Štai penkios neįprastos Velykų tradicijos iš įvairiausių pasaulio kraštų.
Bermudai
Didįjį penktadienį bermudai švenčia laidydami savo pagamintus aitvarus ir valgydami mentės pyragą. Tai be galo spalvinga ir nuotaikinga šventė paplūdimyje.
Pagal jų legendas, aitvarų laidymo paprotys per Velykas atsirado po to, kai vienas mokytojas nesugalvojo, kaip tinkamai paaiškinti savo mokiniais Kristaus prisikėlimą. Pedagogas ėmėsi tokių priemonių: pagamino kryžių primenantį aitvarą ir demonstravo, kaip jis kyla, sugretindamas tai su Kristaus atgimimu. Aitvarus jie gamina iš spalvoto popieriaus su uodegomis, medžio ir geležies.
Norvegija
Norvegai turi tradiciją, vadinamą Velykų nusikaltimas. Šventės periodu
gyventojai skaito detektyvines knygas, žiūri kriminalinius serialus, rodomus per nacionalinę televiziją. Būtina sąlyga norvegams – kelioms dienoms pabėgti į kalnus ir ten sutikti šventes.
Europa
Šiaurinės Europos šalys paruošia didelius laužus, kurie yra vadinami Velykų laužai. Jie yra deginami Velykų sekmadienį ir pirmadienį. Yra skirtingų pasakojimų apie tų laužų reikšmę.
Vieni teigia, kad jie byloja pavasario pergalę prieš žiemą. Ugnis reiškia šviesą ir pasibaigusias žiemos niūras ir tamsias dienas. Šių dienų gyventojai teigia, kad laužai yra puiki priemonė bendruomenėms susiburti ir pabūti kartu. Prie laužų žmonės geria džiną, šviesų alų ir valgo užkandžius.
Švedija
Didžiausia pavasario šventė Švedijoje švenčiama skanaujant valgius iš kiaušinių, silkę, ir tradicinį patiekalą, vadinamą Janssono pagunda, kurį sudaro bulvės, svogūnai, grietinėlėje kepta sardinė.
Visą savaitę vaikai persirengia senais, nebenešiojamais drabužiais ir įsijausdami į Velykų raganų vaidmenis eina pas kaimynus prašyti saldainių. Būtina sąlyga – pas kaimynus jie turi ateiti ne tuščiomis – savo tapytais piešiniais.
Haitis
Per Didžiają savaitę vyksta ypač spalvotas muzikos paradas, vadinamas „rara“. Tą savaitę visi groja bambuko trimitais, marakasais (barškučiais), kavos skardinėmis.