito rizikingiausiuose ir konservatyviausiuose. Ir labai didelio skirtumo neras“, – kalbėjo M. Kalesinskas.
Jis teigė, jog tai jam „rėžia akį“.
„Aš vertinčiau, kad šiuo metu daugelis valdytojų strategijas yra pasirinkę per rizikingas. Ir tai atskleidžia šių metų rezultatai“, – tikino M. Kalesinskas.
Ekonomistas A. Izgorodinas sutiko, kad strategijas visada reikia koreguoti.
„Patarimai žmonėms šioje situacijoje – nepanikuoti. Kadangi, deja, bet taip jau yra. Tikriausiai nei vienas aktyvas negali kilti amžinai, tai yra ganėtinai cikliškas dalykas. Visgi, manau ir tikiuosi, kad dabartinis akcijų indeksų kritimas yra laikinas ir jis atsistatys kažkada kitais metais“, – tikino ekonomistas.
