Tinkamai nukreipus resursus laukia įspūdingi rezultatai
VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas doc. dr. Linas Juknevičius „Delfi“ kalbėjo, jog iš tiesų pastaruoju metu dėl sudėtingos geopolitinės situacijos visame pasaulyje žymiai išaugo dėmesys karinei pramonei.
Dėl karo Ukrainoje tai ypač pastebima Rytų ir Centrinėje Europoje, taip pat Lietuvoje. Tokių didelių rinkos dalyvių kaip „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą yra sveikintinas tiek dėl tiesioginių investicijų, tiek dėl teigiamo poveikio nacionaliniam saugumui bendrąja prasme, tikino pašnekovas.
„Džiugina ir faktas, kad Lietuvoje pradėjo kurtis gyvybinga karinės pramonės ekosistema, skatinanti ne tik užsienio gamintojų pritraukimą, bet ir naujų technologijų kūrimą mūsų pačių valstybėje.
Tikriausiai Lietuvoje stambiosios karinės pramonės greitai nesukursime, tačiau kaimyninės Lenkijos pavyzdys rodo, kad, tinkama linkme nukreipus valstybės ir privačius resursus, galima pasiekti įspūdingų karinės pramonės augimo rezultatų per santykinai trumpą laiką. Taip pat reikia nepamiršti, kad Lietuva yra didžiausio pasaulinio karinio aljanso – NATO – bei kitų tarptautinių organizacijų narė, todėl šalies mokslo įstaigų bei verslo įmonių veikla gynybos pramonės srityje yra ne tik būtinos išlaidos gynybai, bet ir reali didelės pridėtinės vertės produkcijos eksporto galimybė“, – komentavo L. Juknevičius.
Anot jo, nors šiuo metu esame labiausiai susirūpinę būtent Lietuvos valstybės gynyba – karinės pramonės rinka tarptautinė, todėl ir didžiausias potencialas yra tų technologijų, kurios aktualios ir konkurencingos tarptautiniu mastu.
Tai gali būti palyginus siauros taikymo srities technologijos, tačiau ypač pažangios, adaptyvios ir reikiamos būtent šiuo metu. Ekspertas įvardijo, jog mažas Lietuvos karinės pramonės dydis yra ne tik trūkumas, bet ir privalumas, nes suteikia galimybę greičiau persiorientuoti į gynybinės paskirties produktų gamybą.
„Manau, kad Lietuvoje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne masinei, o būtent didelės pridėtinės vertės karinės ar dvigubos paskirties produktų kūrimui ir gamybai.
Pats technologijų spektras labai platus: bepilotės ir autonominės transporto priemonės, lazerinės ryšio ir taikymosi technologijos, ypač didelio tikslumo gaminių gamyba, dirbtinio intelekto, virtualios ir papildytos realybės sprendinių pritaikymas ir pan. Konkurencinį privalumą šiuo atveju turi mokslo ir verslo įstaigos, kurios jau turi žymų įdirbį tam tikroje civilinės pramonės srityje, tačiau sugeba kūrybiškai ir greitai pritaikyti savo žinias bei gamybinę bazę karinei pramonei“, – aiškino L. Juknevičius.
Galėtume pasitelkti ir kosmoso pramonę
Pastebėjus, jog mūsų kosmoso pramonė taip pat yra auganti, pašnekovas paantrino – šios sferos potencialas gynybos srityje taip pat milžiniškas. Reikia nepamiršti, kad dauguma kosminių technologijų ir buvo sukurtos bei taikomos būtent gynybiniais tikslais, o tik vėliau tapo prieinamos civiliniams naudotojams – pavyzdžiui, GPS navigacija.
O dabar pastebimas ir atvirkštinis procesas, kai dalis civilinių technologijų pritaikomos kariniams tikslams.
„Dauguma atvejų kosminės technologijos yra dvigubos paskirties, pavyzdžiui, mažieji palydovai, kuriami ir gaminami tokiose įmonėse, kaip „Kongsberg NanoAvionics“, gali būti sėkmingai taikomi tiek įvairioms civilinėms stebėjimo ar matavimų misijoms, tiek žvalgybos ir kitais kariniais tikslais.
Arba inovatyvios ryšio technologijos, pavyzdžiui, kuriamos Lietuvos startuolio „Astrolight“, gali būti naudojamos ne tik įprastai perduoti duomenis, bet ir ypač saugiam karinės paskirties ryšiui“, – tvirtino L. Juknevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje sparčiai auganti bepiločių orlaivių kūrimo ir gamybos pramonė šiuo metu taip pat žymiai orientuota į karinės ar dvigubos paskirties sistemas. Pavyzdžiui, VILNIUS TECH mokslininkai kartu su verslo partneriais vysto bepilotes skraidančio šaudmens, automatizuotas minų aptikimo ir pan. technologijas.
Pasak pašnekovo, aukšto lygio specialistų trūksta visame pasaulyje ir visose srityse, taip pat ir gynybos pramonėje. Yra tam tikrų specifinių karinės pramonės sričių, kuriose specialistų Lietuvoje trūksta dėl tos paprastos priežasties, kad tokių technologijų šalyje niekas anksčiau nenaudojo, nes nebuvo atitinkamos karinės pramonės.
„Kita vertus, geri specialistai gana sparčiai išmoksta pritaikyti savo žinias ir naujose karinės pramonės srityse, o universitetuose vis daugiau mokslininkų įsitraukia į karinės ar dvigubos paskirties technologijų kūrimą.
Kartu galima paminėti, kad Lietuvoje ne visada efektyviai veikia mokslo ir verslo bendradarbiavimas, kartais pritrūksta komunikacijos ir tarpusavio pasitikėjimo, tad manau, kad šalies universitetuose sukauptų mokslo žinių komercializavimo ir pritaikymo karinei pramonei potencialas dar nėra iki galo išnaudotas“, – pastebėjo L. Juknevičius.
Perspektyviausia – viskas, kas susiję su elektronika
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas „Delfi“ kalbėjo, jog šiuo metu realiausios perspektyvos yra gaminti ginkluotę, susijusią su radijo elektronika.
T. y. dronus, dronų komponentus, antidronines bei ryšio sistemas, taikinių sekimo, komunikacines sistemas. Visa tai, kas padeda mirtiniesiems ginklams, nurodė V. Sabaliauskas.
„Lietuvoje šiuo metu labai sunku kurti mirtinus ginklus. Trūksta palankaus teisinio reguliavimo šiai sričiai vystyti, trūksta ir komponentų, medžiagų. Mums turbūt lengviausia orientuotis į visa tai, kas gali papildyti mirtinuosius ginklus.
Esame labai stiprūs kalbant apie elektroniką, lazerius, įvairius optinius prietaisus. Šios sritys, taip pat ir dronai, šiuo laikmečiu perspektyviausios Lietuvoje“, – komentavo V. Sabaliauskas.
Anot jo, dabar Lietuvoje gaminamos visame pasaulyje gerai žinomos dronų neutralizavimo sistemos, taip pat ir radarų sistemos, galinčios aptikti taikinius kelių šimtų kilometrų atstumu. Jos siunčiamos į Ukrainą bei kitas šalis.
Visiems žinomi bei populiarūs įvairūs lazeriniai taikikliai, gaminami taip pat Lietuvoje. Jie irgi plačiai naudojami Ukrainoje. Turime ir gerai išvystytą nuotolinio sprogmenų inicijavimo sistemą.
„Šiose srityse mes jau kaip ir esame pasiekę piką, bet vystyti panašias sistemas dar galime, yra kur plėtotis. Dabar labai aktualu dronų ir įvairių oro taikinių aptikimo sistemos, jų sekimas“, – dėstė V. Sabaliauskas.
Gynybos įmonės dabar yra ant bangos
Pašnekovo teigimu, viena vertus, galima žiūrėti, kiek gynybos pramonė duoda naudos ekonomikai, kita vertus – kaip užtikrina pačios šalies saugumą.
„Mums labai svarbu ekonomika, bet šiuo laiku dar svarbiau apsirūpinti patiems iš savų resursų, turėti kiek galima daugiau ginkluotės ir komponentų jai. Kalbant apie ekonomiką, šiuo metu gynybos pramonės įmonės yra ant bangos, labai perspektyvios.
Daug matome ir girdime apie „Rheinmetall“. Pažiūrėkime, kaip jis išaugo per pastaruosius kelerius metus. Apyvartos ir pelnai milžiniški. Lygiai taip pat yra ir su kitomis įmonėmis, paimkime tą pačią mūsų „Giraitės“ ginkluotės gamyklą, gaminančią šaudmenis. Anksčiau visos jų produkcijos 20–30 proc. sudarydavo karinės prekės, o visa likusi – civilinė produkcija, šiuo metu yra atvirkščiai. Praktiškai viską užima karinė produkcija. Ji dabar labai paklausi, jos itin trūksta ir visos investicijos gali atsipirkti daug greičiau negu įprastai“, – pasakojo V. Sabaliauskas.
Anot jo, specialistų ir įvairių kompetencijų gynybos srityje turime labai daug. Kalbant apie ne mirtinus ginklus, jų pagaminama galbūt net daugiau, negu reikia, paminėjo pašnekovas.
Tačiau turint omenyje mirtinuosius ginklus, specialistų labai trūksta. Nėra daug žmonių, išmanančių raketas, jų variklius, įvairius sprogmenis ir pan. Šiose srityse turime labai silpnas kompetencijas arba jų visai neturime.
„Pavyzdžiui, jeigu norėtume sukurti savo raketą, kuri galėtų sunaikinti oro taikinį, jau reikėtų gerokai paieškoti, kas galėtų būti. Šiuo atveju, matyt, būtų galima kalbėtis su ukrainiečiais. Verslas dabar daug ryšių palaiko su Ukrainos pramone ir kariuomene, semiasi daug patirties. Ukrainoje buvo stipriai išvystyta raketų ir apskritai visa gynybos pramonė.
Kita vertus, mes ir Lietuvoje turime neišsemiamą specialistų skaičių – tai mūsų kariuomenė. Atsargos karininkai ir kariškiai labai vertinami gynybos pramonėje, jų kompetencijos labai svarbios, jie žino, ko kariuomenei reikia, kaip kas turi veikti ir koks turi būti efektas. Jų patarimai bei palaikymas verslui itin vertingi“, – „Delfi“ komentavo V. Sabaliauskas.
Gynybos pramonė – tarp prioritetų
Kaip raštu pakomentavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), vietinės gynybos pramonės plėtra bei partnerystės su užsienio gynybos pramonės gamintojais yra tarp ekonomikos ir inovacijų ministro Luko Savicko prioritetų.
„Šiuo metu kuriamas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, kuriame atsispindės konkrečios priemonės, skirtos prioritetams įgyvendinti. Šį planą verslo bendruomenei ketinama pristatyti artimiausiu metu.
Taip pat artimiausiu metu bus organizuojamas susitikimas su Lietuvos gynybos pramonės asociacijos atstovais, siekiant išgirsti lūkesčius ir problematiką iš pirmųjų lūpų“, – savo komentare nurodė EIMIN.
