VMI apsimetę sukčiai sukūrė itin gudrią schemą: vilnietė neįtarė, kad su ja žaidžia, kol nepamatė savo banko sąskaitos

Kasmet iki gegužės 2 dienos Lietuvos gyventojai turi deklaruoti pajamas. Deklaravimo įkarščiu skuba pasinaudoti ir sukčiai – apsimesdami Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), jie siunčia gyventojams žinutes, kuriose nurodomi žingsniai, kaip atgauti GPM permoką. Tik visa bėda tame, kad sukčiams įkliuvusių gyventojų laukia ne žadėtoji GPM permoka, o tuštėjanti sąskaita.

Pabendravus su apsimetėliais, per naktį ėmė tuštėti sąskaita

Deklaravimo periodu plinta gudri sukčių schema, nuo kurios nukenčia neįdėmiai laiškus skaitantys gyventojai. Skaudžia patirtimi pasidalinusi vilnietė Danguolė (vardas redakcijai žinomas – „Delfi“) prisipažįsta – jei būtų įdėmiau skaičiusi neva iš VMI gautą laišką, būtų pastebėjusi, kad kalba jame nėra sklandi ir įtarusi sukčiavimą.

„Gavau tokį laišką iš VMI. Paspaudžiau nuorodą, nuvedė į VMI svetainę. Kad prisijungčiau prie VMI, aš visuomet naudoju elektroninę bankininkystę. Pasirinkau SEB, prisijungiau su mobiliuoju parašu. Tuomet radau pranešimą, kad man bus grąžinta suma, kuri, kiek pamenu, kai deklaravau pajamas prieš 2–3 savaites, sutapo su ta, kuri buvo nurodyta preliminarioje deklaracijoje. Todėl nieko neįtariau, kad kažkas ne taip. Paprašė patvirtinti sąskaitą, kur norėčiau, kad grąžintų pinigus. Paspaudžiau savo sąskaitą. Dar kartą paprašė, kad identifikuočiausi. Tą ir padariau“, – kaip žingsnis po žingsnio įkliuvo į sukčių pinkles, pasakoja Danguolė.

Sukčių laišką moteris gavo vakar būdama darbe, o jau šios dienos ryte telefone išvydo pranešimus apie pinigų nurašymus iš jos sąskaitos. Šiuo metu nukentėjusioji kartu su policija bando atsekti sukčius, tačiau prisipažįsta – vilčių turi mažai.

„Šįryt atsikėlusi randu tris autentifikacijos kodo prašymus iš banko. Nustebau, nes nieko nepirkau. Prisijungiau prie savo elektroninės bankininkystės per SEB programėlę ir išmetė pranešimą, kad autentifikacija sėkminga. Tuomet dar labiau nustebau ir pamačiau iš sąskaitos paryčiais 4–5 pavedimus po 25 eurus. Tada supratau, kad kažkas įsilaužė. Pati situacija gerai atidirbta. Tuo metu, kai deklaruojamos pajamos, visi laukia tų laiškų ir suma būna panaši“, – sako nukentėjusi.

Pinigus pavyksta susigrąžinti, tačiau ne visais atvejais

SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė pastebi, kad šiuo metu finansiniai sukčiai, ypač prisidengiantys VMI vardu ir siunčiantis suklastotas SMS žinutes, žymiai suaktyvėjo. Anot jos, gyventojų pranešamų atvejų skaičius šiuo metu yra išaugęs kelis kartus.

Nukentėjus nuo sukčių, pirmiausia nerimaujame, ar pavyks atgauti prarastus pinigus ir kaip turėtume reaguoti. D. Uosytė paaiškina, nuo ko priklauso, ar prarastus pinigus pavyks atgauti.

„Suprantame klientų lūkestį atgauti prarastas lėšas, jei jie tapo sukčių aukomis. Kiekvieną kliento prašymą dėl kompensacijos bankas nagrinėja individualiai. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad bankas neturi pagrindo patenkinti kliento prašymo kompensuoti patirtus nuostolius, jei mokėjimo operacijos būna atliktos suvedus tik klientui asmeniškai žinomus PIN kodus, nes PIN kodas yra slapta informacija, už kurios atskleidimą ir visas operacijas, atliktas naudojantis PIN kodu, atsako klientas, o tai reglamentuoja AB SEB banko bendrosios taisyklės“, – sako D. Uosytė.

Ji pažymi, jog klientui kreipusis ir pranešus, kad tapo finansinio sukčiavimo auka, visuomet nukentėjusiems klientams bandoma padėti susigrąžinti prarastus pinigus – jei dar įmanoma, skubiai stabdomas sukčių atliktas mokėjimas (jei mokėjimo nurodymas dar nėra išsiųstas iš banko ir įskaitytas gavėjui, klientas gali jį atšaukti ir pats interneto banke).

Taip pat nukentėjusio kliento bankas susisiekia su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija ir t. t.

„Jei lėšų gavėjas atsisako grąžinti lėšas, mokėtojas gali kreiptis į teisėsaugos institucijas ir taip bandyti susigrąžinti gavėjo neteisėtai įgytas lėšas. Tačiau kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti iš sukčių gali būti labai sudėtinga. Primename, kad momentiniai mokėjimai tarp skirtingų bankų, tiek Lietuvoje, tiek atliekant pervedimą į sąskaitą užsienio banke, yra įvykdomi akimirksniu ir lėšos tuojau pat įskaitomos į gavėjo sąskaitą“, – įspėja D. Uosytė.

Atpažinti sukčius darosi vis sunkiau: VMI nurodė, į ką būtina atkreipti dėmesį

VMI Vidaus saugumo skyriaus vedėja Inesa Gineitienė pastebi, kad pastaruoju metu sukčių žinutės ir elektroniniai laiškai suaktyvėjo, nes jie naudojasi deklaravimo periodu, kuomet šalies gyventojai deklaruoja pajamas ir laukia permokų.

„Apie bandymus sukčiauti visada pranešame Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Sukčiai žinutėmis siekia išgauti gyventojų elektroninės bankininkystės duomenis. Aktyvavę nuorodą ar nuskenavę QR kodą, gyventojai pirmiausia patenka į prisijungimo prie VMI sistemų svetainės kopiją, iš jos kreipiami į bankų puslapių kopijas. Čia ir kyla didžiausias pavojus atskleisti duomenis“, – įspėja I. Gineitienė.

Gyventojai, gavę įtartiną žinutę, turėtų būti atidūs – neaktyvuoti joje pateiktų nuorodų. Jie turėtų išjungti pranešimą ir prisijungti prie Mano VMI www.vmi.lt/mvmi. Ten gyventojai ras visą informaciją apie nesumokėtas baudas, turimas permokas ar mokėtinas sumas.

Be to, reikėtų atsiminti, kad nė vienos iš šalies institucijų internetinės svetainės adresas nesibaigia .net, .com, .info, .org, .biz .eu ar panašiai. Tokiais domenais pastaruoju metu naudojasi sukčiai. VMI interneto puslapio pabaiga – .lt Ji tokia yra visada. Taip pat reiktų neužmiršti, kad VMI niekada nesiunčia trumpojo pranešimo iš kitos šalies numerio.

VMI taip pat perspėja, kad VMI nesiunčia gyventojams pranešimų SMS žinutėmis, kuriose yra papildomos nuorodos. SMS žinutes VMI vardu klientai gali gauti užsiregistravę vizitui ar, pavyzdžiui, dėl gauto pranešimo VMI sistemoje, tačiau nuoroda prie jų nėra pateikiama.

Sukčių atsiųstoje SMS žinutėje siuntėjo pavadinimas, kurį savo telefone mato SMS žinutės gavėjas, gali būti nurodytas VMI, tačiau tai dar nereiškia, jog žinutę atsiuntė VMI.

Gautame pranešime pateikiama nuoroda ne į VMI interneto svetainę ar VMI informacines sistemas, bet į kitus internetinius adresus, kurie kartais gali būti vizualiai panašūs į VMI svetainės internetinį adresą. Todėl rekomenduojama nespausti įtartinuose pranešimuose esančių nuorodų.

Gautame pranešime esanti tikroji nuoroda gali būti užmaskuota. Tikrąją nuorodą galite pamatyti atsargiai užvedę ant nuorodos pelės žymeklį, bet jos nespausdami.

Visą informaciją, įskaitant ir tai, ką daryti ir kam pranešti gavus sukčių žinutę, rasite VMI internetinėje svetainėje ČIA.