R. Jasiūnas olimpinį kelialapį iškovojo balandžio pabaigoje vykusioje „Paskutinio šanso regatoje“.
Tai – pirmasis sportininko iškovotas kelialapis naujojoje olimpinėje IQFOIL burlenčių klasėje ir antrasis kelialapis Lietuvai į 2024 Paryžiaus olimpines žaidynes buriavimo rungtyje. Olimpinėse žaidynėse išvysime ir Viktoriją Andrulytę, kuri varžysis ILCA 6 jachtų klasėje.
R. Jasiūnas birželio 19-ąją laidoje „Delfi diena“ pasidalino mintimis apie treniruotes Marselyje, naująją IQFOIL burlenčių klasę ir tikslus žaidynėse.
– Sveiki, Ryti. Iš kur tiksliai šiuo metu su mumis sveikinatės?, – paklausė laidos vedėja Kornelija Jasiūnaitė.
– Esu Marselyje, o už manęs – Marselio įlanka, kurioje ir vyks olimpinių žaidynių regata.
– Marselyje esate jau visą mėnesį. Kaip vyksta pasiruošimas žaidynėms, kaip vertinate savo dabartinę sportinę formą bei kaip išnaudosite paskutinį mėnesį?
– Čia esu jau mėnesį, o buriavimas, skirtingai nuo kitų sporto šakų, yra labai priklausomas nuo vėjo ir oro sąlygų. Šitoje Marselio įlankoje vėjas gali pūsti iš bet kurios pusės – nėra vienos vyraujančios krypties.
Visoje įlankoje yra kelios skirtingos distancijos, tad nemažą dalį pastarojo mėnesio praleidome susipažindami su vietinėmis oro sąlygomis skirtinguose įlankos plotuose: su vyraujančiais vėjo prasisukimais, su bangavimu, kuris vienur gali būti mažesnis, kitur didesnis ir vandens srovėmis, kurios gali daug ką nulemti, jei neteisingai jas įvertini.
Tas mėnuo prabėgo tikrai gana greitai, bet būdami čia mes gerai išnaudojome laiką.
– Kokie orai, vėjai vyrauja Marselyje liepos pabaigoje? Ko galima tikėtis per olimpines žaidynes?
– Liepos gale vėjai pradeda silpnėti, tad tikrai nėra pats geriausias laikas buriavimui Marselyje, tačiau vis tiek gali įvairių scenarijų pasitaikyti. Labiau tikimės, kad bus silpnesnis vėjas, o tai, man asmeniškai, nėra visiškai palanku, bet būtent tam šiuo metu ir ruošiuosi. Tobulinu savo įgūdžius prie visų oro ir vėjo sąlygų.
– Kuo apskritai išsiskiria olimpinė IQFOIL burlenčių klasė? Kokie niuansai lemia rezultatą? Kiek svarbi jėga, strategija?
– Iš esmės buriavimas yra ta sporto šaka, kurioje yra daug sudedamųjų dalių. Tiek jėga, tiek ištvermė ir fizinis pasiruošimas yra svarbūs komponentai, o taktika bei strategija taip pat yra neatsiejama.
– Kaip jūs save atradote šiame sporte? Kuo jis jus sužavėjo?
– Buriuoti pradėjau kartu su savo tėvais, tuo metu man buvo aštuoneri, tad tuo užsiimu jau ganėtinai ilgai. Mane labiausiai sužavėjo šios sporto šakos kompleksiškumas.
Buriavime nėra taip, jog gali būti vien greitas, stiprus ir taip užsitikrinti savo sėkmę. Čia reikia labai daug skirtingų dalykų kartu: nuo techninių žinių, meteorologijos, strategijos, taktikos iki to paties fizinio pasiruošimo.
Tuo pačiu mane žavi tas laisvės pojūtis, kuris apima buriuojant. Pavyzdžiui, čia galiu išplaukti į Marselio įlanką, apiplaukti aplinkui kelias esančias salas. Jei noriu, galiu išplaukti net iki švyturio, kuris yra 7-10 km nuo kranto ir visą tai padaryti varomas tik vėjo – gamtos jėgos. Būtent tuo buriavimas išsiskiria, o tas buvimas gamtoje mane nuo pat mažens sužavėjo.
– Žinome, kad turite tarptautinę komandą, kuri jums padeda ruoštis olimpinėms žaidynėms, galite ją trumpai pristatyti ir kokio ji dydžio?
– Mano buriavimo treneris yra prancūzas – Fabianas Picas. Su juo dar neseniai dirbame, tačiau jis yra puikus treneris, kuris Marselyje yra praleidęs ne vieną mėnesį, tad jo žinios labai padeda prisitaikyti prie vietinių sąlygų.
Ilgą laiką jau dirbu su savo sporto psichologu, taip pat turiu fizinio pasirengimo trenerį iš Didžiosios Britanijos. Lietuviškąją komandos dalį sudaro kineziterapeutė ir dietologas.
– Kokiu rezultatu būtumėte patenkintas savo debiutu žaidynėse? Su kokiais lūkesčiais laukiate savo olimpinio debiuto?
– Koncentruojuosi į savo įgūdžių gerinimą ir tai, kaip pavyks įgyvendinti savo plaukimo tikslus – dalykus, kuriuos galiu kontroliuoti: plaukimo startus, ženklų apiplaukimo tikslumą. Žinoma, taip pat stengsiuosi išvengti kritimų.
Didžiausią dėmesį skiriu tiems dalykams, kurie yra mano kontrolės ribose, tačiau žiūrint į rezultatą – jeigu gerai įgyvendinsiu viską, ką galiu valdyti ir kam ruošiuosi, esu tikras, kad galiu patekti į dešimtuką.
O burlenčių IQFOIL klasės varžybos išsiskiria tuo, kad paskutinę varžybų dieną, po 4 dienų plaukimo, 10 geriausių sportininkų patenka į „Medalių lenktynes“, kur yra kovojama dėl apdovanojimų. Tai reiškia, kad į galutinį etapą patekęs net 10-oje vietoje, gali turėti puikias galimybes kovoti dėl prizinių vietų ar net laimėti olimpines žaidynes.
Tikslas būtų patekti į dešimtuką ir tik tada mąstyti apie medalius.
IQFOIL klasė iš arti: milžiniški greičiai, ekstremalios situacijos ir laisvės pojūtis
Į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą įtraukta naujoji IQFoil burlenčių klasė, kuri pakeitė olimpinę RS:X klasę.
Ši naujoji olimpinė burlenčių klasė nuo praėjusios RS:X labiausiai skiriasi tuo, kad ji turi povandeninį sparną, vadinamąjį foilą, kuris, burlentei pasiekus tam tikrą greitį, sugeneruoja pakankamai keliamosios galios ir burlentė iškyla virš vandens.
Lygiai kaip lėktuvas dėl sparnų sugeneruotos galios gali pakilti, kai pasiekia tam tikrą greitį. Burlentės atveju, iškilus ant povandeninio sparno, lenta su vandens paviršiumi visiškai nebesiliečia, dėl to labai sumažėja trintis ir išauga efektyvumas. Tai reiškia, kad prie labai mažo vėjo galima išvystyti labai didelį greitį.
Verta paminėti, kad šie povandeniniai sparnai dabar populiarūs ne tik burlenčių sporte, bet ir kitose buriavimo klasėse, banglenčių sporte, apskritai visose vandens sporto šakose.
Jei Tokijo olimpiadoje su povandeniniais sparnais buriavo tik „Nacra 17“ katamaranai, tai Paryžiaus olimpiadoje bus jau žymiai daugiau tokių buriavimo klasių – ir IQFoil burlentės, ir „Nacra 17“ katamaranai, ir „Formula Kite“ vėjo jėgos aitvarai.
Technologijų tobulėjimas, inventoriaus lengvumas leidžia išvystyti neįtikėtinai didelius greičius, tad šie povandeniniai sparnai sparčiai populiarėja vandens sportų mėgėjų gretose.
Kokiu didžiausiu greičiu galima skrieti su IQFoil burlente?
„Man rodos, oficialus IQFoil greičio rekordas šiuo metu yra kažkur apie 60 km/h, o 50 km/h jau yra normalus lenktyninis greitis. Tad, ko gero, artimiausias palyginimas – automobilių lenktynės. Mes esame lenktyniniai vairuotojai.
Tik vietoj to, kad vairuotume mašinas, vairuojame labai greitas burlentes ant vandens. Man tai – tikras laisvės jausmas. Esi virš vandens, varomas vien vėjo, nėra jokių dūmų, jokių variklių. Bet kartu yra ir nerealiai daug adrenalino, nes varžybose yra artimas kontaktas su kitais varžovais. Kartais leki 50 km/h greičiu vos ne liesdamas nugara kito varžovo burę“, – apie šių burlenčių ypatumus pasakojo R. Jasiūnas.