Nukritusi nuo laiptų Simona manė, kad viskas praeis savaime, tačiau po kelių dienų pasivijo baisi diagnozė

Kokie atsargūs bebūtume, kartais neišvengiame traumų ar ligų – paskirtas gydymas ir poilsio režimas gali reikšti ir laikiną nedarbingumą. Vis dėlto, jei tampama nedarbingu ilgesniam laikui, sumažėjusios pajamos gali sukelti finansinių sunkumų. Apie tai, ką daryti netekus darbingumo dėl traumos ar ligos ir kokios išmokos tuomet priklauso, kalbame su specialistais.

Prieš daugiau nei metus krito nuo laiptų: skausmai nesibaigia iki šiol

Pernai per Velykas nuo laiptų nugriuvusi Simona susižalojo nugarą, tačiau skausmai moterį lydi iki šiol. Nors iš pradžių ji manė, kad sumuštos vietos skausmas netrukus praeis ir į gydytojus kreiptis neteks, po kelių dienų paaiškėjo, kad gydytojų apžiūra ne tik buvusi būtina, bet ir tai, jog trauma iš moters atims darbingumą daugiau nei mėnesiui.

„Eidama paslydau ir trenkiausi nugara į laiptus, pajutau skausmą. Iš pradžių galvojau, kad tai paprastas sumušimas, o pasirodo, kad ne. Galvojau, kad nieko tokio, praeis, tačiau po poros dienų nepraėjo. Pasirodžiau gydytojams, ir tada sužinojau, kad lūžo stuburo slankstelis“, – sako Simona.

Moteris prisimena, kad diagnozės sulaukė greitai – nuėjus atlikti rentgeno diagnostikos, skausmo priežastį ji sužinojo per 10 minučių.

„Kreipėmės į privačią kliniką, nes per koronavirusą daug kas buvo uždaryta. Nors į ligoninę gultis nereikėjo, teko taikyti poilsio režimą, nešioti įtvarą ir vartoti nuskausminamuosius. Mėnesį laiko įtvarą nešiojau, tuomet vyko reabilitacijos ir mankštos. Kadangi turėjau gulėti ir negalėjau vaikščioti, visą tą laiką buvau nedarbinga“, – teigia ji.

Moteris priduria, kad sunkiu metu jai padėjo asmens draudimo išmoka, nes gaunamos pajamos dėl užsitęsusio nedarbingumo laikotarpio sumažėjo. Nors po patirtos traumos praėjo daugiau nei metai, iki šiandien Simonai tenka gyventi su skausmu, kurį reabilitacija sumažino, tačiau nepanaikino.

„Skausmas iki šiol nepraeina. Jei kas nors netikėtai atsidurtų mano vietoje, norėčiau perspėti dėl vieno – tvarkingai laikytis reabilitacijos, nes nuo jos priklauso gijimo sėkmė“, – pabrėžia Simona.

Traumos atveju svarbu žinoti apie priklausančias išmokas

Susižalojus ir laikinai praradus darbingumą, rūpesčiu tampa ne tik sveikatos, bet ir finansinio stabilumo išlaikymo klausimas. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kad traumą patyrusiam asmeniui priklauso „Sodros“ išmoka. Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą „Sodrai“ – jį pakanka užpildyti vieną kartą, o susirgus kitąkart išmoka bus skiriama automatiškai.

Po patirtos traumos gydymą paskyręs gydytojas nurodys nedarbingumo laikotarpį, apie kurį svarbu pranešti ir darbdaviui, kuris apskaičiuos ligos išmoką už 2 pirmas ligos dienas ir perduos „Sodrai“ pranešimą dėl ligos pašalpos skyrimo darbuotojui.

62,06 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 ligos dienos moka „Sodra“.

„Sodros“ duomenimis, 2021 m. I ketvirtį minimali socialinio draudimo ligos išmoka per mėnesį sudarė 168,06 Eur, maksimali – 1792,04 Eur.

Papildoma asmens draudimo apsauga: išmokos priklauso nuo traumos

Papildomą finansinę apsaugą patyrus traumą gali suteikti ir asmens draudimas. Kaip teigia BTA Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas, asmens draudimas padeda sumažinti dėl traumų ir kitų nelaimingų atsitikimų atsiradusią finansinę naštą.

„Nutikus įvykiui, draudimo bendrovė klientui moka draudimo išmoką, kuri padeda ramiau sveikti. Taip pat tai yra ir tam tikra garantija, kad netikėtai susižeidus ar patyrus kitokią traumą, asmens finansinė būklė drastiškai nepablogės, draudimo išmoka kompensuos dalį prarastų pajamų. Asmuo tiesiog galės ramiai sveikti ir nesirūpinti pajamų praradimu tuo sunkiu laikotarpiu“, – teigia R. Grizickas.

Anot jo, traumų atveju, pavyzdžiui, lūžus stuburui, išmoka gali siekti nuo 300 iki 1 500 Eur, ir daugiau, o jei žmogui dėl traumos nustatytas darbingumo praradimas, išmoka gali siekti 30 000 Eur ir daugiau. Anot jo, išmokos suma skiriasi įvertinus skirtingas traumos pasekmes, mat kartais atsiperkama gana lengvais padariniais, tačiau pasitaiko atvejų, kai liekamieji reiškiniai lydi visą likusį gyvenimą.

„Kuo sunkesnė trauma patiriama, su tuo didesniais sunkumais susiduriama, tad ir draudimo išmoka didėja. Išmoką taip pat galima pasididinti pasirinkus ir papildomas rizikas, pavyzdžiui: dienpiniginių ir ligonpiniginių rizikas, medicinos išlaidų riziką, kurios ypač aktualios patyrus sunkias traumas, kuomet prireikia medikų pagalbos, o kasdienius darbus reikia iškeisti į poilsį ir atsistatymą po ligos“, – teigia R. Grizickas.

Taip pat jis pastebi, jog klientai, įvertinę tikimybę patirti traumą, dažniau renkasi traumų, netekto darbingumo ir mirties rizikas, o bijantys susirgti renkasi kritinių ligų ar susirgimų rizikas. Pasak jo, kiekvienas klientas renkasi individualų planą, „įsivertina savo ramybę“, ir kuo didesnės draudimo sumos yra pasirenkamos, tuo didesnės būna ir išmokos.

„Statistiškai žiūrint, dažniausiai įvyksta smulkesnės traumos, tokios kaip čiurnos raiščių patempimai ar plyšimai, kaulų lūžimai, odos nudegimai ar po žaizdos susidarę randai. Kartais pasitaiko ir galūnių amputacijų atvejų, organų, pavyzdžiui, blužnies ar inksto, pašalinimo po traumos, atvejų“, – draudžiamų įvykių dažnumą komentuoja R. Grizickas.