Išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti priedangą. Kur geriausiai slėptis, kas toje slaptoje vietoje turi būti, kuo skiriasi priedanga nuo kolektyvinės apsaugos statinio, kuo ypatingos slėptuvės ir kalbamės su D. Gurevičiumi.
Geresnės priedangos nei rūsys – nėra
„Jeigu sireną išgirstate ne namų aplinkoje, tai visų pirma reiktų pasižiūrėti žemėlapyje svetainėje lt72.lt, kur yra artimiausia priedanga. Idealu tai padaryti iš anksto, negresiant nelaimei ir pasidomėti, kur yra viešai skelbiama priedanga. Jei šalia nėra priedangos, pažymėtos specialiuoju žymėjimo ženklu, reiktų kuo skubiau susirasti laikiną priedangą arba daubą, griovį, požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpti. Jeigu išgirstate namuose, leiskitės į rūsį arba eikite į artimiausią jau įrengtą priedangą. Jei paskelbus oro pavojaus pespėjimą matote, kad nėra laiko toli bėgti, priedangai gali tikti ir namai, tik reikia žinoti, kur juose būti”, – sako pašnekovas.
Pasak D. Gurevičiaus, jau parengtų priedangų visoje šalyje yra daugiau nei 3600, kas savaitę jų vis daugėja. Dažniausiai jos yra po žeme, juose yra infrastruktūra. Priedangos yra tokie statiniai, kurie yra pritaikyti išskirtinai karo atveju, kurie apsaugo nuo netiesioginio karo veiksmų, ar tai būtų skeveldros, ar atsitiktinė kulka, ar sprogimo banga. Reikia suvokti, kad nuo tiesioginio pataikymo žmogaus neapsaugosi. Tiems atvejams, kai yra netiesioginis apsisaugojimas, kuris dažniausiai būna iki kelių valandų, kaip pavyzdžiui, jei vyksta oro ataka, tai žmogus turi susirasti priedangą.
„Žemiau žemės lygio būti nelaimės atveju nėra saugiau. Patys kariai ne šiaip sau kasa apkasus ir slepiasi ten. Vykstant sprogimams, skriejant kulkoms, jeigu turite galimybę slėpkitės žemiau. Bet tarkime, sugriuvo pastatas, tai rūsiuose, po pastatu yra galimybė išgyventi. Jeigu galvojate, kad išbėgsite į plyną lauką ir bandysite ten slėptis, tai nepasislėpsite. Geresnio patarimo, nei būti rūsyje priedangoje tiesiog nėra.
Jeigu nėra jau įrengtos, neturite rūsio, galima numatyti priedangą ir savo būste. Antra siena, esanti nuo išorės yra saugiau, negu nieko. Dažniausiai už tos antrosios sienos būna vonia, tualetas, tvirtesnės koridoriaus konstrukcijos. Negalima stovėti prie durų, nes nuo smūgio bangos gali išvirsti ta kryptimi, iš kurios jos atsidaro, nereikia būti prie langų, nes jie gali išdužti ir sužaloti taip pat“, – paaiškina pašnekovas.
Kaip namo rūsyje įsirengti priedangą
D. Gurevičius, turintiems savo rūsius, pataria juos pasiruošti ir pritaikyti tinkamai priedangai iš anksto, ir ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, arba kooperuotis: „Jau dabar galima būti bendruomeniškais ir kartu su kaimynais pagalvoti, kur galima įsirengti priedangą, susiorganizuoti talką, išvalyti patalpas, sugalvoti, kur bus tualetas, kur šiukšlių maišai, kur laikysite čiužinius, kur vandenį, kaip gaminsite maistą, kaip yra su elektra ir panašiai.
Pasak D. Gurevičiaus, norint įsirengti asmeninę priedangą ar saugią patalpą rūsyje, ji turi turėti tvirtas sienas ir betoninį perdengimą. Palei sieną patarima sukalti tvirtas ir plačias lentynas. Jos tiks ir daiktams, ir miegui. Grindis patariama iškloti medinėmis lentomis ar medžio drožlių plokštėmis.
Dar kas svarbu, tai pasirūpinti ventiliacijos anga. Jeigu rūsys su langais, pripilkite į maišus smėlio, galėsite juos jais uždengti. Reiktų pagalvoti, kurioje vietoje yra galimybė įrengti tualetą. Jei tokios galimybės nėra, gali tikti ir kibiras su dangčiu.
Rūsyje laikykite reikalingas maisto ir vandens atsargas. Priklausomai nuo besislepiančių žmonių skaičiaus, patartina turėti didelės talpos 40–50 litrų vandens statinę.
Pravers nedidelė elektrinė ar dujinė viryklė. Geriausia, kai namo rūsyje yra įrengtas ir antrasis išėjimas.
Mokyklos, darželiai pritaikomi humanitariniams poreikiams
Dar vienas saugos variantas yra kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.
Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.
„Dažniausiai tai yra mokyklos, darželiai, kultūros, sporto centrai, visuomeninės paskirties statiniai, kuriuose yra patogi infrastruktūra: yra dušai, daugiau tualetų, patalpų, erdvių, salės, kurios nelaimės atveju gali būti pritaikomos humanitariniams poreikiams. Kai prieš dvejus metus suaktyvėjo karas Ukrainoje ir į Lietuvą plūstelėjo karo pabėgėlio banga, reikėjo ne tik skubiai juos užregistruoti, bet ir imtis sprendimų, kur juos laikinai apgyvendinti, tai ir buvo tos vietos.
Arba įsivaizduokime blogiausią scenarijų: Astravo atominės elektrinės, kuri yra Baltarusijoje prie Lietuvos pasienio ir kurios mes negalime kontroliuoti, nors dėjome daug pastangų, nelaimės atveju rytinei šalies daliai susidarius nepalankioms sąlygoms gali tekti evakuotis link Vakarų Lietuvos ir ten prisiglausti. Tuo metu išaugtų didžiulis būsto poreikis. Tai kolektyvinės saugos pastatai būtų pritaikyti laikinam tautiečių apgyvendinimui. Tokių vietų žemėlapį taip pat galima atrasti lt72.lt puslapyje.
Slėptuvės gyventojams, saugantiems mūsų gyvybes, ir kur slėptis, jei kils Astravo avarija
„Slėptuvėse taip pat slepiasi gyventojai, tačiau jie vykdo tam tikras svarbias valstybei ir mūsų gyvybių išsaugojimo funkcijas, priima sprendimus ekstremaliais, karo atvejais.
Pavyzdžiui, karo metu savivaldybės operacijų centras sprendžia dėl daugelio žmonių likimo, tarkime, vandens aprūpinimo, kuris yra gyvybiškai būtinas. Jeigu mes neturėtume sprendimų priėmėjų ir neapsaugotume jų, kokioje didelėje rizikoje atsidurtų gyventojai. Slėptuvių tinklas nėra viešas, bet jų ir nėra pernelyg daug“, – sako D. Gurevičius.
Paklausus, kur slėpti ir kaip elgtis, jei įvyktų atominės elektrinės avarija, D. Gurevičius sako, kad reiktų eiti į pastato vidų ir atidžiai išklausyti informaciją per radiją ar televiziją.
Jei esate patalpoje (pastate), ten ir likite. Uždarykite visas duris, langus ir orlaides. Prireikus užsandarinkite juos izoliacine juosta. Jei pastate yra sandarus rūsys, slėpkitės rūsyje. Jei sandaraus rūsio nėra, būkite pastato centre, toliau nuo išorinių sienų ar pastogės. Būkite įjungę radiją ar televizorių, nes bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis. Jei perspėjimą apie pavojų išgirdote lauke, kuo greičiau eikite į artimiausią sandarų pastatą. Daugiau informacijos apie pasirengimą branduolinei avarijai rasite Kaip elgtis, jei įvyktų atominės elektrinės avarija - Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms (lt72.lt)
Neužtenka tik žinoti ar perskaityti, turime realiai pasiruošti dėl savęs ir artimųjų
„Šalių, kuriose vyksta žemės drebėjimai, gyventojai ne per juos ruošiasi, kaip apsisaugoti, o žino, ką reikia daryti prieš nelaimei atsitinkant. Šalyse, kurios žino, kas yra karas, taip pat gyventojai ruošiami. Tai nereiškia, kad jis įvyks, bet reiškia, kad prevencijos ir pasirengimo stadijos yra svarbios, jeigu taip atsitiktų.
Taigi, neužtenka žinoti, kad kur galima slėptis ar turėti atsargų, kitaip tariant suruoštą išvykimo krepšį, turi būti pasirengimas. Tai labai svarbus žingsnis. Kartais tikrai sunku žengti žingsnį emociškai, kol dar niekas neįvyko. Bet jeigu jūs būsite pasiruošę, pasidarę namų darbus, turėsite šeimos planą, kur susitiksite evakuacijos atveju, kas bus tas žmogus, kuris pačiups svarbiausius daiktus, pas ką evakuositės, su kuo ir pas ką vyksite, žinosite svarbių jums žmonių telefonų numerius, jeigu staiga prarasite telefonus ir panašiai, tai jūs jausitės daug geriau, nesiblaškysite, nes žinosite, ką darote“, – patikina D. Gurevičius.
Į klausimą, kaip nesupanikuoti nelaimės atveju atsidūrus didesnėje minioje, kur visi gali stresuoti, pašnekovas atsako, kad būryje visuomet atsiras žmonių, kurie psichologiškai bus stipriau pasiruošę ir padės suvaldyti masę: „Nelaimės atveju žmonės vienijasi. Nelaimę lydi ne tik adrenalinas, bet žmogus atranda savyje tokių antgamtiškų jėgų, apie kurias net nepagalvojo, kad turi. Aišku, gali būti visko. Pirmas dalykas, kas nepadeda sureaguoti racionaliai įvykus nelaimei, yra panika. Čia lengva pasakyti, bet nėra paprasta tai padaryti. Tad tam, kad tos panikos būtų mažiau, turime labiau investuoti į Tad tam, kad tos panikos būtų mažiau, turime labiau investuoti į savo pačių, šeimos ir bendruomenių pasirengimą, nepamiršdami ir tų, kurie neturi galimybių patys tinkamai sureaguoti, kaip vieniši, senyvi žmonės ar asmenys su negalia“.
