„Lietuva šiuo metu yra naujos Vyriausybės formavimo išvakarėse, tad kalbėti apie didesnį gynybos finansavimą yra kaip niekada svarbu. Matome aiškią skirtį tarp politikų darbų ir visuomenės lūkesčių, nes daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų aiškiai pasisako, kad nacionalinis saugumas ir gynyba turi būti svarbiausias Lietuvos politikų prioritetas. Kol kas nei viena iš daugiausiai balsų gavusių partijų nepateikė užtikrintos ir aiškios pozicijos dėl įsipareigojimų mūsų saugumo atžvilgiu, todėl negalime būti ramūs ir nieko nedaryti“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narys Andrius Romanovskis.
Augant ekonomikai, investicijos į gynybą turi didėti
69 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad nacionalinis saugumas ir gynyba šiuo metu turi būti svarbiausias Lietuvos politikų prioritetas. Su šiuo teiginiu nesutinka 14 proc., nei sutinka, nei nesutinka – 17 proc. apklaustųjų. Su teiginiu, kad politinės partijos turi kuo skubiau susitarti dėl didesnio gynybos finansavimo, sutinka 61 proc. respondentų. Nesutinka – 18 proc., nei sutinka, nei nesutinka – 21 proc.
70 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų šalies užpuolimo atveju Lietuvos kariuomenė turi būti pajėgi savo jėgomis sustabdyti priešiškas kariuomenes prie Lietuvos valstybės sienos ir neleisti joms prasiveržti į šalies gilumą. Su šiuo teiginiu nesutinka 14 proc., nei sutinka, nei nesutinka – 16 proc. apklaustųjų.
Pasak A. Romanovskio, dar didesnį nerimą dėl šalies saugumo kelia praėjusią savaitę pristatyti 2025–2027 m. biudžetų projektai. Juose numatyta, kad gynybos finansavimas iš esmės nesikeičia ir lieka prie dabartinių maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pastebima, kad išlaidos gynybai kitais metais sieks vos kiek daugiau nei 3 proc. BVP ir bus mažesnės už šiemet pasiektus 3,2 proc.
„Mūsų kaimynai lenkai jau kitąmet gynybai skirs 4,7 proc. BVP. Prie 4 proc. ribos sparčiai artėja Estija, mus jau lenkia ir Latvija. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad gynybos finansavimas Lietuvoje turėtų siekti 4–5 proc. bendrojo vidaus produkto. Sunku atrasti nors menkiausių argumentų, kodėl Lietuva vis labiau atsilieka nuo kaimynų ir neketina daugiau investuoti į šalies gynybą, ypač atsižvelgiant į tai, kad turime vieną sparčiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje. Vienas po kito skamba Vakarų šalių žvalgybų pranešimai, kad Rusija netolimoje ateityje gali būti pasirengusi pulti NATO, bet mūsų politikai to negirdi“, – pabrėžia iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narys.
4 proc. gynybai – užduotis naujajam Seimui
Tyrimas atskleidžia, kad 51 proc. gyventojų palaiko 4 proc. BVP skyrimą gynybai, o 50 proc. sutinka su teiginiu, kad Lietuvos politinės partijos kuo greičiau pasirašytų Nacionalinį politinių partijų susitarimą, kuriame būtų įtvirtintas 4 proc. BVP strateginis tikslas.
„Pavasarį daugelis 4 proc. BVP gynybai laikė sunkiai pasiekiamu tikslu. Tačiau šiandien visuomenė, ekspertai kasdien klausia politikų, kada bus 4 proc. ir ar jų užteks. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pritaria 4 proc. BVP skyrimui gynybai, panašiai tiek pat nori, kad politinės partijos kuo greičiau pasirašytų Nacionalinį susitarimą ir įtvirtintų šį siekį. 4 procentai gali būti gera pradžia, bet tikrai ne pabaiga. Turime savo gynybai skirti tiek, kiek reikia, ir turime ruoštis priešų atgrasymui“, – sako iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Anot jos, kaip parodė praėjusią savaitę pristatytas Lietuvos ir JAV aukščiausio rango atsargos karininkų bei gynybos ekspertų parengtas „Lietuvos gynybinės galios tyrimas“, Lietuva nuo Rusijos ir Baltarusijos apsigins tik išleidusi 10 mlrd. karinei įrangai ir 4,5 mlrd. amunicijai, o tai šios dienos skaičiavimais iš viso sudaro apie 17–18 proc. šalies BVP. Išdalinus šią sumą per 4–5 metus, trumpuoju laikotarpiu krašto gynybos finansavimas turi siekti apie 5,5–6 proc. BVP.
Lietuva – apginama, bet reikia pasistengti patiems
Greta 4 proc. BVP gynybai skyrimo, Lietuvos gyventojai iš naujai išrinkto Parlamento tikisi ir ryžtingų sprendimų vystant gynybos pramonę šalyje. Su šiuo teiginiu sutinka 7 iš 10 apklaustųjų. Nurodoma, kad jau dabar Lietuvoje galima gaminti dronus, sprogmenis, NATO standartus atitinkančius artilerijos sviedinius. Be to, prognozuojama, kad 2026 m. šalyje pradės veikti Vokietijos „Rheinmetall“ gamykla.
Kaip teigia Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narys, naujai išrinkta valdžia turi dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas gynybos poreikiams.
Iniciatyvą „4 procentai“ inicijuoja asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Palaikymą iniciatyvai išreiškė per pusšimtį didžiųjų Lietuvos verslų ir organizacijų.
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą 2024 m. spalio 4–11 d. iniciatyvos „4 procentai“ užsakymu atliko rinkos tyrimų ir visuomenės nuomonės bendrovė „Norstat LT“. Tyrime dalyvavo 18–74 m. amžiaus 1000 šalies gyventojų, atrinktų pagal demografines Lietuvos gyventojų sudėties proporcijas.