Darbuotojų trūkumas tik augs
Europos profesinio mokymo plėtros centras prognozuoja, kad Lietuvos darbo rinkoje užimtumas iki 2030 m. labiausiai didės finansų ir draudimo, informacijos ir ryšių, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose. Dirbančiųjų skaičiaus augimas žadamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų grupėse – specialistų, jaunesniųjų specialistų bei technikų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje kasmet didėja aukštos kvalifikacijos darbus dirbančių žmonių skaičius, kuris rodo didelį šių specialistų poreikį. Vien informacinių technologijų (IT) specialistų per penkerius metus išaugo pusantro karto – jų bendruomenė Lietuvoje pasipildė 12 tūkst. darbuotojų. Dėl automatizacijos ir robotizacijos procesų daugėja inžinerijos specialistų – tokių darbuotojų yra 29,6 tūkst., dar 12,7 tūkst. – inžinerijos ir technologinių procesų valdymo technikų.
Taip pat per penkerius metus finansų analitikų skaičių išaugo beveik dvigubai (4,8 tūkst.), finansų ir investicijų konsultantų – trečdaliu iki 2,3 tūkst. Senėjant visuomenei auga sveikatos paslaugų paklausa, o sveikatos priežiūros įstaigos susiduria su gydytojų, slaugytojų, jų padėjėjų ir kitų specialistų trūkumu.
Specialistų grupėje, kaip ir pernai, išlieka specialiųjų poreikių mokinių ir įprastų mokytojų, elektros inžinierių ir technikų, mechanikos inžinerijos technikų, gydytojų specialistų, slaugos specialistų, psichologų, socialinių darbuotojų, duomenų bazių projektuotojų ir administratorių, IT technikų, saityno technikų, statybos inžinierių, vadovų bei statybos darbų meistrų, brigadininkų, fizioterapeutų, technologijų ir gamybos inžinierių, gamybos darbų meistrų ir brigadininkų poreikis.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė sakė, kad kvalifikuotų darbininkų grupėje paklausūs sunkiasvorių sunkvežimių transporto priemonių vairuotojai, gamybos mašinų, apdirbimo staklių operatoriai, mėsininkai ir žuvies darinėtojai, kepėjai, virėjai ir konditeriai, siuvėjai, elektromechanikai ir elektromonteriai.
Pernai, daugiausiai per pastaruosius penkerius metus, darbo pasiūlymų buvo medicinos srities specialistams, finansų analitikams, dirbantiems su duomenų bazėmis, socialiniams darbuotojams, IT ir ryšių sistemų eksploatavimo technikams, mokytojams, mokytojų padėjėjams, įkalinimo įstaigų sargybiniams, virtuvės pagalbininkams, greitojo maisto ruošėjams. Šių sričių specialistų poreikis augo trejus metus iš eilės.
M. Jankauskienė atkreipė dėmesį, kad esminis darbo jėgos mažėjimą Lietuvoje lemsiantis veiksnys – populiacijos senėjimas. Iki 2035 m. užimtumas Lietuvoje susitrauks 7,7 proc. Pagal sektorius labiausiai užimtumas trauksis žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo sektoriuje. Užimtumas mažės ir apdirbamosios gamybos bei statybos sektoriuose.
Užimtumo augimas prognozuojamas ITR, energetikos, finansų ir draudimo, R&D (moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra), apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose. Trauksis ir užimtumas švietimo, sveikatos priežiūros ir viešojo valdymo sektoriuose.
„Pagal profesijų grupes, specialistai yra vienintelė iš 9 pagrindinių profesijų grupių, kuriai prognozuojamas dirbančiųjų didėjimas. Daugiausiai naujų darbo vietų žadama tokiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams: verslo ir administravimo specialistams, administravimo ir pardavimo vadovams, sveikatos specialistams, ITR specialistams. Vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje žadama, kad naujų darbo vietų skaičius didės statybininkų ir panašių profesijų darbininkams bei vairuotojams ir mobilių įrenginių operatoriams“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos atstovė.
Dirbtinio intelekto įtaka – jaučiama, bet dar nėra kritinė
Nemažai kalbama apie tai, kad Dirbtinio intelekto tobulėjimas gali sumažinti verslo poreikius samdyti žmones vietoje jų pasitelkiant technologijas. Tačiau Lietuvos įmonių atstovai su tuo nesutinka.
„Nors ir išsibandome vadinamuosius „chat botus“ klientų aptarnavimo srityje, vis dėlto manome, kad tiesioginis kontaktas su klientas yra kertinis akcentas. Pastaraisiais metais savo darbuotojams pristatėme Svetingumo kultūrą, kuria jie dabar vadovaujasi bendraudami su klientais, ir matome akivaizdžią šio sprendimo naudą. Esame tikri, kad šiuolaikinė degalinė turi ne tik užtikrinti greitį, tačiau ir neprarasti žmogiškumo, būti svetinga bei paslaugi. Be tiesioginio bendravimo šie itin svarbūs aspektai būtų prarasti“, – sakė „Viada“ Personalo ir mokymų skyriaus vadovė Inga Račkauskaitė-Kėvalienė.
Ji pridūrė neabejojanti, kad dirbtinio intelekto poveikis Lietuvos darbo rinkoje bus reikšmingas, tačiau jo įtaka skirsis, priklausomai nuo srities, kurioje jis yra arba jį bus siekiama pritaikyti. Be to, šiam fenomenui tapti kasdieniu įrankiu dar prireiks laiko, o tą lems technologiniai ištekliai, būdai, kaip bus siekiama jį naudoti, ir pačių klientų poreikiai bei lūkesčiai.
„Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims Petras Masiulis atviravo, kad įmonė dirbtinį intelektą taiko jau daug metų. Jį naudoja tiek išmaniuose tinklo sprendimuose, tiek ir klientų aptarnavimui ar kitų procesų valdymui. Dirbtinis intelektas padeda greitai apdoroti didelius duomenų kiekius, dėl to darbuotojai gali priimti geresnius sprendimus.
„Sakyčiau, kad DI kaip tik padeda uždirbti daugiau pinigų, tada galime pasirūpinti esamais darbuotojais ar samdyti naujų žmonių. Dirbtinis intelektas yra labai geras verslo „boosteris“.
Verslą kuria žmonės – kai tu turi gerus žmones, tada dirbi gerai, dirbi efektyviai, tada ir įmonei sekasi, ji dirba pelningai. Mano, kaip vadovo, tikslas – atsakingai samdyti. Paradoksas, bet kuo mažiau žmonių turi, tuo daugiau jie padaro. Ir priešingai, jei darbuotojų per daug, visi tariasi su visais – daug laiko sugaištama“, – kalbėjo P. Masiulis.
Darbuotojų poreikiai išlieka svarbūs
Darbuotojų trūkumo amžiuje verslui tampa vis svarbiau ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti esamus specialistus. Tam įmonės pasitelkia skirtingas metodikas.
„Degalinių sektoriuje nuolatos jaučiame klientų aptarnavimo specialistų trūkumą. Visgi, tai nereiškia, kad būsimiems kolegoms keliame mažesnius reikalavimus, nei anksčiau. „Viada LT“ tikslas yra aiškus – suburti komandą, kurioje vienodai gerai jaustųsi ir dirbtų įvairių tautybių, kultūrų, rasių, religijų, politinių pažiūrų, materialinės padėties, išsilavinimo, seksualinės orientacijos, šeiminės padėties, lyties, išvaizdos, fizinių ir intelektinių gebėjimų žmonės. Tikslas suburti žmones, kurie gerai jaustųsi savo darbo vietoje“, – kalbėjo I. Račkauskaitė-Kėvalienė.
Ji pridūrė, jog norint pritraukti darbuotojus, būtina nuolat individualizuoti darbo pasiūlymus. Svarbu suvokti, kad tradicinės komunikacijos priemonės nebeveikia taip efektyviai, o darbuotojų samdai tampa vis svarbesnis ne tik įmonės įvaizdis, bet ir konkretūs darbo pasiūlymai, sąlygos bei konkurencingas atlyginimas. Taip pat – gera atmosfera darbo vietoje, darbo ir asmeninio laiko balansas, darbo grafiko lankstumas, darbuotojų vertinimas. Šiandienos rinkos ir darbuotojų kaitos tendencijos reikalauja nuolatinio aktyvumo, analizuojant ne tik savo, bet ir konkurentų veiksmus, kad būtų galima operatyviai reaguoti į pokyčius.
„Tele2“ atstovas pabrėžė, kad svarbu ne tik išlaikyti darbuotojus, bet ir optimizuoti jų veiklą taip, kad žmonės gautų progą realizuoti save: „Laikausi principo: vienas žmogus – vienai funkcijai. Žmogus tada jaučiasi orus. Darbuotojas dirba daug atsakingiau, jis supranta, kad tik jis yra atsakingas už rezultatą, stengiasi, kad tas rezultatas būtų geras. Ir žmonės yra laimingi, jie patenkinti, nes dirba darbą, kuris patinka ir kuris jiems sekasi, tada jie nenori išeiti, darbuotojui „išauga sparnai“. Kiekvienas žmogus veikia tarsi atskira įmonė, ir ta įmonė turi būti pelninga“.
