Didinamas sirenų skaičius netoli Astravo atominės elektrinės
Yra manančių, kad pastaruoju metu sirenų patikrinimai vyksta dažniau nei anksčiau. Visgi, PAGD Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas sako, kad tikrinti sirenas bent du kartus per metus – įprasta, privaloma praktika: „Galbūt gyventojams susidaro toks [pakitusio sirenų tikrinimo dažnumo, aut. past.] įspūdis, nes apskritai pasirengimo nelaimėms tema pastaruoju metu tampa aktualesnė ir daugiau informacijos skleidžiama ta tema. Iš tiesų kol kas jie vyksta kaip ir numatyta du kartus per metus, išskyrus trumpus testavimus, kuriuos vykdome priimdami naujas sirenas, tačiau šie tikrinimai nesiskaičiuoja, nes jų gyventojai negirdi.“
Patikrinimai būtini tam, kad būtų aišku, ar sistema funkcionuoja tinkamai, galbūt reikalingi patobulinimai. Kitas tikslas – atkreipti gyventojų dėmesį, kad šie aiškiai žinotų, jog tokia sistema yra, ir kaip reaguoti išgirdus sirenos signalus. „Išgirdus sirenas, reikėtų visada įsijungti Lietuvos nacionalinio transliuotojo televiziją ar radiją ir išklausyti informaciją“, – sako E. Trunovas.
Anot pašnekovo, šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia 944 sirenos ir šį skaičių ketinama didinti. „Norvegijos finansinių fondų projekto, kuriame aktyviai dalyvaujame, dėka Lietuvos Respublikos teritorijoje, 100 kilometrų spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje įrengiamos dar 197 sirenos. Šios sirenos ženkliai pagerins perspėjimo sistemos būklę Lietuvoje. Ateityje planuojama ir toliau atnaujinti sirenų būklę bei didinti jų skaičių“, – kalba Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas.
Pasakė, ką daryti, jei sirenos negirdite
Kaip elgtis supratus, kad patikrinimo metu savo lokacijoje sirenos garso negirdite? Pašnekovas sako, jog pirmiausia reikėtų susipažinti su informacija, pateikiama puslapyje www.lt72.lt apie tai, kokios yra sirenų lokacijos, kad žinotumėte, ar jūsų buvimo vieta papuola į sirenos garso spindulį.
„Patikrinus šią informaciją bus aišku, ar gyventojas tam tikroje lokacijoje turėjo girdėti sirenos garsą. Jei turėjo, bet negirdėjo – reikėtų apie tai informuoti. Prieš sirenų patikrinimus visada dalinamės nuoroda į anketą, kurią užpildę gyventojai gali pateikti informaciją, kad negirdėjo vienos ar kitos sirenos. Šią informaciją taip pat galima teikti savivaldybei, kurioje žmogus gyvena. Savivaldybės darbuotojai, atsakingi už civilinę saugą, atkreips į tai dėmesį ir patikrins, suteiks informaciją“, – tikina E. Trunovas. LT72 internetinėje svetainėje pateikta ir visa itin detali informacija apie tai, kaip elgtis skirtingų pavojų atveju.
Šiuolaikinė viena sirena, priklausomai nuo aplinkos triukšmo lygio, garsu gali aprėpti skirtingą plotą – nuo 500 metrų triukšmingo Lietuvos didmiesčio atveju iki kelių kilometrų, kuomet sirenos lokacija – tylioje vietovėje. Lietuvos didmiestyje Sirenos šalyje išdėstytos tolygiai pagal gyventojų tankumą, tačiau dalis lokacijų šalyje nepapuola į sirenų garso spindulį. Pasak pašnekovo, tokiais atvejais savivaldybės, kurioms priklauso šios teritorijos, turi nusimatyti planus, kaip perspėtų gyventojus nelaimės atveju. „Vienas kelias yra pranešimai į mobiliuosius telefonus. Kitas kelias – savivaldybių siunčiami taip vadinami pasiuntiniai. Tai būtų specialiųjų tarnybų atstovai su automobiliais su įgarsinimo įranga arba fiziškai atėję perspėti gyventojų“.
Vienos sirenos yra elektroninės, kitos – elektromechaninės. Pastarosios skleidžia tik sirenos garsą, tuo tarpu elektroninė sirena turi galimybę taip pat perduoti trumpą žinutę balsu. Kartu su sirenų veikimu, Lietuvos gyventojams siunčiamos ir žinutės į mobiliuosius telefonus apie tai, dėl kokios priežasties veikia sirenos. Šiuo atveju būtina peržiūrėti nustatymus telefone, jei tokios žinutės per sirenų patikrinimą negavote, arba kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorių. Visą informaciją apie sirenų tikrinimus, kaip nustatyti tinkamus telefono parametrus žinutėms apie pavojų gauti, taip pat šalies sirenų žemėlapį ir sirenos garsus priklausomai nuo nelaimės pobūdžio galite rasti www.lt72.lt puslapyje.
