Lietuvos mokslininkai turi potencialo
Kaip DELFI teigė Valstybinio patentų biuro atstovė Jūratė Ablačinskaitė, mūsų šalyje ypatingai ryškūs nišiniai išradimai, pavyzdžiui, puslaidininkių, biotechnologijų, lazerių, pramonės srityse.
Jos teigimu, klysta manantys, kad mūsų šalyje nėra vietos išradimams. Padėtis iš tiesų yra visai kita. Naujų išradimų registruojama kasmet ir jie svarbūs ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvių išradimais domisi išsivysčiusių šalių mokslininkai.
„Lietuvos pareiškėjai aktyviausiai patentuoja išradimus žmogaus poreikių tenkinimo, technologinių procesų, transporto, mechanikos, fizikos, chemijos srityse. Kiekvienas užpatentuotas išradimas vertintinas kaip įdomus – unikalus, parodantis būdą, kaip galima išspręsti tam tikrą problemą“, - komentavo specialistė.
Anot J. Ablačinskaitės, Lietuvos technikos bibliotekos atstovai kas mėnesį išskiria vieną išradimą, pavyzdžiui, vasario mėnesio išradimas – elektroninė nosis, skirta mėsos šviežumui nustatyti.
O štai pastarosiomis savaitėmis dėmesys sutelktas į prof. A. Ragausko ir jo komandos nominaciją apdovanojimuose „Europos išradėjas 2016“. Kaip teigė Valstybinio patentų biuro atstovė, Lietuvos atstovai yra vieni iš trijų finalistų mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje. Šis įvertinimas prof. A Ragauskui ir jo kolegoms skirtas už išrastą neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, apsaugotą Europos patentais.
Valstybinio patentų biuro duomenimis, 2014 m. į Valstybinį patentų biurą buvo paduotos 152 nacionalinės patentų paraiškos ir 13 paraiškų per Patentinės kooperacijos sutarties nacionalinę fazę. Iš viso – 165 paraiškos. Tai yra didžiausias skaičius per pastarąjį dešimtmetį. 120 iš jų padavė Lietuvos pareiškėjai.
2015 m. VPB išdavė 133 patentus − tai 10 proc. daugiau nacionalinių patentų nei 2014 m.
Vertinant pastarojo penkmečio statistiką, vidutiniškai per metus VPB išduoda 106 nacionalinius patentus.
Inovacijos neturi sienų
DELFI kalbina Lietuvos inžinierių, išradėją, technologijos mokslų daktarą, Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų katedros profesorių bei Telematikos mokslinės laboratorijos steigėją ir vadovą, kuris šiuo metu kausto tiek Lietuvos, tiek ir užsienio žiniasklaidos dėmesį.
Neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą išradęs mokslininkas išsprendė galvosūkį, kuris daugiau nei šimtmetį kamavo viso pasaulio mokslininkus ir kurio nepavyko išspręsti net JAV kosminių tyrimų agentūrai NASA. Profesoriaus ir jo vadovaujamų mokslininkų sukurta beinvazė žmogaus smegenų sužeidimų fiziologinių matavimų ir stebėjimo technologija padarė perversmą galvos smegenų sužeidimų medicinoje. Šį pasiekimą plačiai pripažino viso pasaulio mokslininkai. Tikimasi, kad toks išradimas padės medikams išsaugoti tūkstančius sunkias galvos traumas patyrusių žmonių gyvybių.
Mokslininkas sako, kad tai labai plačiai pritaikomas išradimas, kuriam jokios reklamos nereikia. „Mes labai sėkmingai Lietuvoje dirbame su visais šios srities gydytojais ir mokslininkais. Jie naudoja mūsų aparatus. Paklausa tikrai nesiskundžiame. Tiksliai žinome, kad tai, ką mes sukūrėme, yra radikali inovacija. Tai išbandyta ir kitų šalių pacientų. Mes atidarėme naujos rinkos nišas ir neturime konkurentų“, - savo išradimu didžiuojasi mokslininkas.
Anot jo, išradimu domisi ne tik medikai, bet ir kariškiai, kurie siekia užtikrinti pagalbą kariams, patyrusiems smegenų sužeidimus. Taip pat išradimas įdomus ir organizacijai NASA. „Organizacija susiduria su problema, kai kosmose pradeda tinti žmogaus smegenys“, - problemą įvardijo mokslininkas ir pridėjo, kad dėl to svarbus jo išradimas.
Pašnekovo teigimu, susidomėjimas jaučiamas ir dėl to, kad šią sritį išmanantys žmonės jaučia, jog iš išradimų galima nemenkai uždirbti. „Matome, kaip mumis domisi rizikos kapitalas. Daugybė žmonių mato galimybes čia uždirbti didelius pinigus“, - kalbėjo mokslininkas.
Paklausus, kokios sąlygos Lietuvoje skleistis išradėjams, mokslininkas aiškino, kad jei turi idėjų, jas realizuoti puikiausiai galima ir mūsų šalyje. O inovatyvūs, aukštos pridėtinės vertės produktai suras vietą visame pasaulyje.
„Būtų neteisinga vertinti Lietuvą ir apsiriboti Lietuva, kai kalbame apie inovacijas. Kai kalbama apie rimtas inovacijas, tikrai neapsiribojama viena šalimi. Rinka yra globali. Todėl Lietuva tiek pat patogi, kiek patogi Europa, o Europa tiek pat patogi, kiek patogi visa planeta. Jei dirbi specifinėje srityje kaip mūsų, tai valstybių sienos nėra svarbios. Medicina neturi nacionalinio atspalvio. Nematau jokių kliūčių Lietuvoje generuoti idėjas ir idėjų pagrindu kurti produktus“, - aiškino mokslininkas.
Jo teigimu, mokslininkai mūsų šalyje sulaukia vis daugiau valstybės pagalbos. Anot jo, padėtis jau kurį laiką šiuo aspektu gerėja.