Kainų augimą lėmė keletas veiksnių
Paklaustas, kas lėmė tokį pigiausių produktų kainų augimą, P. Čepkauskas sakė, kad susideda keletas veiksnių:
„Mes jau kelerius metus stebime, jog prieš šventes įvyksta nedidelė kainų korekcija į viršų tam, kad per šventes būtų galima padaryti gražesnes nuolaidas.
Kitas veiksnys – maisto produktų pardavimai sausio ir vasario mėnesiais praktiškai neaugo. Pagrindo augti nėra, žmonės neišlaidauja, taupo. Visi – pradedant mūsų Vyriausybe, baigiant verslu – yra nusistatę planus surinkti daugiau lėšų, jeigu pirkėjas daugiau neperka, vadinasi, reikia pakoreguoti kainas, tuo pačiu metu rėkiant, kad pas tave – viskas pigu. Tokia strategija matyti ne tik kalbant apie mažmeninę prekybą, bet ir bendrai apie verslą.“
Kainų specialistas paaiškino, kad ryžių brangimą net 30 proc. lėmė du veiksniai – derlius ir neramumai Raudonojoje jūroje, nes pagrindinis srautas ateina iš Vietnamo.
Kalbėdamas apie kainas, P. Čepkauskas sakė, kad negalima teigti, jog nėra pingančių prekių. Paaiškino, kad pingančiomis prekėmis laikomos tos, kurios labai stipriai brango praėjusiais metais, pavyzdžiui, aliejus, majonezas: „Tačiau viską sudėjus, kaina vis tiek kilo. Reikia tikėtis, kad prekybininkai per šventes mus bent jau pradžiugins nuolaidomis.“
Nuolaidos – apgaulingos?
Tačiau nuolaidos irgi gali būti apgaulingos, atsižvelgiant į tai, jei kainos prieš tai buvo didinamos, o paskui skelbiamos akcijos. Paprašytas pasidalyti pastebėjimais, kaip šiandien atrodo maisto produktų kainos, ypač to prekių krepšelio, kuris reikalingas šv. Velykų stalui, specialistas sakė, bendra tendencija – išlaikyti praėjusių metų kainų lygmenį:
„Ne mažinti. Primenu, kad praėjusiais metais sausio–balandžio mėnesiais maisto prekių kainos buvo pasiekusios aukščiausią lygmenį, paskui vasarą pradėjo mažėti. Vienintelis dalykas, kuris turėjo pradžiuginti pirkėją, tai, kad du lyderiaujantys prekybos tinklai šiek tiek nusprendė pasipešti.
Bazinės prekės, pavyzdžiui, žirneliai, jau nukrito žemiau negu praėjusių metų kainų lygmuo, bulves pigiau nei už 10 centų galima nusipirkti minėtų prekybos tinklų parduotuvėse. Per pandemiją, kai ūkininkai negalėjo realizuoti produkcijos, bulvių, morkų, svogūnų, kopūstų kaina ir buvo 10–15 centų, nes viešasis maitinimas nedirbo, tad ūkininkai buvo kainas nuleidę, dabar tai daro prekybininkai. Taigi tie žmonės, kurie nori taupyti, gali tai daryti.“
Kokios prekės ir kiek Lenkijoje pigesnės?
Lietuviai buvo ypač pamėgę vykti apsipirkti į Lenkiją. Paklaustas, ar tai, kad nuo balandžio kai kurioms prekėms sugrįš 5 proc. PMV tarifas, nepraretins tų kelionių, P. Čepkauskas teigė, kad tai srauto neturėtų sumažinti ir palygino, kiek tam tikri maisto produktai kainuoja Lenkijoje ir kiek Lietuvoje.
„Šiandien juokavome lygindami sviesto kainą: Lietuvoje 200 g pakelis sviesto, kai gera akcija, kainuoja 1,39 euro, 180 g pakelis – 1,11 euro, o Lenkijoje 200 g pakelis sviesto, kai gera akcija, – 0,66 euro. 5 proc. PVM grąžinimas tą kainą pakels iki 0,69 euro, tad stipriai ji nesiskirs. Mes laukiame savo valdžios siurprizų, ką mums padarys su PVM. O to srauto nesumažins.
Beje, tas srautas dar nėra atsistatęs į 2019 m. lygmenį dėl daugelio priežasčių – per kainų kilimo piką gavome labai daug įvežtinių lenkiškų prekių. Pakelis lenkiškos varškės (250 g) pas mus kainuoja apie 1 eurą, lietuviškos kainuoja 2,5 euro. Lenkijoje tokį pakelį nusipirksi už 0,79 euro, bet intereso ten vykti tokio didelio jau nėra kaip 2019 m., kai to lenkiško pakelio pas mus iš viso nebuvo, – sakė kainų specialistas ir pridūrė:
– Mes žiūrėjome, kaip lenkiškų prekių importas didėjo per 10 metų. Pavyzdžiui, pieno produktų importas nuo 40 mln. išaugo iki 140 mln. Tai turizmą irgi šiek tiek apmažina, nes iš tolimesnių regionų važiuoti nėra prasmės.“
Lietuviai į Lenkiją mėgsta nukeliauti įsigyti ir ilgai galiojančių produktų. Pasiteiravus, kokios prekės yra populiariausios, P. Čepkauskas išskyrė keletą jų:
„Iš ilgo galiojimo prekių, kur didžiausias kainų skirtumas, PVM praktiškai tas pats, bet akcizas mažesnis, yra visi velnio lašai – kainos skiriasi net dvigubai.
Kita labai svarbi kategorija yra vaistai – jie du tris kartus Lenkijoje yra pigesni. Lenkai mūsų popierinius receptus priima, bet dabar daug jų išrašoma elektroninių, tad susiduriama su problema, nes šie jiems netinka. Tačiau nereceptiniai vaistai pas juos irgi yra kur kas pigesni.
Na, ir vaikų prekės, vaikams skirtas maistas – Lenkijoje šios prekės perpus pigesnės. Populiarūs ir visi tie produktai, kuriuos galima užsišaldyti: sviestas, mėsa ir t. t. Taip pat statybinės medžiagos, trąšos, augalai, gėlės. Lenkijoje didesnė perkamoji galia ir produktai pigesni, tad žmonės ten lankosi.“
Balandį laukia statistinis kainų kritimas
Kokios prognozės – ar galima tikėtis, kad praėjus šventėms kainos pradės šiek tiek kristi, P. Čepkauskas teigė, jog balandį laukia statistinis kainų kritimas:
„Balandžio mėnesį turėsime statistinį kritimą dėl tos priežasties, kurią jau minėjau – kad praėjusių metų balandį buvo pačios didžiausios kainos. Kalbėsime apie tai, kad nukrito, bet, kai žmogus žiūrės iš dabartinės perspektyvos į kovą ir balandį, jis to didelio skirtumo nematys.“
Kainų specialistas užsiminė, kad aliejus, miltai bus pigesni, bet kiauliena gali brangti.