Nauja priemonė gynybai finansuoti
Gynybos obligacijos reikš skolinimą valstybei už fiksuotas palūkanas. Šis instrumentas iš esmės pakeičia nuo pernai vasaros atgaivintus Vyriausybės taupymo lakštus (VTL). Tiesiog yra konkrečiai įvardijama skolinimosi paskirtis (gynyba, saugumas) ir atitinkamai pakeičiamas priemonės pavadinimas.
„Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), skirti gynybos poreikiams finansuoti. Jos bus platinamos tuo pačiu principu kaip įprastiniai VTL – per bankus platintojus“, – „Delfi“ komentuoja Finansų ministerija.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tai yra dar viena priemonė visuomenei ar verslui, kaip prisidėti prie šalies saugumo (greta, pavyzdžiui, aukojimo).
„Diskusijų metu pasiūlyta, kad žmonės ir verslai galėtų paskolinti krašto apsaugos poreikiams pigiau nei Lietuvos valstybė skolinasi rinkose, taip prisidėdami prie krašto saugumo.
Spalio 10 dieną startuos gynybos obligacijos. Jas bus galima įsigyti einant per tą patį gynybos fondo tinklalapį, kuris jus nukreips į sandorių vietą“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė.
Analitikas Vaidotas Rūkas sako, kad tai – daugiau ne finansinė, o „socialinė investicija“. Ar jos paplitimas bus didelis, parodys laikas.
„Iniciatyva yra gera. Galbūt nesu tikras jos sėkme, jos dydžiu ir apimtimi, kiek tai galėtų būti populiaru. Jeigu teisingai prisimenu, tarpukariu, Lietuvai atkovojant nepriklausomybę, buvo kažkas panašaus organizuojama Amerikos lietuviams – buvo nepriklausomybės obligacijos. Istorinė patirtis yra“, – sako Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas analitikas V. Rūkas.
Iš tiesų, Lietuvos valdžia 1919–1923 metais Amerikoje platino Laisvės paskolos obligacijas, vadintas bonais ir surinko apie 1,9 mln. JAV dolerių (tuometiniu dolerio kursu).
„Palaikau bet kokią iniciatyvą, kuri stiprintų Lietuvos nepriklausomybę ir karinį pasirengimą. Šiandien nežinome, kuri iniciatyva bus sėkmingiausia ir geriausia. Tai geriau bandyti negu visai nieko nedaryti“, – sako V. Rūkas.
Finansų ekspertė Jekaterina Govina taip pat palaiko sumanymą, sakydama, kad sukonkretinamas skolinimo valstybei tikslas.
„Nors dalis Gynybos fondo priemonių yra tiesiog perkėlimas iš vienos valstybės kišenės į kitą (pakeičiant formą), įvairių priemonių „supakavimas“ į vieną turėtų turėti nemažą psichologinį efektą – mokesčius moki į kažkokį, atrodo, neapibrėžtą bendrą katilą, o čia pinigus nukreipi labai aiškiam tikslui ir priemonėms“, – socialiniame tinkle „Facebook“ neseniai rašė J. Govina.
Vis dėlto ji abejoja, ar priemonė nepasimes bankų svetainėse. Nes šiuo metu elektroninėje bankininkystėje galima matyti informaciją apie indėlio pasidėjimą, o štai gynybos obligacijų reikės ieškoti atskirai.
„Labai priklauso nuo to, ar pavyks išpopuliarinti tą priemonę, nes klausimas, ar visi žinos, kad ta priemonė yra. <…>. Jeigu ta informacija bus prieinama pakankamai plačiai ir paprastai, tai vienokio ar kitokio populiarumo sulauks“, – „Delfi“ komentavo ji.
Siūloma grąža ir palyginimas su indėliais
Gynybos obligacijų pajamingumas spalį suplanuotoje emisijoje bus 2 proc. metinių palūkanų, nors dar rugsėjo VTL emisija turėjo 3 proc. pajamingumą. Indėlių pajamingumas šiuo metu vis dar didesnis. Ekspertai to nesureikšmina.
„Indėlių palūkanų normos ir toliau mažės, kadangi turime indikacijų, jog Europos Centrinis Bankas ir toliau mažins bazines palūkanų normas – gal net ne vieną kartą šiais metais“, – sako J. Govina.
Taigi, ir dabartinis skirtumas tarp gynybos obligacijų ir indėlių grąžos nesantis pastovus.
„Reikia nusiteikti tam, kad ir indėlių palūkanos bus atitinkamai jau ne 3 proc. su kažkiek, o jau mažiau. Tai tie 2 proc. gal neatrodys taip mažai, lyginant su indėliais“, – sako J. Govina.
Ji pripažįsta, kad VTL populiarumas nebuvo didelis, tačiau tikėtina, jog „gynybos obligacijos sulauks didesnio susidomėjimo“.
„Labai abejočiau, kad staigiai pajudės (gyventojų pinigai – red.) iš indėlių formos į gynybos obligacijas. Bet vis vien tam tikrą sentimentą skolinimasis valstybei ir labai aiškiam tikslui – gynybos tikslams – manau, kad pridės“, – kalbėjo finansų ekspertė.
Finansų ministrė G. Skaistė, aiškindama gynybos obligacijų atsiradimą, sakė, kad priemonės tikslas pirmiausia nėra uždarbis.
„Ši priemonė yra sukurta tam, kad žmonės ir verslai galėtų prisidėti prie gynybos finansavimo. Jeigu norime užsidirbti maksimaliai, matyt, yra kiti investavimo instrumentai, kurie patrauklesni <…>. Politikai diskusijų metu pavasarį išsakė tokį poreikį, buvo pasiūlytas 2 proc. dydis,“, – kalbėjo G. Skaistė.
„Matysime, koks yra žmonių susidomėjimas. Matyt, priklausys ir nuo viešinimo kampanijos“, – teigė ji.
Finansų ministerija komentuoja, kad praėjusių metų rugpjūtį pradėjus platinti VTL fiziniams asmenimis, pirmųjų kelių emisijų paklausa buvo ganėtinai didelė, tačiau vėliau pastebimai sumažėjo.
„Gynybos obligacijos bus specifinės, tai yra, skirtos KAM įgyvendinamiems projektams, susijusiems su valstybės saugumu ir gynyba, finansuoti, tačiau šiuo konkrečiu atveju Seimas su Gynybos fondo paketu apsisprendė, jog bus skolinamasi su ne didesnėmis nei 2 proc. palūkanomis. Taigi, šiuo metu sudėtinga prognozuoti gynybos obligacijų paklausą“, – teigiama atsakyme „Delfi“.
Gynybos obligacijų (anksčiau – VTL) ir terminuotų indėlių gyventojams grąžos apytikslis palyginimas:
Ar reikės mokėti mokesčius?
Finansų ministerija komentuoja, kad už VTL pagrindu leidžiamas gynybos obligacijas nebus apmokestinamos tik gautos palūkanos, per metus neviršijančios 500 eurų sumos (kartu su palūkanomis už kitus Vyriausybių ar vietos valdžios išleistus vertybinius popierius, taip pat kitus ne nuosavybės vertybinius popierius bei turimus indėlius).
„Palūkanų suma, viršijanti 500 eurų per metus, tačiau neviršijanti 120 VDU, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą apmokestinama 15 proc. tarifu. Sumos daliai, viršijančiai 120 VDU taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas (2024 metais 120 VDU yra lygus 228 324 eurų)“, – teigiama komentare.
„Delfi“ skaičiavimu, norint užsitikrinti neapmokestinamą grąžą iš gynybos obligacijų (su 2 proc. palūkanomis), reikėtų valstybei paskolinti ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų. Tuomet pajamos sieks 500 eurų. Paskolinus 30 tūkst. eurų palūkanos, jau sudarys 600 eurų, tad nuo 100 eurų „viršaus“ reikės mokėti 15 proc. GPM (15 eurų), ir liks 585 eurai gryno pelno. Lygiai taip pat yra ir terminuotų indėlių ar akcijų atveju.
Ministerija primena, kad nuo kitų metų sausio pradės veikti investicinė sąskaita – tai reiškia, kad jei gynybos obligacijų įsigyjama iš investicinės sąskaitos, gautos pajamos išvis nebus apmokestinamos tol, kol jos bus reinvestuojamos, tai yra, kol lėšos nebus išimamos iš investicinės sąskaitos kitiems tikslams.
„Išimant pinigus iš investicinės sąskaitos, prieaugis bus apmokestinamas tuo pačiu GPM tarifu kaip ir šiuo metu – 15 proc. (jei neviršija 120 VDU). O pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, bus apmokestinama 20 proc. tarifu“, – sako ministerija.
Bet čia svarbu pabrėžti, kad apmokestinant per investicinę sąskaitą gautas pajamas (tai yra jas išėmus), nebus taikoma 500 eurų „lubų“ lengvata GPM mokesčiui. Ji taikoma investuojant ne per investicinę sąskaitą.
„Atkreipiame dėmesį, kad pereinamuoju laikotarpiu yra numatyta galimybė iki investicinės sąskaitos režimo įsigaliojimo (tai yra, iki 2024 metų gruodžio 31 dienos) įsigytus produktus gyventojo pasirinkimu priskirti įsigytiems per investicinę sąskaitą per metus laiko, tai yra, iki 2025 metų gruodžio 31 dienos, mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka“, – aiškina ministerija.
V. Rūkas sako, kad mokestinis aspektas veikiausiai yra antraeilis, jeigu motyvacija yra saugumas. Obligacijos, kaip ir kitoks skolinimas valstybei, yra apmokestinamas.
„Galbūt šitoje vietoje ir nestebina. Vis tiek čia turbūt orientuojamasi į tą socialinę investiciją, į paramą gynybai. Apmokestinimo klausimai, mano nuomone, būtų antraeiliai“, – teigia analitikas.
Tuo metu J. Govina turi pastabų tokiai tvarkai.
„Dar būtų gerai, kad grąža iš gynybos obligacijų nebūtų apmokestinama GPM (kaip padarė kaimynai latviai su savo taupymo lakštais). Nors ir dabar yra taikomos 500 eurų neapmokestinamos grąžos „lubos“, tačiau tiems, kurie norėtų savo santaupas nukreipti į šias obligacijas, ta lengvata greitai „susivalgys“, – sako ekspertė socialiniame tinkle.
„Delfi“ ji plačiau pakomentavo, sakydama, kad gynybos obligacijos yra veikiau taupymo priemonė.
„Gynybos obligacijos yra labai patraukli priemonė santaupoms – ne pinigams, kurie skirti investavimui, bet santaupoms, kur žmogus nori labai saugiai laikyti pinigus, gal nenori investuoti į finansų rinką“, – sako pašnekovė.
Tačiau, pasak jos, investicinės sąskaitos variantas tiks tikrai ne visiems – juk pinigus vis tiek kada nors reikės išsiimti, o tuomet jie neišvengiamai būtų apmokestinti.
„Paskolini valstybei, tada tie pinigai po kurio laiko grįžta, tada vėl iš karto turi reinvestuoti. Aišku, galima vis tų gynybos obligacijų pirkti – jeigu ta priemonė bus labai tęstinė, bet galiausiai vis vien reikės sumokėti GPM“, – teigė J. Govina.
Bus galima išpirkti anksčiau laiko
Finansų ministerijos teigimu, planuojama, kad gynybos obligacijos galės būti išpirktos pirma laiko.
„Išpirkimas vyktų kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną. Investuotojas, žinodamas, kurio mėnesio paskutinę darbo dieną norėtų, kad būtų išpirktos jo turimos gynybos obligacijos, turėtų pateikti prašymą platintojui būtent to mėnesio 1–15 dienomis“, – teigia ministerija.
Tiesa, perleidimo galimybės nėra, nes norint listinguoti gynybos obligacijas biržoje investuotojams atsirastų daugiau reikalavimų.
„Mūsų tikslas – kad gynybos obligacijas būtų galima įsigyti kuo įmanoma paprasčiau, todėl listingavimo antrinėje rinkoje neplanuojame“, – sakoma komentare.
Gynybos obligacijų platinimo sutartis sudaryta su dviem bankais – „Swedbank“ ir SEB. Platinamas numatytas nuo spalio 10 iki spalio 28 dienos, o jų išpirkimas – 2025 metų spalio 29 dieną.
Artimiausios gynybos obligacijų emisijos:
Ministerija skelbė, kad pernai atnaujinus Vyriausybės taupymo lakštų platinimą, per 14 emisijų pirkėjai iš viso įsigijo jų už 241,5 mln. eurų. Banke „Swedbank“ sudaryta 1013 sutarčių įsigyti VTL už 21,3 mln. eurų, SEB – 220 sutarčių už 5,3 mln. eurų. Penkioliktoji emisija bus jau gynybos obligacijų išleidimas.
Plačiau apie Vyriausybės taupymo lakštų atnaujinimą praėjusių metų rugpjūtį galima skaityti ČIA.
Pateikta informacija nėra rekomendacija investuoti į konkrečias finansines priemones. Imantis investavimo sprendimų svarbu įsivertinti finansinę riziką, taikomus paslaugų mokesčius bei kitas aplinkybes.