Vandens trūkumas gali sąlygoti karus
UNICEF organizacijos duomenimis, keturi milijardai žmonių – beveik du trečdaliai pasaulio gyventojų – kasmet mažiausiai vieną mėnesį per metus patiria didžiulį vandens trūkumą. Daugiau nei du milijardai žmonių gyvena šalyse, kuriose vandens tiekimas yra nepakankamas. Jau visai netrukus – 2025 metais – pusė pasaulio gyventojų gyvens vietose, kuriose vandens tiekimas bus ribotas.
Taigi, taupyti vandenį skatina ne tik ekonominis sunkmetis, bet ir nepaliaujamas švaistymas ir netinkamas išteklių naudojimas bei svarbiausia – klimato kaita.
Kol Jungtinių Tautų lyderiai, nevyriausybinės organizacijos ir klimato kaitos aktyvistai dalyvauja ir ieško vienijančių tikslų gamtos išsaugojimui klimato kaitos konferencijoje (kitaip – COP 27) Šarm el Šeiche, pasaulis vis giliau klimpsta į klimato kaitos sukeltas problemas. Šylant aplinkos temperatūrai, neišvengiami tampa katastrofiški padariniai.
Vienas jų – geriamojo vandens trūkumas. Nors klimato kaita yra viena pagrindinių vandens trūkumo priežasčių, nemaža dalimi prie šios problemos prisideda ir vandens netinkamas naudojimas bei jo švaistymas.
Nors išsivysčiuose šalyse vandens trūkumo problemos vis dar atrodo labai toli, o Lietuvoje jos daugeliui iki šiol nieko nereiškia, mokslininkai pabrėžia: vandens trūkumas gali sąlygoti ne tik ligų plitimą visame pasaulyje, bet ir augančią įtampą ir didėjantį konfliktų skaičių.
Kiek vandens sunaudojame buityje?
Daugelis net neįsivaizduoja, kokios yra jų kasdienės vandens sąnaudos. Net ir taupūs bei skaičiuojantys retai gali pasakyti, kiek konkretus buities darbas ar laikas duše gali išeikvoti vandens. Apytiksliai paskaičiuoti galima gavus sąskaitas už komunalines paslaugas, tačiau tiksliai išskirti konkrečias veiklas, kurioms daugiausiai suvartojama – pavyksta retai.
Ccwater.org.uk apskaičiavo, kokios vidutiniškai yra vandens sąnaudos buityje. Štai vienas žmogus per dieną suvartoja net apie 145 litrų vandens. Įdomu tai, kad visas namų ūkis bendrai praranda net apie 109 litrus vandens dėl nesandarių prietaisų ir vandens nutekėjimo. Kitaip tariant – vienas iš svarbiausių gamtos išteklių paprasčiausiai iššvaistomas.
Stipriai tekantis dušas per minutę išeikvoja net 13 litrų vandens. O štai maudantis vonioje sunaudojama apie 80 litrų. Gana nemenkas kiekis vandens kanalizacijos vamzdžiais iš namų išteka ir tualeto pagalba – seni klozetai vienu vandens nuleidimo mygtuko paspaudimu sunaudoja 9 litrus, o turintys modernią cisterna – 5 litrus.
Moderni skalbimo mašina vieno skalbimo metu sunaudoja apie 50 litrų vandens. Moderni indaplovė – 14 litrų, jei ji veikia „eko“ režimu – 10 litrų. Palyginimui, plaunant indus rankomis per minutę sunaudojami apie 6 litrai, jei vanduo nuolat teka ir čiaupas skalaujant neužsukumas. O štai vieno nešvaraus dubenėlio plovimui reikia net 8 litrų vandens.
Daugiausiai vandens sunaudojama plaunant automobilius namų sąlygomis. Jei plaunama vandens žarna – sunaudojama apie 250 litrų. Palyginimui, vienam kibirui, švarinant automobilį šiuo būdu, vandens reikia net 30 litrų.
Daugiausiai vandens suvartoja Vilnius
Lietuvos aplinkos ministerijos duomenimis, 2021 metais Lietuvoje sunaudota 126 736 000 m3 vandens. Didžiausi naudotojai yra didieji Lietuvos miestai.
Labiausiai išsiskiria daugiausia gyventojų turintis Vilnius, kuris per metus sunaudoja 28 725 000 m3. Kaunas sunaudoja 19 773 000 m3, o kiti trys didžiausi Lietuvos miestai (Klaipėda Šiauliai ir Panevėžys) kartu sunaudoja 20 313 000 m3. Tai yra panašiai kaip Kauno miestas ir apie 30 proc. mažiau nei Vilniaus miestas. Vilniaus regionas per metus sunaudoja 35 871 000 m3 t. y. apie 30 proc. viso Lietuvoje sunaudojamo požeminio vandens.
„Lietuvoje paimamo požeminio vandens kiekis labiausiai priklauso nuo to, kiek jo reikia ūkio–buities reikmėms ir pramonei. Daugiausiai požeminio vandens sunaudojama gyventojų poreikiams tenkinti, taip pat daug vandens sunaudojama visuomeninės paskirties objektuose.
Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje sunaudoto požeminio vandens kiekio kitimas nebuvo reikšmingas. 63–69 proc. viso paimto požeminio vandens sunaudojame ūkyje–buityje, o 10–12 proc. – pramonėje“, – sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Tomas Želvys.
Kaip aiškina specialistas, šiuo metu galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje nėra požeminio vandens stygiaus, todėl griežtų taupymo rekomendacijų gyventojams ministerija neteikia.
„Tačiau vandens išteklių tausojimo klausimas nėra apibrėžtas teritoriniu aspektu, todėl solidarizuojamės su kitomis Europos valstybėmis ir raginame gyventojus tausoti vandenį komunikacinėmis žinutėmis. Be to, ministerija yra parengusi gaires, kaip tapti draugiškiems aplinkai“, – aiškina T. Želvys.
Vandens taupymas prausiantis
Vandens taupymo tikslus gali padėti pasiekti paprasti buitiniai patarimai. Štai, pavyzdžiui, vienas tokių – nesandarios dušo galvutės atsisakymas. Jei pastebėjote ar išgirdote, kad jūsų dušo kabinoje nuolat kapsi ir laša vanduo – seną vandens maišytuvą keiskite nauju arba ją pataisykite.
„Naujausia mūsų inovacija – prie vandens maišytuvo tvirtinamas antgalis, kuris mažindamas vandens srautą gali padėti sutaupyti net iki 95 proc. namuose išleidžiamo vandens“, – sako IKEA Lietuva rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė, pasakodama apie inovatyvų namų sprendimą, padėsiantį sutaupyti vandenį duše.
Pašnekovė pabrėžia – visi siūlomi namų interjero prekių parduotuvių tinklo vandens maišytuvai, dėl juose įtaisytų aeratorių, padeda taupyti vandenį: vonioje net iki 40 proc., o virtuvėje – iki 30 proc. Anot J. Juodzevičienės, aeratorius nesumažina srovės, o vanduo naudojamas efektyviau ir jo sunaudojama mažiau.
Kaip priduria ji, galima rasti ir specialių maišytuvų, padėsiančių sutaupyti karštą vandenį. „Pakėlus tokio maišytuvo svirtelę aukštyn, bėga tik šaltas vanduo. Tam, kad pradėtų bėgti karštas vanduo, svirtelę reikia pasukti kairėn. Vadinasi, karštą vandenį galima paleisti tik tada, kai jo reikia, o ne kaskart, kai naudojamasi maišytuvu. Tai gali sumažinti net trečdalį karšto vandens sąnaudų, o atitinkamai ir sąskaitas už karštą vandenį“, – aiškina pašnekovė.
Kaip rašo newscientist.com, reikėtų atsižvelgti ir į laiką, kurį praleidžiame duše. Venkite stoviniavimo po tekančiu vandeniu, stenkitės nusiprausti per trumpesnį laiko tarpą nei įprastai. Sutrumpinę 10 minučių prausimosi trukmę pusiau, galite sutaupyti maždaug 47 litrus vandens.
Kiti patarimai
Siekiant sumažinti vandens suvartojimą ne tik maudantis duše, bet ir atliekant kitus higienos ritualus, pavyzdžiui, valantis dantis ar skutantis barzdą, kaip rašo bbc.com, užsukite čiaupą ir sustabdykite tekantį vandenį. Tą pačią taisyklę galite taikyti ir atliekant buities darbus, pavyzdžiui, plaunant indus. Iš pradžių sudrėkinkite valymo šluostę ar kempinę, išmuiluokite ja indus ir tik tada pradėkite jų skalavimą vandeniu.
Venkite indų skalavimo prieš dedant juos į indaplovę. Visą darbą už jus atliks specialios priemonės, skirtos indų plovimui. Įjunkite indaplovę tik esant pilnai apkrovai. Be to, užtikrinkite, kad indaplovė būtų prižiūrima ir naudojama pagal gamintojo nurodymus. Taip pat esant galimybei, įsigykite energetiškai efektyvesnę buitinę techniką.
„Verta pažymėti, kad naujesni buities prietaisai paprastai yra gaminami taip, kad atlikdami savo funkciją naudotų mažiau vandens ir energijos. Pavyzdžiui, indaplovės naudoja tik tiek vandens, kiek reikia indams išplauti pagal kiekį ir nešvarumą.
Palyginimui, plaunant rankomis vandens išleidžiama 5 kartus daugiau. Be to, dauguma šiuolaikinių indaplovių turi „eco“ režimą, leidžiantį sunaudoti dar mažiau vandens ir elektros. Neturint indaplovės, vandens sutaupyti pavyks indus plaunant dubenyje“, – priduria J. Juodzevičienė.
Norėdami išskalbti drabužius, tai darykite tik esant pilnai pakrautai skalbimo mašinai arba naudokite vandens taupymo nustatymus – skalbkite trumpesniu ciklu ir šaltu vandeniu. Be to, stenkitės vengti perteklinio skalbimo – pagal galimybes, dėvėkite rūbus keletą kartų.
Kaip aiškina J. Juodzevičienė, sutaupyti vandenį namuose galima ir pakeitus įpročius. Pavyzdžiui, vaisius ir daržoves plaunant ne po tekančiu vandeniu, o dubenyje ar užkimštoje plautuvėje.
„Tuomet šį vandenį bus galima panaudoti dar kartą, pavyzdžiui, laistant gėles“, – teigia pašnekovė.
Vandens suvartojimą galima sumažinti ir maisto gamybos proceso metu. Siekiant atitirpinti šaldytus maisto produktus, palikite juos šaldytuve per naktį ir venkite naudotis tekančia šilto vandens srove ar dubeniu, pripildytu šilto vandens.
Tvarkydami ir švarindami namus, dažniau stenkitės rinktis sausą valymą. Tam pasitelkite dulkių siurblį, šluotą ar kitas panašias priemones.
Jei į miegamąjį nešatės ne tik knygą, bet ir vandens stiklinę ir jos neišgeriate – panaudokite vandenį gėlių laistymui.
Aplinkos ministerija taip pat dalijasi keliais naudingais patarimais. Pasak ekspertų, norint sutaupyti vandenį, reikėtų vadovautis šiais itin nesudėtingai įgyvendinamais būdais:
- Įsigyti vandens srautų reguliatorius ir paprastus kranus pakeisti išmaniaisiais.
- Tualetų bakeliuose sumontuoti įrenginius su dviejų lygių vandens nuleidimo technologija.
- Stengtis surinkti lietaus vandens nuotekas: jas panaudoti želdinių, gėlių laistymui.
- Periodiškai tikrinti naudojamų vandens kranų ir unitazų sklendžių sandarumą, užtikrinti jų priežiūrą.