Lietuvos metų verslininkės titulą pelniusi aktyvi moteris, buvusi mokytoja, gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, neapleido ir pedagogikos – kepykloje rengia edukacines pamokas vaikams, čia suvažiuojantiems iš įvairių šalies kraštų. Mažas verslas teikia saugumo visam kraštui – ne tik vietoje gamina maistą, bet ir sukuria darbo vietas.

Atspara vietos gyventojams

Po energetinės krizės, kada dėl pabrangusių energijos išteklių buvo stipriai išaugusios duonos kepimo sąnaudos, duonos kepėjai jau atsigavo ir sugrįžo į normalias vėžes. „Dabar gyvename stabiliai, apskritai duonos vartojimas yra kažkiek sumažėjęs, tačiau išaugo konditerijos gaminių paklausa, tai ir atsveria. Dirbame, kepame ir nesiskundžiame“, – sakė verslininkė.

Audronės ir Albino Kisielių šeimos verslas gyvuoja jau arti trisdešimt metų, aštuonerius metus jame sukasi ir jų sūnus Vidmantas. Pradėję nuo tešlos minkymo rankomis ir mažų apimčių, duonos kepėjai palaipsniui išaugo į bendrovę, kur dirba apie pusšimtis darbuotojų. Daugiausia tai – vietos gyventojai. Šiame krašte Radviliškių kaimo kepykla – vienas didesnių darbdavių, taigi ir atspara kaimo žmonėms.

„Pas mus dirbančiųjų kaitos beveik nėra, dirba vis tie patys aplinkiniai. Kepykloje reikia nemažai rankų darbo, nes kiekvieną duonos kepalėlį, bandelę reikia išglostyti rankomis“, – kalbėjo kepyklos vadovė.

Bene labiausiai yra žinoma Radviliškių kaimo kepykloje kepama „Petronėlės“ duona, įvertinta kulinarinio paveldo sertifikatu. Duona pavadinta žinomos Panevėžio krašto duonos kepėjos jau Anapilin iškeliavusios Petronėlės Kurulienės garbei.

A. Kisielienė pasakojo, kad dar verslo pradžioje senolė ne tik dovanojusi savojo duonos raugo, atskleidusi duonos kepimo paslapčių, bet ir pati jų sodyboje, kur vėliau iškilo moderni kepykla, iškepusi pirmąjį kepalą, taip laimindama pradedančiųjų duonos kepėjų darbą.

Dabar „Petronėlės“ duona, kepama iš pilno grūdo miltų ir pagal šimtametes tradicijas, – vienas iš firminių kepyklos gaminių, labai pamėgtų pirkėjų. „Tai maistas – kaip vaistas“, – taip „Petronėlės“ duoną neretai vadina valgytojai.

Ir kitų rūšių duona bei konditerijos gaminiai žinomi ne tik Panevėžio krašte, ištikimų produkcijos gerbėjų būrys pasklidęs po visą Lietuvą. Kisieliai duonos ir kitus gaminius realizuoja per kooperatyvą „Lietuviško ūkio kokybė“, jų produkcija patenka ne tik į turgus, bet ir prekybos tinklų parduotuves. Pagal senolių tradicijas iškeptos duonos ir kitų skanėstų išvežama į Angliją, Airiją, Latviją, Lenkiją.

Radviliškių kaimo kepyklos gaminiai Lietuvą reprezentuoja įvairiose tarptautinėse parodose ir renginiuose. A. Kisielienė su kepyklos produkcija beveik kasmet dalyvauja Vokietijoje, Berlyne, vykstančioje tarptautinėje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė“.

„Vežame ir kitur – į Briuselį, dabar esame pakviesti į rugsėjį Magdeburge vyksiančią derliaus šventę“, – minėjo verslininkė.

Duonos kepimas

Rengia duonos pagerbimo šventes

A.Kisielienė, kalbėdama apie nueitą verslo kelią, svarsto, kad kažin, ar dabar ryžtųsi tai pakartoti. „Pradžia buvo labai sunki, viską darėme patys, paskui jau žingsnis po žingsnio prakutome, samdėme darbuotojus, vis daugiau jais pasitikėjome ir suteikėme jiems iniciatyvos. Dabar jau nėra taip sunku, kaip buvo pradžioje“, – pasakojo pedagogės darbą ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktoriaus pavaduotojos vietą į duonos kepimą iškeitusi moteris.

Panevėžiečiai verslą pradėjo ir išaugino A.Kisieliaus gimtinės sodyboje. Kartu su verslu ją gaivino, gražino ir puoselėjo. Erdvioje sodyboje, kurią puošia „Duonos kelio“ skulptūrų kompozicija, kasmet liepos pabaigoje vyksta duonos pagerbimo šventė. Šiemetinė buvo vienuoliktoji.

„Iki šiol dirbame ir gyvename savo gimtajame krašte, jau nebesakau, kad tai yra vyro tėviškė, sakau – mūsų, nes kartu jau esame 45-erius metus. Pati esu kilusi iš Rokiškio rajono, vėliau tėvai išsikėlė į Panevėžį. Esame laimingi, kad gyvename Panevėžio rajone, kur vystome savo verslą, savivaldybė skiria dėmesio smulkiam ir vidutiniam verslui, o tai irgi svarbu“, – sakė kepyklos vadovė.

Stiprus verslas – saugi valstybė

Kalbėdama apie tai, kas svarbu, kad verslas sektųsi, 2018-aisiais Lietuvos metų verslininkės titulą pelniusi A. Kisielienė svarstė, jog šeimos verslo sėkmę pirmiausia nulemia sutarimas šeimoje.

„Vienas dalykas, kai verslą sumano skirtingi žmonės, akcininkai, bet kada yra šeimos verslas – visai kas kita. Sėkmė lydi, jeigu einama kartu koja kojon, pasitariant, pasišnekant, gal ir pasipykstant, bet susitaikant, nes nuomonės būna išsiskiria. Kai derinami skirtingi požiūriai – atsiranda tas teisingas vidurys. Taigi, svarbiausia, kad šeima eitų viena kryptimi ir sutartų, ko ir kaip siekiama, nes interesas – bendras“, – aiškino verslininkė.

Jos manymu, toks principas svarbus ir valstybei, ypač dabar, kai valstybės saugumas priklauso nuo kiekvieno visuomenės nario požiūrio į bendrą reikalą ir atsakomybės, atliekant savo kasdienį darbą ir pareigas. „Jeigu atsisakytume ambicijų ir nesutarimų, o eitume viena kryptimi ir matytume bendrą tikslą, dar labiau stiprintume valstybingumą“, – įsitikinusi kepyklos vadovė.

Tai ji aiškina ir vaikams per edukacinius užsiėmimus, kur rodo, kaip ir iš ko kepama kasdienė duona, pasakoja, kokios buvo mūsų senolių tradicijos. „Kada atvažiuoja vaikai, viską pamirštu ir atsigaunu. Mokytojavimas man nesvetimas, visada patiko ir dabar malonu būti su vaikais. Per edukacines pamokas jiems sakau, kad jeigu kiekvienas prisidės savo mokslu, darbu, protu ir pasiekimais, tai mūsų Lietuva bus gražesnė ir saugesnė“, – teigė nuo širdžiai mielos pedagogikos nenutolusi Audronė.

Verslą išauginę ir į modernią kepyklą nemažai investavę sutuoktiniai viliasi, kad sūnus tęs jų veiklą.

„Tikrai labai norime, kad sūnus perimtų tai, ką sukūrėme. Nelabai daug kas tuo ir užsiima, o mes norime išlaikyti senąsias tautos tradicijas, tą duonos kepimo amatą. Smagu būtų kad vaikai, anūkai tęstų tai, kas pradėta. Viskas padaryta, investuota – tik norėk ir sumaniai dirbk“, – verslo perimamumo tikisi A. Kisielienė.