Pildo emocinę tuštumą
Paklausta, kodėl kai kurie žmonės turi polinkį kaupti daiktus, interjero dizainerė, buities analitikė Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė svarsto, kad tai gali būti susiję su psichologiniais aspektais. Pasak jos, yra daug mokslinių tyrimų, kurie aiškina, kad savo emocinę tuštumą žmonės bando užpildyti pirkiniais – šluoja parduotuvių lentynas ir pilnais maišais žygiuoja namo.
Prie to prisideda ir rinkodariniai triukai – įvairios reklamos, kurios įtaigiai skatina įsigyti, kartoja, kad buitis palengvės ir viskas bus daug paprasčiau, jei turėsime tam tikrą daiktą. O žmonės, jos įsitikinimu, norėdami greitų rezultatų, galvoja, kad štai jeigu jiems nepavyksta namuose gaminti vakarienės ar pusryčiauti sveikai, čia gali pagelbėti sulčiaspaudė, kuri gaminimo procesą pavers maloniu ir lengvu. Kitaip tariant, siekdami paprastesnės buities, o galų gale ir laimės, žmonės gyvena iliuzijoje, kad plačiai ir sėkmingai išreklamuoti daiktai ar įmantrūs buities prietaisai atsiradę jų namuose padės išspręsti visus sunkumus ir padarys juos laimingais.
„Tačiau yra viena baisi tiesa: tie daiktai be mūsų intervencijos neveikia. Mes pirmiausia turime patys labai labai stipriai užsinorėti gaminti ir tada tą daiktą įsigyti, o jeigu mes bandome norą nusipirkti daikto pavidalu, tai taip nebus – daiktas tiesiog atsiguls į lentyną ir ten tūnos, nes jis sulčių be mūsų noro neišspaus“, – pabrėžia pašnekovė.
„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė aiškina, kad daiktų perteklius namuose susidaro dėl bazinių finansų valdymo žinių stokos, kai neskiriame norų nuo poreikių. Įtakos čia turi ir finansų psichologija, kuri mus skatina pirkti impulsyviai: perkame pagauti impulso, reklamos, draugų rekomendacijų ir atsiranda noras, o ne poreikis turėti konkrečius daiktus.
„Vienas tokių pavyzdžių – virtuvės kombainas. Įkvėpti mėgstančių gaminti pažįstamų ar televizijos laidų, kartais tikrai galime sugalvoti, kad nuo šiol gaminsime kaip Jamie Oliveris, tačiau po mėnesio suprasti, jog viskas, ko mums reikėjo, buvo tiesiog paprasčiausias peilis.
Tačiau įrenginiai ir prietaisai, kurie turi daug funkcijų, o mes jų nenaudojame arba naudojame tik vieną funkciją – ne tik vietą užimantis daiktas namuose. Daugiafunkciniams įrenginiams pagaminti reikia daugiau medžiagų, jie pasižymi sudėtingesniais technologiniais sprendimais, o tai reiškia ir didesnes CO2 emisijas gamybos procese, tokie įrenginiai naudoja daugiau elektros energijos. Tokiu būdu mūsų sprendimas įsigyti daugiafunkcinį prietaisą ir jo nenaudoti arba išnaudoti minimaliai – kur kas mažiau draugiškas aplinkai“, – apie daiktų pertekliaus žalą kalba pašnekovė.
Svarbu santykis su daiktu
Anot D. Mauricaitės-Kalinauskienės, kai žmogus orientuojasi tik į daiktą ir jo įsigijimą bei tai, kaip jis išspręs visas problemas, pamirštama esmė – daiktas dalyvauja tiek santykyje su namų aplinka, kurioje atsiduria, tiek su žmogumi. Būtent pastarasis faktorius labai svarbus, mat D. Mauricaitės-Kalinauskienės aiškinimu, daiktas be žmogaus energijos ir jo dėmesio paprasčiausiai neveiks, todėl kaskart svarstant apie naujo daikto įsigijimą reikėtų savęs klausti: ar aš noriu atiduoti jam savo laiką ir savo dėmesį?
„Daikto santykyje su aplinka išnyksta tokie argumentai, kad jis buvo įsigytas pigiau arba ypač brangiai, nes leidžia galimybės. Žmogus negali kiekvieną kartą pasikvietus svečius sakyti: žinai, bet aš už šį stalą sumokėjau 7 tūkstančius eurų. Pinigai istorijoje jau nebedalvvauja, kai paviršius braižosi arba stalas per didelis interjerui ar nepatogiai prie jo pasistato kėdės. Jau nebegali trūkumų užkišti ta kaina, kurią už jį sumokėjai.
Būna, kad dažnai žmonės padaro klaidą ir perka vazą iš parduotuvės, kur yra paserviruotas stalas, kur yra daug kitų daiktų, derančių prie tos vazos. Jie ištraukia ją iš konteksto, nors tarsi norėjo nusipirkti tą visumą, tą vaizdą, kur vaza stovėjo. Bet parsineša namo ir supranta, kad ta vaza yra svetimkūnis, ji čia netinka ir nėra tokia graži, kaip ten atrodė, neturi tokios auros, kokią žmogus matė parduotuvėje. Žinant tai, pradedi kitaip matyti parduotuvių vitrinas, nuolaidas ir viskas truputėlį pasikeičia“, – šypteli specialistė.
Darbštuoliai ir gražuoliai
Daiktus, pasak D. Mauricaitės-Kalinauskienės, skirstome į daiktus gražuolius ir daiktus darbštuolius. Kitaip tariant, tuos, kurie atlieka estetinę funkciją ir suteikia namams jaukumo, grožio ir kitų teigiamų savybių ir tuos, kurie atlieka svarbias funkcijas buityje. Tad štai jeigu mes perkame daiktą darbštuolį į kitų darbštuolių būrį, turime apsvarstyti, kokią funkciją jis atliks ir ar tikrai ji mums reikalinga.
„Jeigu tu nueini į darbą ir tave nori darbinti į valytojo poziciją, tai automatiškai iš tavęs reikalaus, kad tu valytum ir plautum grindis. Tai yra labai logiška sąsaja – paskirtis – ir tu turi ją atlikti. Jeigu mes norim iš daikto, kad jis būtų kombainas, tai jis turi žinoti, kad jis tikrai turės ką malti, turės kur stovėti, mums bus patogu jį išplauti, padėti atgal, nes kitu atveju jis neatliks savo funkcijos, o pagalvoti apie tuos dalykus gali tik nagrinėjant kiekvieną veiksmą palaipsniui.
Visiems labai patarčiau perkant daiktą darbštuolį atkreipti dėmesį į jo priežiūrą, nes tai – beprotiškai svarbu. Pavyzdžiui, buvo mada pirkti juodus vandens maišytuvus, tačiau jų eksploatacija labai prasta, nes truputį užtiško ar pastos gabaliukas, ar vandens lašelis ir iš karto jie atrodo murzini. Tai pradeda erzinti – iškart turi jį šveisti, o juodumas ilgainiui taip nebežavi. Tai – pavyzdys, kai pamirštama daikto funkcija. Juk jis turės dalyvauti tam tikroje vietoje ir ten vyks tam tikri procesai, gi nestovės parduotuvėje – mes jį naudosime“, – aiškina specialistė.
Banko ekspertė pabrėžia: planavimas ir sąžiningas atsakymas sau, ar tikrai reikalingas ir ar tikrai naudosime norimą įsigyti daiktą, yra pagrindinis būdas išvengti pirkinių, kurie vėliau tiesiog užims vietą lentynoje.
„Jei perkame internetu, verta pasinaudoti „24 valandų“ taisykle – įsidėti norimą prekę į virtualų krepšelį ir užverti interneto parduotuvę parai. Jei po paros vis dar manysime, kad krepšelyje esantis daiktas ar prietaisas mums tikrai reikalingas ir tikrai jį naudosime, galime įsigyti. Tačiau jei mintis įsigyti daiktą po kurio laiko nebeatrodo tokia gera, verta pirkimą dar kuriam laikui atidėti arba jo visai atsisakyti“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Buitinės technikos pirkinių planavimo patarimų galima rasti banko tinklaraštyje esančiame „Tvarių namų gide“.
O štai gražius daiktus žmonės turėtų rinktis pagal savo asmeninius grožio standartus. Tai labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus supratimo ir, kaip aiškina buities analitikė, daiktai gražuoliai labai stipriai skiriasi nuo darbštuolių tuo, kad grožis yra subjektyvus dalykas, tačiau čia gali padėti vienas svarbus kriterijus – ne mados ir ne reklamos turi paskatinti juos įsigyti.
„Apskritai, jeigu galėčiau, tai lietuvių kalboje sukurčiau žodį „mangražu“ – tai turi būti vienas žodis, nes grožis yra subjektyvus. Tačiau žmonės, kurie turi didesnę galią ir daugiau eterio kalbėti apie grožį, formuoja bendrą nuomonę ir tai padaro universaliu dalyku. Aišku, yra grožio standartų ir yra tyrimai, kad tam tikri dalykai daugiau mažiau gražūs visiems žmonėms, kiti mažiau, bet vis tiek kiekvienas žmogus turėtų pajausti pats, jam nereikia primesti – tai yra jo pasirinkimas.
Namai yra vienintelė erdvė, kur gali jaustis saugiai, nes ten gali būti taip, kaip pats žmogus nori. Tokius daiktus reikėtų įsigyti tada, kai tikrai, pabrėžiu, tikrai nuoširdžiai nori ir jeigu jam tai iš tikrųjų teikia malonumą arba teikia kažkokią prasmę gyvenime, pavyzdžiui, kolekcionuojant magnetukus. Tada jis turi tuo didžiuotis ir sakyti: man tai labai patinka, tai yra mano pasirinkimas ir man nuo to yra gera. Viskas turi būti per asmenybės filtrą ir reikia nebijoti ieškoti dalykų, kurie tau patinka. Gražuoliai gali atvykti pas tave taip, kaip tau geriau, kaip tau jie mieli ir patinka, gali emociškai ir iš širdies juos kviestis. Labai sveikintina, kai žmogus tikrai žino, kas jį žavi“, – sako pašnekovė.
Mažiau yra daugiau
Tad vis dėlto, žmonėms reikėtų pirkti tik tuos daiktus, kurių iš tiesų reikia ir kurie suteikia prasmę, o ne norisi todėl, kad taip diktuoja mados. Tokį gyvenimo būdą apibūdina minimalizmo principai, sakantys, kad daugiau yra mažiau, o žmogui užtenka tik tiek, kiek jam iš tikrųjų reikia. Tačiau tai – ne visiems atrodo teisinga ir priimtina.
„Žmonės dažnai galvoja, kad mes čia neturėsime nieko, čia nesąmonė ir dažnai juokauja: mažiau yra mažiau. Bet ne – mes dažnai sumaišome esmę: labai norime kombaino, nors iš tikrųjų net nesuvokiame, kad mums jo nereikia, mums reikia sulčių ar blynų, šaltų sriubų, maltų košių. Mums reikia to, ką jis gali pagaminti. Norint pagaminti kokteilį su kombainu ar su sulčiaspaude, mums dar reikia vaisių, daržovių, receptų, reikia ir parduotuvės, kurioje galima įsigyti ingredientus. Tai susideda iš labai daug papildomų veiksnių, kurie sukuria kokteilį. Reiškia, mes turime norėti ne daikto, o tikrosios prasmės – to, ką jis mums duos“, – aiškina specialistė.
Jei nuo tikrosios prasmės nusisukama ir daiktas įsigyjamas vedint įvairiausių impulsų, dažniausiai nutinka taip, kad jo nenaudojame ir tenka jį uždaryti kur nors spintoje. Dar blogiau – su juo atsisveikinti ir suprasti, kad nejučiomis pradedame gailėtis ne daikto, kurio mes norėjome, o pinigų, kuriuos išleidome už jį. Kaip sako D. Mauricaitė-Kalinauskienė, „jeigu mes pinigų būtume gailėję prieš jį perkant, tokios problemos apskritai nebūtų“.
„Bet mes pamirštame pinigus, nes galvojame, kad kombainas mums pagamins sultis, po to mes suprantame, kad apsirikome ir tada pradedame gailėtis pinigų, kuriuos išleidome už tą kombainą. Jeigu mes nusipirkome kombainą, norėjome sulčių, suklydome, mes turime atsisveikinti su kombainu ir negalvoti, kiek jis kainavo ar kaip aš jį sunkiai vežiau arba ilgai jo laukiau. Jeigu man jo nereikia, man jo nereikia – tai bus pamoka“, – kalbėdama apie tai, kaip atsisakyti nereikalingų daiktų kaupimo, tikina buities analitikė.
Sprendimai mažoms erdvėms
Atsakinga buitis, pabrėžia pašnekovė, nereiškia, kad ten nėra daiktų. Tai reiškia, kad daiktai gražuoliai ir darbštuoliai turi savo vietą. Čia ji pateikia labai vaizdingą alegoriją: kviesdami svečius į namus turime jiems parūpinti ir lovą – žmogaus negalime paguldyti po stalu ar kažkur, kur vieta nėra pritaikyta miegui.
„Lygiai taip pat yra ir su daiktu – jeigu tu kvieti jį į namus, jis turi turėti savo lovytę, nes kitu atveju tu krausi vieną daiktą ant kito, gausis tarsi prieglauda – jie visi susipyks ir ten įvyks tragedija. Daiktų turi būti tiek, kiek yra lovyčių, nes namai ne guminiai ir ne sandėlys“, – teigia ji.
Jei daiktų mes turime daug ir atrodo, kad jų iš tiesų visų reikia ir mes juos naudojame, bet turime mažą erdvę ir pradedame jaustis tarsi sandėlyje, reikėtų pagalvoti, kaip namų erdvę išnaudoti protingai. Pašnekovė skatina įrengti kuo daugiau uždarų spintelių, kad daiktus būtų galima paslėpti. Tačiau svarbu juos sudėlioti taip, kad jie ne tik gulėtų spintelės glūdumoje, bet būtų patogūs paimti ir naudoti. Daugelis sutiktų, kad įsigijus prietaisą ir užkėlus jį ant spintelių viršaus – mes jo nenaudosime, nes mums paprasčiausiai bus nepatogu jį paimti.
Taip pat ji pataria pirkti tik tuos daiktus, kurie gali atlikti daug funkcijų. Pavyzdžiui, kokybiškas puodas gali atlikti ir dubens funkciją ir puikiai tikti tešlai maišyti, o ne tik virti.
„Žmonės dažnai galvoja: viena lėkštė skirta serviruoti, kita – pasidėti pusfabrikačiams dar gaminant. Ne, jūs turite galvoti, kad ta pati lėkštė gali atlikti kelias funkcijas. Pavyzdžiui, „iittala“ lėkštės nuostabios tuo, kad yra tokių keramikinių lėkščių, kurias gali dėti ir į orkaitę, tad jūs galite ir maistą pasišildyti, reiškia, jums nereikia kažkokių papildomų skardelių ar metalinių dubenėlių.
Jūs turite ieškoti vieno daikto, kuris gali atlikti kuo daugiau funkcijų. Ir su džiugesiu ryte iš vieno dubenėlio galite valgyti jogurtą su granola, per pietus galite pasišildyti sriubą, o vakare į šaldytuvą įdėti kotletuką, kurio dar neiškepėte. Tas pats dubenėlis tiks ir svečiams. O kai prisiperkame tų plastmasinių, metalinių, medinių indų naudoti tol, kol ruošiame patiekalą, nes taip yra labai madinga, tada atsiranda daiktų perteklius“, – aiškina buities analitikė.