Šiuo metu L. Taučiūtė vadovauja jos tėvų įkurtam keturių žvaigždučių viešbučiui Palangoje, taip pat yra prekės ženklo „Puzzle by Laura Taučiūtė“ savininkė, kuria naujas restoranų koncepcijas ir konsultuoja įmones tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Moteris per 23 veiklos metus sukūrė ir atidarė kelias dešimtis restoranų Lietuvoje bei Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai).
Tačiau ji pasineria ir į visuomeninę veiklą – vadovauja Palangos viešbučių ir restoranų asociacijai bei organizavo spalio pradžioje įvykusią konferenciją „Ne tobula moteris“. Konferencijos tikslas – suburti, įkvėpti ir pakviesti kuriančias savo verslą, kylančias karjeros laiptais moteris pasidalinti patirtimi. Konferencija vyko taip pat Palangoje.
Verslininkė įsitikinusi šiandien Palangos turizmo ir gastronominė industrija neatsilieka nuo užsienio pavyzdžių. „Manau, kad pasiekėme tokį tašką, kai jau ir užsieniečiai gali atvykti ir pasisemti kai kurių idėjų. Turime begalę įdomių konceptų. Lietuvoje veikiantys restoranai, desertinės, ledainės, viešbučiai, SPA niekuo nenusileidžia analogiškiems pavyzdžiams užsienyje. O kai kuriose srityse juos net ir lenkiame. Net sunku pasakyti, ko jau mes neturime. Esame tauta, kuri padarėme didžiulį kokybinį šuolį“, – įsitikinusi L. Taučiūtė.
Ji prisipažino, kad sužinojusi, kad vasarą keli Lietuvos restoranai gavo „Michelin“ žvaigždes, o dar keliolika buvo įtraukti į gidą, verkusi iš džiaugsmo.
„Džiaugiausi, kad pasaulis pamatė, kokią turime kokybę. Kaip prancūzai, italai, ispanai, tautos, turinčios šimtametę kulinarijos istoriją, o mes skaičiuojame tik 34 metus. Per tokį trumpą laiką pasiekėme tokį aukštą lygį. Tik mano kolegų ir jų atsidavimo dėka“, – džiaugėsi verslininkė.
Restoranų versle L. Taučiūtė sukasi nuo pat vaikystės. Ji gimė ir mokėsi Palangoje, kur jos tėvai 1991-aisiais vieni pirmųjų atidarė privačius restoranus, o prieš 18 metų – ir viešbutį, kuriam dabar pati ir vadovauja.
Baigusi mokyklą Palangoje išvykusi į Vilnių ji nusprendė studijuoti teisę. „Baigusi magistro studijas laimėjau konkursą ir kelerius metus dirbau Generalinėje prokuratūroje“, – prisiminė L. Taučiūtė.
Dar dirbdama prokuratūroje nusprendė grįžti prie savo šaknų restoranų verslo. Kaip sakoma: obuolys nuo obels toli nenurieda. Nusprendusi nebetęsti teisinio darbo, pradėjo vieną po kito kurti naujas restoranų koncepcijas Lietuvoje. Vilniuje atidarė pirmąjį vaikų ir šeimos restoraną „Kukumuku“.
„Tai buvo tokia erdvė, kurioje tilpo trys viename: vienoje vietoje derėjo teatras, maistas ir edukacija. Nei Lietuvoje, nei kitur Europoje neteko matyti, kad į vieną būtų sujungti trys dalykai: restoranas, teatras ir žaidimų erdvės, edukacijos. Atėjo eilė antrajam konceptui – desertų kavinei „Sugarmour“. Kavinės iki šiol veikia Vilniuje ir Kaune. Gyvenau intensyviai, vykdavau stažuotis tiek į Europos miestus, tiek ir į tolimesnius kraštus. Vienas iš jų – Dubajus. Mano veikla sukosi restoranų versle ir industrijoje“, – prisiminė verslininkė.
Patirtis, įgyta Dubajuje, buvo ypač vertinga. L. Taučiūtė pasirašė kontraktą su viena iš Dubajaus kompanijų.
„Kūriau ledainių tinklą 5 žvaigždučių viešbučiuose. Per ilgametę patirtį, darbą restoranų sferoje, buvau susirinkusi komandą, su kuria ir dirbome prie Dubajaus projekto. Komanda dirbo Lietuvoje, o prireikus skrisdavome visi drauge į tolimąją šalį. Teko padirbėti iš peties pritaikant ledainių konceptą to regiono specifikai ir atsižvelgus į tradicijas. Džiugina tai, kad mes lietuviai jau tada, prieš septynerius metus, buvome labai inovatyvūs, mūsų kuriami produktai žavėjo viską mačiusį kraštą.
Visos idėjos, ką būtų galima pritaikyti Lietuvoje, kad būtų įdomu ir nauja, gimė stažuotėse ir keliaujant po Europą bei kitas pasaulio šalis. Džiugina tai, kad su kiekvienais metais Lietuva, gimtasis miestas Palanga, labai stipriai žengia aptarnavimo, maitinimo, apgyvendinimo, SPA sektoriuje į priekį. Manau, kad mes galime džiaugtis, kad esame pasiekę pasaulinį lygį. Esu įsitikinusi, jei ne mokestinė sistema, kuri šiandien maitinimo sektoriui yra ypatingai nepalanki, Lietuvoje atsirastų ir užgimtų begalė inovatyvių nematytų konceptų, kurie džiugintų mūsų tautiečius, ir ypatingai būtų naudingi turizmo plėtrai. Taip pat, atkreiptinas labai didelis dėmesys į Lietuvos turizmo sklaidą. Norint, kad apie mūsų nuostabų kraštą sužinotų ne tik Europa, bet ir Pietryčių Azijos šalys, ar šalys, esančios už Atlanto vandenyno, neužtenka 2 mln. biudžeto – tai lašas jūroje. Viliuosi, kad ateis laikas, kai valdžios žmonės supras, kokią didelę naudą, pridėtinę vertę ir žinomumą gali suteikti į mūsų kraštą atvykęs svečias. Jau nekalbant apie paliekamus pinigus Lietuvos biudžetui“, – įsitikinusi verslininkė.
Kalbant apie saugią aplinką, verslininkė pirmiausia atkreipia dėmesį, į mokesčius: 9 proc. PVM (ES vidurkis – 12 proc.), nekelti MMA tokiais tempais, kaip iki šiol, ir skatinti vartojimą.
Eidami teisinga linkme maitinimo, turistų aptarnavimo ir apgyvendinimo, SPA ir sveikatinimo sektoriuose galėdami suteikti lygiavertes, o kai kur net ir aukštesnes kokybės paslaugas negu Europoje, ar pasaulyje, to nepakanka.
Kas iš to kad mes patys tuo mėgaujamės ir džiaugiamės, bet apie tai kitose pasaulio šalyse žino tik mažuma! Norėdami skleisti žinia apie Lietuvą, apie Lietuvos Vakaru regioną, mes privalome didinti sklaidą, o sklaidai reikia finansavimo.
Reikėtų numatyti šalies biudžete 15 mln. eurų turizmo ir pačios Lietuvos rinkodarai ir, be abejo, kuo daugiau išliks smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių – tuo daugiau bus įstengiančių oriai sumokėti gynybos mokestį, o neiti į Užimtumo tarnybą.
