Padeda išsaugoti sveikatą
Vilnietis fotografas Edmundas Paukštė visą gyvenimą buvo judrus – jaunystėje šoko tautinius šokius, o vėliau profesija privertė išlaikyti gerą sportinę formą. Ilgametis „Laimos“ žurnalo fotografas turėjo būti ne tik talentingas, bet ir atkaklus, greitas, vikrus bei sumanus, o ir fotografavimo technika, kurią visuomet teko neštis ant pečių, svėrė tikrai ne vieną kilogramą, tad net ir nenoromis raumenys tvirtėjo.
E. Paukštė teigia, kad visą gyvenimą stengėsi gyventi sveikai – daug juda, valgo saikingai, alaus išgerdavo tik per šventes. „Nerūkau nuo trečios klasės“, – juokiasi jis.
Gal todėl kelių pas medikus nėra išmynęs – širdis plaka puikiai, ir kitų nusiskundimų nėra. Tik prieš kelerius metus urologai rado, kad yra šiek tiek padidėjusi jo prostata ir rekomendavo periodiškai pasitikrinti – atlikti prostatos specifinio antigeno tyrimą (PSA). Šio patarimo E. Paukštė griežtai laikėsi.
„Daugiau patarimų negavau, nes ir taip gyvenu gana sveikai. Tik alaus kiekį dar labiau sumažinau“, – juokauja fotografas, kuris dabar yra ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos narys.
Lyginasi su Vakarais
„Kasmet maždaug 2 tūkst. Lietuvos vyrų suserga prostatos vėžiu. Gyvename regione, kur labai dideliam skaičiui vyrų yra rizika susirgti prostatos vėžiu“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto direktorius profesorius Feliksas Jankevičius.
Dėl šios priežasties ir didelio mirtingumo bemaž prieš dešimt metų buvo sukurta Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurią taikant medikams anksti pavyksta aptikti vėžį ir ligonius laiku pradėti gydyti. Dėl šios programos susirgusiųjų mirtingumas nedidėja taip greitai, kaip kaimyninėse šalyse, kur tokios programos nėra. Tačiau profesoriui vis dėlto apmaudu, kad Lietuvos vyrai neskuba pas gydytojus ir kreipiasi tik tada, kai padėti jiems būna per vėlu.
Šiandien prostatos vėžys nebereiškia liūdnos baigties, greičiau tai lėtinė liga, kuria sergant galima gyventi ilgus metus. Tačiau tam, kad taip atsitiktų, būtinas efektyvus gydymas, be to, reikia laikytis dar ir sveikos gyvensenos principų, tinkamai maitintis. Tai pailgina gyvenimą ir pagerina ligonio gyvenimo kokybę.
„Lietuvoje susirgusiems žmonėms prieinamas moderniausias gydymas, t. y. toks, koks taikomas Vakarų šalyse, – teigia prof. F. Jankevičius. – Ligonius galime ne tik operuoti. Turime minimaliai invazinius gydymo būdus, radioterapiją, chemoterapiją. Per pastaruosius keletą metų išplitusiai ligai gydyti sukurta vadinamoji antros eilės chemoterapija ir modernūs biologiniai vaistai. Visi šie vaistai kompensuojami.“
Dabar žmogus, netgi išplitus vėžiui, kai atsiranda metastazių, gali gyventi ne tik oriai, bet ir įprastai. Net ir tada, kai išplitęs prostatos vėžys pažeidžia stuburą, atlikus operaciją, pacientai išlieka aktyvūs, gali sportuoti, nevengti ekstremalaus sporto šakų.
Europoje pradedama taikyti vadinamoji prostatos židinių terapija, kai spinduliais, lazeriu, šalčiu ir kt. veikiamas ne visas organas, o tik vėžio židiniai. Tai milžiniškas žingsnis pirmyn, nes išsaugomas organas, ir ligonis nepatiria sunkių komplikacijų, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymo, erekcijos sutrikimų. Todėl jo gyvenimo kokybės ir psichologinės būsenos nebegalima lyginti su tuo, kas būdavo anksčiau, kai kentėdavo ne tik pats ligonis, bet ir jo artimieji.
„Šį gydymo metodą turėsime ir mes, – įsitikinęs prof. F. Jankevičius. – Didžiulis laimėjimas, kad šiandien ligoniui galime parinkti individualų gydymą, t. y. tokį, koks jam tinkamiausias.“
Profesorius pastebi, kad pasikeitė ne tik prostatos vėžio gydymas, bet ir diagnostika. Yra dviejų rūšių prostatos vėžys. Svarbiausias – didelės rizikos. Tokių atvejų būna apie 30–50 procentų. „Mūsų tikslas – kuo anksčiau nustatyti šiuos ligonius ir pradėti juos gydyti“, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius.
Kiti ligoniai, kuriems aptinkamas mažos rizikos vėžys, gali gyventi ilgus metus be gydymo ir nepatirti jokių nemalonumų. Vis dėlto šiuos žmones reikia akylai stebėti, ar neatsiranda naviko progresavimo požymių. Turimais tyrimo metodais tai nustatyti galima greitai ir tiksliai.
Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai dabar bando sukurti tokius diagnostikos testus, kurie leistų nustatyti vėžį ne iš kraujo, o iš šlapimo.
Didina riziką sirgti
„Kartais esame kritikuojami, kad, nustatę mažos rizikos prostatos vėžį, apie tai pranešame žmogui, – sako prof. F. Jankevičius. – Manau, turime tai daryti. Štai vienas mano pacientas, sužinojęs šią diagnozę ir bijodamas, kad liga nepaūmėtų, pakeitė gyvenseną. Jis jaučiasi visapusiškai geriau.“
Mokslininkai iki šiol nepateikė vienareikšmio aiškaus atsakymo, kodėl atsiranda prostatos vėžys, tačiau daugėja mokslo tyrimų, kurie leidžia manyti, kad prie to prisideda netinkama gyvensena.
„Esame mėsėdžiai. Daugelis mokslo tyrimų įrodė, kad dėl per dažno raudonos mėsos valgymo, – o tokią mėsą valgome kone keturis kartus per dieną, – gauname per daug kalorijų, be to, organizmas ima daugiau gaminti vyriškojo hormono, kuris neigiamai veikia prostatą, – sako profesorius. – Žinoma, ar išsivystys vėžys, labai priklauso nuo paveldėjimo, todėl tie vyrai, kurių tėvai ir broliai sirgo prostatos vėžiu, raudonos mėsos turėtų vengti.“
Prof. F. Jankevičius įsitikinęs, kad valgome ir per daug riebių pieno produktų – 40 proc. riebumo grietinės, fermentinių sūrių, 9 proc. varškės ir 13 proc. sūrelių. Angliavandenių mūsų racione irgi per daug, o nuo jų didėja svoris. Prie vėžio atsiradimo prisideda ir fizinis pasyvumas, ir galbūt depresija, kuri žaloja imunitetą.
„Mokslo įrodymai mums sako: netaisyklinga mityba ir fizinis pasyvumas didina riziką susirgti vėžiu!“ – pabrėžia profesorius.
Susirgus ne laikas laikytis dietos
„Esame paveldėję polinkį sirgti įvairiomis ligomis, be to, visą gyvenimą mus supa įvairūs veiksniai, dėl kurių galime susirgti vėžiu. Maistas – vienas iš jų. Todėl turėtume maitintis taip, kad ligų išvengtume arba kad bent jos pasireikštų kuo vėliau”, – įsitikinusi gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė.
Specialistė tvirtina, jog būtina suprasti, kaip gyventi, kad rizika susirgti vėžiu būtų minimali, ir kaip elgtis susirgus.
„Susirgus vėžiu labai svarbu išsaugoti tokią kūno masę, kokia buvo iki susergant, netgi jei būta šiek tiek antsvorio. Mat, mažėjant svoriui, netenkama ir dalies raumenų, o jie būtini, kad ligonis ištvertų gydymą ir pasveiktų – įrodytas ryšys tarp svorio netekimo ir galimybės išgyventi“, – aiškina dietologė.
Susirgęs žmogus praranda apetitą, neskatina jo valgyti ir liūdesys, todėl maistas turi būti sveikas ir skalsus – būtina užtikinti, kad ligonis gautų būtiną kiekį maisto medžiagų.
„Labai blogai, jei žmogus ima paisyti įvairių neprofesionalių mitybos patarimų ir jų laikytis. Susirgus svarbiausias tikslas – išlaikyti kūno masę, tam reikia valgyti kuo įvairesnį ir kuo sveikesnį maistą, jame turi būti pakankamai kalorijų, kurios gaunamos su tinkamu kiekiu naudingų riebalų, kompleksiniais angliavandeniais bei visaverčiais baltymais“, – teigia specialistė.
Turi saugoti nuo ligų
„Nors, siekiant išsiaiškinti, kaip reikia maitintis, kad išvengtume vėžio, atliekama labai daug mokslo tyrimų, tačiau įrodymais pagrįsti tik keli teiginiai: kasdien reikia suvalgyti ne mažiau kaip 0,5 kg daržovių ir 300 g vaisių ir maiste turi būti ne mažiau kaip 25 g skaidulų. Jų yra grūduose bei vaisiuose ir daržovėse. Skaidulos padeda išvengti antsvorio, kuris yra vienas iš prostatos vėžio rizikos veiksnių, taip pat atlieka daugelį kitų naudingų funkcijų, pavyzdžiui, mažina uždegimo procesus,“ – aiškina dr. E. Gavelienė.
Tam tikros maistinės medžiagos irgi yra svarbios. „Yra žinoma, kad maiste turi būti viena dalis omega 3 riebalų rūgščių ir 5 dalys – omega 6. Dabar mes suvalgome gerokai per daug maisto su omega 6 riebalų rūgštimis“, – pastebi gydytoja.
Dietologė atkreipia dėmesį ir į tai, kad, norint išvengti ligų, kasdien būtina suvalgyti pakankamai maisto, turinčio daug antioksidacinių medžiagų – vitamino C, karotinoidų, ypač likopeno, kurio gausu pomidoruose, flavonoidų – jų yra miško uogose, vitamino E ir seleno – jų yra riešutuose, sėklose.
Vyrai, kurių artimi giminės sirgo prostatos vėžiu, neturėtų vartoti kalcio papildų, nes jie didina riziką sirgti šio organo vėžiu. Jei valgysime tamsiai žalių daržovių ir neriebių pieno produktų, kalcio pakaks.
Deja, gauname per mažai vitamino D – retai valgome jūros produktų, o saulė pas mus šviečia retai.
„Rytų kraštuose žmonės prostatos vėžiu serga rečiau. Manoma, dėl populiarios žaliosios arbatos. Tačiau nebuvo atlikta tyrimų, ar ši arbata padeda mums – žmonėms, kurie išaugo kitomis sąlygomis. Todėl nerekomenduočiau užmiršti savo laukų žolelių ir pradėti gerti tik žaliąją arbatą“, – sako dr. E. Gavelienė ir priduria: „Nėra stebuklingo produkto, kuris mus apsaugotų nuo ligų arba išgydytų. Todėl mūsų rekomendacijos yra banalios ir net nuobodžios – reikia valgyti reguliariai, kuo įvairesnį maistą, nustatyti savo porcijos dydį, kad gautume pakankamai maistinių medžiagų, bet netuktume. Be abejo, geriausi yra šviežiai ruošti patiekalai. Jei taip valgysite, tikėtina, galėsite išvengti net tik prostatos, bet ir kitų organų vėžio, širdies, medžiagų apykaitos ir kitų ligų.“