7 meilės dėsniai psichoterapeuto akimis: jei ir vėl kaltas netinkamas partneris – metas nusiimti rožinius akinius

Šiandien lengva manyti, kad santykiai nesiklosto dėl to, nes pasirinkome netinkamą partnerį. Tačiau tuomet pasirenkame dar vieną netinkamą partnerį. Ir dar vieną, taip švaistydami savo brangų laiką. Kol daugybė žmonių visame pasaulyje savęs klausia, kodėl jiems ir vėl nepasisekė meilėje, knygų apie meilę autoriai siūlo įvairias taisykles, dėsnius ir paslaptis, kurios neva turėtų padaryti stebuklą. Turbūt esate girdėję ir apie garsųjį meilės dėsnių septynetą, kurį sudaro gerumas, kantrybė, atlaidumas, mandagumas, nuolankumas, dosnumas ir sąžiningumas. Aptarėme jį su gydytoju psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu ir pakalbėjome apie tai, kada nesėkmės meilėje rodo tai, kad turime jos pasimokyti, o tai leis taupyti savo laiką ir emocinius išteklius.

Kodėl santykiuose ir vėl nesiseka: daug ką lemia vaikystės patirtys

Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis pastebi, kad kartais ateidami į santykius pasirenkame partnerius, kurie nebūtinai sugebės mus mylėti ir priimti tokius, kokie mes esame. Kartais taip nutinka, kad pasirenkame ne tuos partnerius, kuriuos vertėtų pasirinkti, nes juos renkamės ne pagal mūsų vidinius poreikius, bet pagal šeimoje matytus netinkamus pavyzdžius.

„Čia nereiškia, kad 100 proc. atvejų taip yra, bet mergina, kurios tėvas išėjo iš namų, arba mergina, kurios tėvas yra alkoholikas, gali pasirinkti partnerį, kuris bus labai nutolęs. Jį visą laiką reikės gaudyti ir prašyti jo meilės, nes vaikystėje tos meilės irgi nebuvo, jos reikėdavo prašyti. Taip ir atrodo, kad visą laiką tos meilės trūksta, nebūna pakankamai. Nors partneriai turi meilės tiek, kiek jos turi, bet tiesiog pirmajam jos neužtenka, nes ji ne taip išreiškiama, kaip įsivaizduojama, kad ji turėtų būti išreikšta“, – sako D. Jakučionis.

Psichoterapeuto teigimu, santykiuose dažnai atkartojame vaikystės patirtis, nes jos mums sukuria saugumo jausmą. Tai reiškia, kad viskas, kas mums pažįstama, atrodo saugu.

„Jeigu esame susipažinę su santykiu, kuriame jaučiamės nemylimi, tai išsiugdo toks, vadinkime, poreikis būti labai stipriai mylimais. Ir netgi dažnai būna taip, kad jeigu atsiranda tikrai mylintis žmogus, kuris daro viską taip, kaip turi daryti, yra atsidavęs ir rūpestingas, tačiau mums tai atrodo neįdomu, toks partneris netraukia. Tada randamas partneris, kuris labai traukia, 10 iš 10 – eik paskui jį, o jis visą laiką bėgs, nepaskambins, neparašys ir nesakys kiekvieną dieną, kad myli. Ir staiga atsiranda toks jausmas – manęs nemyli. Nors žmogus yra toks, koks yra“, – teigia D. Jakučionis.

Tai, kad jaučiamės nemylimi, santykiuose greitai pasimato. Žmogus, kuris jaučiasi nemylimas, anksčiau ar vėliau natūraliai pradeda kažką daryti to žmogaus, kurio meilė jam atrodo nepakankama, atžvilgiu – prasideda pykčiai, priekaištai, pavydas.

„Kas atsitinka, kai jaučiuosi nemylimas? Pradedu reikšti kažkokius ženklus, kartais stipresnius priekaištus, imu pykti. Kartais tai sugriauna santykius, o kartais labai stipriai pataiso, nes žmonės pagaliau išsiaiškina, kokie yra jų poreikiai. Jie pradeda adaptuotis – pirmasis priima, kad partneris nebūtinai galės išreikšti meilę taip, kaip aš noriu, o antrasis stengiasi labiau išreikšti jausmus. Taip žmonės gali pereiti į visai gerą santykį, kuriame gerai jausis, bet čia jau reikia įdėti darbo. Automatiškai tai nesigaus“, – pažymi D. Jakučionis.

Jei neišmokome meilės vaikystėje – mokytis teks vėliau

Kai santykiuose nesijaučiame gerai ir apie tai kalbėti su partneriu sudėtinga, pagalbos ieškome aptardami problemas su draugais, artimaisiais, psichologais, naudingos informacijos tikimės iš straipsnių ir knygų. Esama autorių, kurie pateikia įvairias meilės taisykles, dėsnius, paslaptis, tačiau ar išties tai gali padėti išmokti mylėti ir būti mylimais? Ar galima taip sakyti, kad jeigu mums nesiseka santykiuose – meilės mums reikia mokytis?

„Dėl meilės tikrai reikia dirbti. Mes mokomės visą gyvenimą. Gali būti, kad neišmokome vaikystėje mylėti ar netgi leistis būti mylimais, nes nebuvo tokių sąlygų, tėvai mums to nerodė, aplinka buvo priešiška. Arba tėvai buvo geri, bet tiesiog mažai reiškė meilę žodžiais ir veiksmais, vaikus mylėjo pinigais. Savo pavyzdžiu jie moko mylėti ir mus, o užaugę mes galime ir toliau to mokytis, jeigu suprantame, kodėl tai yra svarbu“, – sako D. Jakučionis.

Psichoterapeutas pastebi, jog tuomet, kai nesiseka santykiuose, ne visi nori sunkiai dėl jų dirbti. Todėl neretai reaguojama kitaip: ką čia mokėti, geriausia yra laukti, kol mane priims tokį, koks aš esu. Paradoksalu, tačiau dažnai to tikimės iš kito žmogaus, kai patys irgi nesugebame priimti kito žmogaus tokio, koks jis yra.

„Santykiuose svarbiausia yra komunikacija – turime išsakyti, kas man netinka, nepamirštant pasakyti, kas tinka. Todėl gerai, kai žmonės skaito knygas apie meilę, jas aptaria. Tai gali padėti prieiti prie partnerių suvokimo, kas vyksta jų santykiuose. Juk dažnai konfliktai vyksta lygioje vietoje – kažkas kažką pasakė, to nepadarė, ne taip padėjo puodelį ant stalo. Iš to kyla konfliktas, o tada paliečiamos visos nuoskaudos – prieš mėnesį nepadarei to, o prieš metus nepadarei ano. Gerų santykių taisykles svarbu pasiskaityti, bet ar jos padės iki galo visas bėdas išspręsti – turbūt ne“, – svarsto D. Jakučionis.

Anot jo, sėkmingiems santykiams kurti pirmiausia svarbu suprasti, koks aš esu žmogus, kokie mano poreikiai santykiuose ir ko aš tikiuosi juose mokytis. O jei norime to išmokti, teks nusiimti rožinius akinius ir pasistengti į save pažiūrėti realistiškai. Galbūt partneris sako, kad su manimi kažkas yra ne taip, o aš atsakau, kad jis kalba nesąmones?

„Turime suvokti, kodėl renkamės vienokį ar kitokį partnerį. Ypač suklusti turėtų žmonės, kurie kelis kartus iš eilės pasirenka netinkamus partnerius. Nebūtinai čia apie partnerį eina kalba. Būna, žmogus išsirenka netinkamą partnerį, iš pradžių džiaugiasi, kad jis kaip tik toks, kokio norėjo, o vėliau mato, kad ir vėl tokį patį išsirinko. Tada jau verta pasigilinti į save, kaip čia ir dėl ko yra. Kartais tai pareikalauja psichologo pagalbos ar knygų skaitymo“, – sako psichoterapeutas.

7 meilės dėsniai: verta sekti, tačiau ne aklai

O dabar pažiūrėkime į meilės mokytojų patarimus praktiškai. Pavyzdžiui, Gary Chapmanas, garsiosios knygos „5 meilės kalbos“ autorius, yra paskelbęs ir 7 meilės dėsnius. Tai yra 7 žmogiškosios vertybės, kuriomis autorius ragina remtis, kad bet kokiuose santykiuose mūsų meilė būtų veiksminga – gerumas, kantrybė, atlaidumas, mandagumas, nuolankumas, dosnumas ir sąžiningumas.

D. Jakučionio manymu, tai yra bendražmogiškos savybės, kurios mums visiems turėtų būti savaime suprantamos, nes jos yra bet kokių santykių kūrimo pamatas. Juk geri ar kantrūs turime būti ne tik su savo partneriu, bet ir vaikais, klientais, kolegomis.

Tačiau psichoterapeutas įspėja aklai nesekti šiomis vertybėmis ir pirmiausia išsiaiškinti, ką kiekviena iš jų mums reiškia. Antraip nuolankumas gali tapti pasiaukojimu ir savo poreikių atsisakymu vardan partnerio, o netinkamai interpretavę dosnumą galime papulti į tokių santykių spąstus, kuriuose esame geri ir viską atiduodame, tačiau nieko negauname atgal.

„Galime paklausti savęs: ar aš esu pakankamai geras, ar esu pakankamai kantrus? Tačiau prieš tai turime kiekvienai savybei rasti apibrėžimą, ką ji mums reiškia. Vienas jaučiasi geras, kai pasako gerą žodį, o kitas jaučiasi geras jo ir nepasakęs. Geriausia būtų atvirai paklausti kokių 10 žmonių aplink save, kaip jie vertina šias mūsų savybes nuo 1 iki 10. Jei tai nebus labai kritiški ar įtikti norintys žmonės, galime gauti pakankamai gerą atsakymą ir žinoti, kur mums reikia dar padirbėti. Juk kiekviena iš šių savybių visuomet mumyse gali būti bent 1 proc. geresnė“, – pataria D. Jakučionis.