Kasmet aplinkos apsaugos specialistai atkreipia dėmesį ir tikrina, ar turguose ir prekyvietėse nepardavinėjami per Velykas itin mėgstami augalai – pataisai. Šis gražus, net po sniegu žaliuojantis augalas privalo būti paliktas gamtoje. Tai yra saugomas, nykstantis augalas, todėl rauti jį vien tam, kad būtų gražesnis stalas, – jokiu būdu nevalia.
Reikia pabrėžti, kad pataisai auga ne vieną dešimtį metų, todėl jų skynimas yra nepateisinamas.
Juos draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai. Pataisai įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą.
Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Viena iš rūšių – patvankinis pataisiukas – įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą). Pažeidus augalą ir jį sunaikinus, naujas pataisas išauga tik per 20-30 metų.
Geriausia puošmena – patys margučiai
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas, botanikas Mindaugas Lapelė pataisus siūlo keisti bruknės, meškauogės ar kitų visžalių augalų lapeliais.
„Esu praktikuojantis katalikas, mane šiek tiek glumina, kad dabar svarbiausia – kaip papuošti ir ką padėti ant stalo, o ta Šv. Velykų esmė kažkur dingsta, lieka kažkur užribiuose.
Ką padarysi, tokiame gyvenime gyvename. Pasiklausinėjau kolegų, vietinių Marcinkonyse, nebūdavo Dzūkijoje tokio papročio puošti stalą pataisais. Pagrindinis puošimas – margučiai. Pataisai labiau visiems krisdavo į akis bažnyčiose, iš jų būdavo išpintos milžiniškos girliandos“, – kalbėjo M. Lapelė.
Anot jo, jei Velykos vėlyvesnės pavasarį, tai į vazelę galima pamerkti jau išsprogusių šakelių.
„Lietuvoje yra visžalių augalų, žaliuojančių visus metus. Tai – ir bruknės, meškauogės, jų labai gražūs lapeliai, taip pat kriaušlapės.
Galima prisiminti dzūkišką verbą – kadagys ir karklo šakelė, parišta raudonu siūlu. Kadagys – amžinai žaliuojantis augalas, simbolizuoja amžinąjį gyvenimą, išsprogę kačiukai – prisikėlimą, tą pavasario atėjimą. Lygiai taip pat ant Velykų stalo – kažkas visada žaliuojančio ir kažko šviežio iš atgimstančios gamtos“, – kalbėjo botanikas.
„Kalbėjomės su kolegomis apie tai, kad po Nepriklausomybės atgavimo su metais labai padaugėjo interpretacijų. Anksčiau žmonės, ypač kaime, gyveno kukliai, paprastai, kažkokių ypatingų puošimų nebūdavo. O dabar mes pradėjome labai stengtis išsiskirti, suteikti kažkokią mitologinę prasmę kiekvienam lapeliui.
Esminiai akcentai – bundanti ir amžinai gyva gamta. Tai tinka visiems: tiek katalikams, tiek stačiatikiams, tiek ir gamtmeldžiams. Sakau, dažniausiai namus papuošdavo kukliai tuo, ką rasdavo tuo metu gamtoje“, – teigė M. Lapelė.
Pašnekovas tvirtina nepastebėjęs Dzūkijoje, kad kas kada prekiautų kur nors pataisais.
„Juk niekas Merkinėje ar Marcinkonyse ir žibutėmis aikštelėse neprekiauja. Tai aktualu didmiesčiams, kur žmonės išsiilgę gamtos, o močiutės prie prekybos centrų turi galimybę užsidirbti vieną kitą papildomą eurą prie pensijos.
Dzūkijoje nebuvo tokios tradicijos puošti velykinių stalų pataisais. Dubenį su margučiais puošdavo meškauogės, bruknės lapeliais arba kitais visžalių augalų lapais. Vazonėlyje pamerkdavo sprogusių katinukų ar kokią beržo šakelę.
Manau, iki Velykų pamerkus kokią šakelę tikrai dar ji spėtų iki šventinio savaitgalio išskleisti žalią lapelį. O didžiausia puošmena – tradiciniai margučiai“, – šypsodamasis priminė M. Lapelė.
Gresia piniginė bauda
Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyrius informavo, kad pareigūnai planuoja stebėti internetinę erdvę, o gavus pranešimų ar duomenų bus organizuojami reidai. Taip pat vykdant kitus reidus bus atkreipiamas dėmesys į pataisų augimvietes, galimas prekybos vietas. Anot Aplinkos apsaugos departamento atstovų, skelbimų internete įsigyti pataisus šiuo metu nepastebėta.
Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai, tik viena iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas – yra įrašyta į saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Pažeidus augalą ir jį sunaikinus, naujas pataisas išauga tik per 20-30 metų.
Aplinkosaugininkai primena, kad visų rūšių pataisai yra įtraukti į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą ir juos draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais.
Pažeidusiems šį draudimą numatyta administracinė atsakomybė. Už laukinės augalijos išteklių naudojimą ar prekybą pažeidžiant nustatytą tvarką gali būti skiriama bauda asmenims nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 60 eurų.
Už saugomų rūšių laukinių augalų rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių augalų įgijimą ar kitokį naudojimą, kaip nustato Administracinių nusižengimų kodeksas, galima skirti įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 eurų.
Siūlo alternatyvą – zuikiakrūmio šakeles
Anot Aplinkos apsaugos departamento specialistų, norint žalumos ant Velykų stalo, visada galima rinktis daigintų kviečių želmenų dubenėlį arba parduotuvėse nusipirkti velykinės žolytės sėklų, ar net sudaigintų kompozicijų. Taip pat labai rekomenduojama rinktis invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių.
Šluotinis sausakrūmis – tai iš Šiaurės Afrikos, Pietų Europos kilęs 1-2 m aukščio visžalis krūmas tankiomis, stačiomis, šluotą primenančiomis šakomis. Jis pavasarį žydi ryškiai geltonais žiedais, o žalios jo šakelės tinka puokštėms. Jis aptinkamas beveik visoje šalyje.