„Mes kitokių Velykų nebeįsivaizduojame“, – sako Šeduvą visoje Lietuvoje išgarsinusios Velykų medžio idėjos iniciatorė, vietos lopšelio-darželio direktorė Daiva Staškūnienė.
Dešimt metų Šeduvoje prieš Velykas margučiais buvo puošiamas didžiulis abrikoso medis. Prieš trejetą metų vandalams jį nupjovus, šeduviai rankų nenuleido. Dabar margučiais puošiama visa alėja – pagrindinis takas į darželį. Šiemet ant dvylikos medelių supasi apie 11 tūkst. įvairiaspalvių margučių. Jų, pasak direktorės, vis daugėja: kaskart išėjusi į kiemą mato pakabintų naujų. Verbų sekmadienį papuošti medeliai džiugins apie tris savaites.
Traukia iš visos Lietuvos
Margučiai kabinti ir po vieną, ir girliandomis. Pagaminus pastarąsias, D. Staškūnienės teigimu, daugiau sukabinama kiaušinių, o ir patys medeliai atrodo pilnesni margučių.
„Kai kabinome, oras buvo prastas, bet sulig paskutiniu pakabintu margučiu iš karto nušvito saulė. Visi net susižvalgėme“, – juokiasi direktorė. Pasigrožėti velykinių margučių alėja atvyksta būriai lankytojų. Apie šeduvių Velykų tradiciją žino ir latviai.
„Į Šeduvą suvažiuoja ne tik iš visos Lietuvos. Prieš Velykas mums nuolat rašo elektroninius laiškus, siunčia žinutes, klausia, ar savaitgalį bus atrakinta darželio teritorija, ar bus galima užeiti“, – pasakoja D. Staškūnienė.
Pasak direktorės, margučių alėjos lankytojams darželio kiemo vartai atviri.
Velykoms ruošiasi nuo vasario
Mintis Šeduvoje puošti Velykų medį D. Staškūnienei kilo išvydus vieną nuotrauką. Ji pasakoja interneto platybėse aptikusi, kaip Vokietijoje šeima tuščiaviduriais dekoruotais kiaušiniais išpuošusi obelį. „Pasakiau vienai auklėtojai: pažiūrėk, koks grožis. Pagalvojome, ar taip įmanoma padaryti, ir pradėjome“, – prisimena direktorė.
Pirmais metais ant Velykų medžio šeduvės sukabino virš 1000 margučių ir kasmet jų skaičius augo. Vienus – nublukusius, sudužusius – pakeičia nauji, dar įspūdingesni. Didžioji dalis pakabintų margučių – vištų kiaušiniai, tačiau yra žąsų ir netgi – stručių. Nors trapų grožį sunkiau išsaugoti nei, tarkime, megztą ar iš putplasčio, medžio pagamintą margutį, bet pavyksta. Be to, pasak direktorės, jei margučiai apklijuoti, nuo klijų jie tampa stiprūs. O po Velykų nuimti saugomi dėžutėse iki kitų metų.
Šeduva Velykoms pradeda ruoštis jau vasarį. Margučius gamina ne tik didžiulė darželio bendruomenė, bet ir kiti vietos gyventojai. „Paruošti naujų margučių užtrunka. Kiekvieną tenka apčiupinėti, apgalvoti, kaip atrodys, kuo dekoruoti“, – pasakoja direktorė. Ji pati šiemet numargino 100 kiaušinių. „Malonu atrasti naujas technikas, pagalvoti, kaip padaryti, kad margutis blizgėtų prieš saulę, patrauktų akį, būtų ryškus“, – šypsosi D. Staškūnienė.
Tuščiavidurių kiaušinių ji prisirenka namuose ruošdama maistą – prireikus kiaušinio, iš karto išpučia jo turinį. O jau turėdama laiko, prie jo prisėda ilgiau. Nors darželio bendruomenės puoselėjama tradicija jau ne kartą buvo pripažinta Lietuvos rekordu, tačiau, pasak direktorės, Velykų medžiai „sodinami“ ne dėl to. „Ne dėl rekordo puošiame. Žmonės į kiekvieną margutį įdeda daug darbo, meilės ir šilumos. Tai vienija bendruomenę“, – sako D. Staškūnienė.
Margučiai siūbuoja ant pušų
Tradicija puošti Velykų medį gyva ir Panevėžio rajone. Visa pušaičių alėja įvairiaspalviais margučiais pasidabino ir Raguvoje. Miestelio kultūros centro direktorė Kristina Juškienė sako, kad tokia akcija Raguvoje vyksta jau keletą metų ir sutraukia vis daugiau žmonių. Kasmet margučių ant medžių daugėja.
Pasak K. Juškienės, kurį laiką buvo puošiamas pagrindinėje miestelio aikštėje augantis ąžuolas, tačiau jis gana aukštas, sunkiai bepasiekiamos šakos. Tad jau keletą metų margučiais prieš Velykas pražysta pušaitės miestelio centre. Šios puošmenos sulauks Atvelykio, o vėliau bus nuimtos ir saugomos iki ateinančių metų. Raguviškių margučiai – ne tik iš tikrų kiaušinių.
„Yra nertų, megztų margučių. Šiais metais netgi pakabino apnertą akmenuką, o mes galvojome, kad tai – kiaušinis. Yra ir iš putplasčio, ir iš medžio išpjautų“, – vardija K. Juškienė. Ji pastebi, kad velykinių dekoracijų daugėja ir visoje Raguvoje: kas pintinę su margučiais kieme pastato, o kas ir kokį kiškį patupdo.
Vyniojo siūlus
Maždaug žmogaus ūgio mediniais margučiais kiemą jau papuošė Adomavos ir Pragarėlės kaimų bendruomenė. Juos iš medžio drožlių plokščių išpjovė, dekoravo spalvotais siūlais, suvytais ant sukaltų vinučių, Inga Čepaitienė ir Edita Jackuvienė. Kompoziciją papildė Ukrainą palaikyti gamintos gėlės. Bendruomenės pirmininkė D. Stakelienė džiaugiasi, kad pažiūrėti tokių margučių suvažiuoja žmonės iš visos apylinkės.
Perekšliuose nutūpė paukščiai
O Perekšliai Panevėžio rajone jau antrus metus Velykas pasitinka su būriu paukščių. Balandžio 1-ąją minint Pasaulinę paukščių dieną čia išsirikiavo sparnuočių Taikos alėja, kuria grožėtis bus galima visą balandį. Smilgių kultūros centro direktorė Lina Narkevičienė sako, kad ši graži idėja siejama ir su Velykomis. „Viskas gimsta iš kiaušinio. Po to vyksta virsmas į paukštį“, – sako L. Narkevičienė.
Anot jos, ir pats kaimo pavadinimas Perekšliai savotiškai įpareigoja atiduoti duoklę paukščiams. Jų alėjoje puikuojasi ne tik balandžiai, bet ir vaikų gaminti žvirbliai, iš audinio siūtos vištos perekšlės, yra ir pelėda, taip pat gervių. Paukščiai pagaminti iš pačių įvairiausių medžiagų. Jų kūrėjams buvo keliamas tik vienas reikalavimas – kad paukščiai atlaikytų permainingas oro sąlygas.