Būk įspėtas laiku
Pirma užduotis, kuria reikėtų pasirūpinti – žinojimas, kaip mus pasieks ir svarbiausia, – ar pasieks informacija apie kilusį pavojų mūsų gyvybei. Didelių nelaimių atvejais, kiekvienas Lietuvos pilietis apie gresiantį pavojų į savo mobiliuosius telefonus gauna specialius perspėjimo pranešimus ir/arba gali girdėti perspėjimo sirenas. Atrodytų, kad šiuo klausimu už kiekvieną iš mūsų jau pasirūpinta. Vis dėlto, taip nėra.
„Reikėtų iš anksto pasidomėti perspėjimo sirenų vietomis – kur jos yra įdiegtos arba kur jos yra įrengtos. Svetainėje lt72.lt galima rasti nemažai prevencinės informacijos. Pavyzdžiui, mes iš anksto galime užėję ant žemėlapio pasidomėti, kokia padėtis yra, tarkime, Marijampolėje. Gyvename vienokioje ar kitokioje jos vietoje ir ją žinodami iš anksto galime pažiūrėti, ar girdėsime artimiausią sireną. Jos garso spindulys yra maždaug 450 metrų, tai tiesiog žemėlapyje galiu pasižiūrėti, ar gyvendamas čia, aš ją girdėsiu. Reiškia, pasidomėjęs aš žinosiu, ar nelaimės atveju aš sireną girdėsiu ar man vis tik reikės alternatyvios perspėjimo sirenos, t. y. perspėjimo pranešimo.
Perspėjimo pranešimai yra tokia speciali technologija, kurią mes Lietuvoje jau naudojame 10 metų. Kartais reikia nustatyti telefone tam tikrą funkciją, aktyvuoti ją. Mes visada sakome, kad jeigu per pastaruosius metus esate gavę vienokį ar kitokį perspėjimo pranešimą į savo mobilųjį į telefoną, kurie yra skelbiami ir toje pačioje svetainėje, vadinasi, gausite juos ir ateityje. Jeigu negaunu, pasižiūriu, kaip nustatyti savo telefoną. Jeigu gyvenu perspėjimo sirenos girdimumo teritorijoje, tai aš esu ramus“, – aiškina Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.
Žinok, kur slėptis
Antroji užduotis – pasirūpinti informacija, kuri nurodo vietas, leidžiančias saugiai pasislėpti nelaimės atveju. Tokios specialiai vietos yra dvi – priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai.
„Savo gyvenamojoje teritorijoje žemėlapyje galima pasižiūrėti, kiek yra paruoštų priedangų, ar ta priedanga yra šalia ir ar tikrai mes turėsime laiko iki jos nubėgti, jeigu, pavyzdžiui, mums reikės slėptis rūsyje nuo atsitiktinių kulkų, sprogimo bangų. Čia kalbame apie karą.
Kita slėpimosi ar evakuacijos metu reikalinga infrastruktūra yra taip vadinami kolektyvinės apsaugos statiniai. Tas žemėlapis taip pat viešai skelbiamas ir mes galime apie juos pasidomėti dėl keletos dalykų. Pavyzdžiui, mes evakuojamės, nes staiga netekome namų, kad ir nelaukiant karo, o pavyzdžiui, namų stogus nunešė, sugriuvo kažkoks pastatas. Prisiminkime tą patį Viršuliškių gaisrą, kai beveik 60 žmonių po sprogimo bangos tiesiog išėjo į lauką ir stovėjo prie minusinės temperatūros, o šalia buvęs darželis, tas kolektyvinės apsaugos statinys, ir buvo ta laikina prieglobsčio vieta. Kartais šie statiniai, pavyzdžiui, Ukrainos karo pabėgėlių atvejais, suteikdavo prieglobstį netgi ilgesniam laikui“, – aiškina Civilinės saugos skyriaus viršininkas.
Pasak pašnekovo, gali nutikti ir taip, kad gyvenamieji namai ar daugiabučiai taip pat gali būti naudojami kaip laikino apsisaugojimo vieta, nes evakuacijai galime neturėti laiko arba šalia esančio specialiai tam įrengto statinio paprasčiausiai nėra.
„Visada galima pasislėpti už antros sienos nuo pastato išorės. Tai yra, jeigu skrieja kažkokios atsitiktinės kulkos ar kažkokios sprogimo bangos, tai neretai daugiabučiuose tualetas arba vonia būna už tų dviejų sienų ir neturi lango su išore, tai jau užėjus už antros sienos, tave ir tavo šeimą apsaugos labiau“, – sako jis.
Pasiteiravus, ar daugiabučio ar gyvenamojo namo rūsys, bet kokia kita požeminė infrastruktūra tuo atveju, kada reikalinga priedanga, būtų saugi vieta, D. Gurevičius aiškina, kad tokia slėptuvė būtų kur kas geresnė nei slėptuvė arti langų ar durų, kurie sprogimo metu gali pažirti.
„Už antros sienos – blogiausias variantas, rūsyje – geresnis, o jau tikroje priedangoje, tam tikroje slėptuvėje, savotiškai saugioje patalpoje, yra tikrai geriausia vieta, nes visada sakome palyginimą, kad kariai karo metu irgi kasasi apkasus ir taip savo kūną saugo – lenda po žeme. Aišku, tą priedangą galima ir paruošti. Neretai ir sakome, kad jeigu esate aktyvus bendruomenės narys, jūs galite būti tas lyderis, kuris pasiūlys daugiabučio laiptinėje susirinkti savaitgalį ir susitvarkyti namo rūsį.
Pavyzdžiui, viename sandėliukyje galima numatyti kažkokius čiužinius, galbūt įsigyti elektros generatorius, nes galbūt nebus elektros. Susiplanuokime, kur bus mūsų tualetas, kai mes slėpsimės keletai valandų. Galbūt reikės užsikamšyti langus, todėl galbūt reikėtų smėlio maišų ar kibirų pasiruošti iš anksto arba kažkokių plokščių, kuriomis galima užkalti arba laikinai uždėti langus, bet čia jau kalbame apie karo scenarijų, apie priedangas.
Kartais rūsys nėra tinkamas. Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie Astravo atominės elektrinės (AE) avariją, rūsys yra tinkamas, nes kuo storesnės sienos, betonas yra geriau negu medis, stabdo radioaktyvias daleles, kurios yra paplitusios ore ir jeigu yra radioaktyvi tarša aplinkoje, tai visų pirma mes turime eiti į vidų ir likti viduje, klausytis konkrečių nurodymų. O kartais yra tokių cheminių medžiagų, kurios yra sunkesnės už orą, ir jos sėda į apačią, į rūsį, todėl mes kartais matome į požeminį parkingą įvažiuojant tokį užrašą: su automobiliais su dujų įranga nevažiuokite. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jeigu toks automobilis įvažiuos ir įvyks dujų nuotėkis, tos dujos neišgaruos ir nekils, nes jos yra sunkesnės už orą, jos nusės, vadinasi – rūsyje esant dujų nuotėkiui jas bus sunku išvėdinti, gali įvykti ir sprogimas“, – aiškina D. Gurevičius.
Apmąstyk, kas padės
Trečioji užduotis – šeimos planas. Čia, kaip aiškina pašnekovas, svarbiausia pasiruošti aiškų artimųjų, draugų, pažįstamų sąrašą, kurie padės įvykus nelaimei. Reikėtų atminti, kad visų šių asmenų kontaktinius duomenis reikėtų išsisaugoti ne telefone, o atskiroje užrašinėje ar kitoje patogioje vietoje, kad netekus telefono jie būtų lengvai pasiekiami.
Jei tektų vykti pas šiuos asmenis, esant prieglobsčio poreikiui, ar su jais susitikti iš anksto numatytoje vietoje, derėtų su pastaraisiais iš karto aptarti visas detales ir jas taip pat užsirašyti. Pasak D. Gurevičiaus, šiam tikslui reikėtų užsirašyti adresus, kuriuose žadama susitikti, taip pat praverstų ir tikslios koordinatės ar aplink esančių objektų įvardijimas, kad susiorientuoti būtų paprasčiau.
„Keli variantai, kas padės, tikrai labai praverstų, nes tai galėtų būti ir tavo artimas giminaitis kažkoks, tavo pažįstamas, kuris nebūtinai gyvena šalia, kažkur kaimynystėje, o galbūt gyvena ir tolėliau. Pavyzdžiui, vilnietis sutaria su klaipėdiečiu arba su rokiškėnu ar marijampoliečiu, kad Astravo AE nelaimės atveju reikėtų evakuotis ir laikinai pas kažkurį iš jų prisiglausti“, – teigia civilinės saugos ekspertas.
Žinok savo komandą
Ketvirtoji užduotis labai panaši į trečiąją – šiame žingsnyje su artimaisiais reikėtų aptarti, su kuo galite kooperuotis nelaimės atveju. Su jais taip pat reikėtų apsikeisti kontaktine informacija bei aiškiai susitarti, kur susitiksite.
„Pavyzdžiui, priedangos poreikio atveju, aš neturiu namo, kuriame yra rūsys, bet žinau, kad pas kaimyną jis yra, tai galiu sutarti, kad jeigu aš būsiu išvykęs, bet bus tokia situacija, kai reikės slėptis rūsyje, mano artimieji ateis pas jį. Galbūt iš anksto galime padėti vienas kitam, apsižiūrėti tą rūsį, iš anksto su kaimynu susitarti.
Arba, jeigu turime tą išvykimo krepšį, tų būtiniausių daiktų sąrašą, mes iš anksto sutarsime, kas bus tas šeimos narys, kuris pasirūpins, kad tie daiktai atsidurtų automobilyje arba kad jie būtų paimti ir galėsime susitikti toje sutartoje vietoje“, – aiškina D. Gurevičius.
Turėk atsargų
Penktoji ir paskutinė užduotis – sukauptos kasdien naudojamų produktų atsargos, kurios leis išgyventi ir patirti mažesnę žalą. Šios atsargos, kartu su išgyvenimui reikalingais daiktais, turėtų atsidurti vienoje vietoje – išvykimo krepšyje. Pasak D. Gurevičiaus, net ir tie žmonės, kurie nemato grėsmių, turėtų suklusti.
„Kai kalbi su žmonėmis apie karą, jie arba labai užsiblokuoja, arba priima tai kaip grėsmę, kurios nebus, tada galvoja: kam ruoštis dalykams, kurių nebus. Aš visiems sakau paprastesnius dalykus. Įsivaizduokite, kad jūs užpustė, gyvenate vienkiemyje, dar medžiai nulūžo ir jūs negalite išvažiuoti, neturite elektros, bet turite tokį išvykimo krepšį ir būtiniausius daiktus, rezervus pasiruošę. Tai elektros nebuvimo atveju jūs turėsite ir vandens, ir maisto, kurio turėtų užtekti 72 valandoms.
Nebūtinai tai turi būti krepšys, gali būti ir dėžė, bet ji padės nelaimės atveju greitai sureaguoti ir staiga, jeigu prireiks, evakuotis – todėl sakome, kad kuprinė yra patogiau, nes galima nešti. Arba, jeigu tiesiog pritrūkai šaldytuve maisto, tu visada turėsi rezervą, nueisi, pasiimsi ir po to tik papildyti tą krepšį reikės“, – aiškina jis.
Šių daiktų turėjimas ir pasiruošimas iš anksto nelaimės atveju ne tik padeda išgyventi, bet dažnai gelbsti ir taupant laiką, kai reikia evakuotis.
„Išvykimo krepšio arba atsargų turėjimas leidžia žmogui nestoti ir nevažiuoti į kažkokį prekybos centrą. Jeigu šaldytuve laikau tik tiek maisto produktų, kiek reikia rytojui, – ką daryti poryt, jei parduotuvės nedirba? Gali būti ir tokie scenarijai. Arba jūs negalite išvykti fiziškai iš savo gyvenamosios vietos, nes esate užspęsti spąstuose žiemos, pūgos, uragano, nes tas irgi aktualu mūsų besikeičiančio klimato sąlygomis, tai jūs nebūsite tas, kuris vyks į parduotuvę.
Arba turėsite grynųjų pinigų bent kelis šimtus eurų kiekvienam žmogui ir jums nereikės į bankomatą. Įsivaizduokime, kad jūs gyvenate Gižuose ir jums reikia iki Marijampolės nuvykti, tai jums laikas jau gaišis, vietoje to, kad jūs vyktumėte ten, kur esate sutaręs, nes važiuosite iki Marijampolės, kur matysite didžiulę eilę žmonių, nes visiems vienu metu prireikė pinigų, ir tapsite tuo kraštutiniu, kuriam bankomate užsidegs švieselė, kad pinigų nėra – negalima įvykdyti operacijos. Arba, pavyzdžiui, geras yra įgūdis laikyti automobilio bake ne mažiau nei pusę bako kuro. Nelaimės atveju, kai jums reikės evakuotis, jūs jau galėsite ne į degalinę važiuoti, ne prie bankomato, o tiesiai ten, kur esate sutarę ir kur jums reikia evakuotis“, – aiškina jis.
Kokie daiktai turėtų atsidurti išvykimo krepšyje, galite skaityti ČIA.