Karas – aukštųjų technologijų varžybos
Valstybės saugumas priklauso ne tik nuo ją ginti pasiryžusių karių bei civilių, bet ir nuo daugelio kitų faktorių, o mokslo inovacijos čia vadina itin svarbų vaidmenį, akivaizdžiai parodė Ukrainoje vykstantis karas.
Neturėdami savo laivyno ukrainiečiai sugebėjo pagaminti jūrinius dronus, nuotoliu valdomus sprogmenų prikrautus nedidelius laivelius, kurie Juodojoje jūroje sėkmingai naikina Rusijos karo laivus. Ukrainoje pagaminti bepiločiai orlaiviai ir raketos pasiekia ją užpuolusios Rusijos gilumą, naikina karinius objektus. Visa tai veikia ir psichologiškai, Rusijos gyventojai pagaliau įsitikino, kad jų išrinkto prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje galiausiai atėjo ir jį jų namus.
Verta paminėti ir Izraelio karą su teroristine grupuote „Hamas“ bei Irano remiame Libano „Hezbollah“. Žydų valstybė efektyviai ginasi naudodama bene pažangiausią pasaulyje priešraketinės gynybos sistemą „Geležinis kupolas“, teroristų vadavietes ir atskirus asmenis naikina raketos, kurios paleidžiamos ne tik iš naikintuvų, bet ir iš dronų. Iš žvalgybinių orlaivių visą parą gaunamą informacijos srautą analizuoja ir reikiamus duomenis vadavietėms pateikia sistemos jau veikiančios ir su dirbtinio intelekto įskiepiais.
Išskirtinis aukštųjų technologijų panaudojimo žvalgybos operacijose pavyzdys – rugsėjo 17 ir 18 dienomis prieš teroristine pripažintą grupuotę „Hezbollah“ įvykdytas išpuolis. Jo metu vienu metu šalyje sprogo teroristų turėti pranešimų gavikliai, po dienos – radijo stotelės, buvo sužeista tūkstančiai, žuvo 37 Izraelį raketomis nuolat apšaudančios organizacijos narių. Ekspertai teigia, kad ši operacija neišvengiamai sudavė rimtą smūgį „Hezbollah“ smogikų moralei, Izraelį sunaikinti grasinanti Irano remiama grupuotė patyrė ženklų smūgį, iš esmės negali pasitikėti jokiomis ryšio sistemomis.
Karo veiksmams tapus ne tik brutalios fizinės jėgos ir ginkluotės konfrontacija, bet ir nuolatos tobulėjančių aukštųjų technologijų dvikova, Kauno technologijos universiteto (KTU) gynybos ekspertas dr. Andrius Vilkauskas įsitikinęs: Lietuva turi potencialą, o tinkamai jį panaudoti gynybos pramonės plėtrai tereikia keisti požiūrį ir tarpusavio santykį.
Gynybos pramonės evoliucija: nuo šovinių gamyklos iki aukštųjų technologijų
Vienas žinomesnių Lietuvos gynybos pramonės objektų – 2000 metais įkurta Giraitės ginkluotės gamykla, kurioje gaminami įvairių kalibrų šaudmenys. Prieš 24 metus vyravo įsitikinimas, kad valstybės saugumą galima užtikrinti vietoje pasigaminant reikiamą šovinių kiekį.
Šiuo metu pasaulyje vykstantys karai parodė, jog tokio tipo pramonės objektą, jeigu nėra efektyvios priešraketinės gynybos, sunaikinti gali koordinuota priešo raketų ir dronų ataka. Po 2014 metais įvykusios Krymo aneksijos ir invazijos į Donbasą Lietuvos gynybos pramonė perėjo į kur kas aukštesnį lygmenį, Ukrainos fronte naudojami lietuvių sukurti dronai, Ukrainos kariuomenei tiekiami Lietuvos įmonės „Brolis semiconductors“ lazeriniai taikikliai, ryšių įmonė „NT Service“ karo pradžioje sukūrė ukrainiečių vertinamus radijo elektroninės kovos ginklus, trikdžių generatorius, leidžiančius išvesti iš rikiuotės ir nutupdyti priešo dronus.
KTU gynybos ekspertas dr. A. Vilkauskas sako, kad anksčiau Europoje vyravęs požiūris, kad į gynybos technologijas investuoti neverta, esą pasaulyje įsivyravo taika ir karų nebebus – dabar iš esmės pasikeitė. Po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos visiems tapo aišku, kad Rusiją valdantis Kremliaus režimas puoselėja neoimperinius siekius, ką galiausiai įrodė 2022 metų pradžioje pradėtas karas Ukrainoje.
Vertindamas Lietuvos gynybos pramonės technologinį potencialą dr. A. Vilkauskas atkreipia dėmesį, kad požiūris iš esmes keičiasi, tačiau vis dar trūksta sistematiškumo.
„Vyrauja tam tikros mados, tendencijos, tačiau nežvelgiama kompleksiškai. Vienas tankas, ar vienas dronas dar nieko nesprendžia. Būtina matyti visą paveikslą“, – portalui „Delfi“ sakė KTU gynybos ekspertas A. Vilkauskas.
Viskas iš esmės keičiasi: senieji veiklos modeliai senokai tapo neefektyvūs
Gynybos technologijoms tobulėjant, karyboje taikant pažangiausius mokslo sprendimus, neišvengiamas akademinių sluoksnių ir karo pramonės bendradarbiavimas.
KTU dr. A. Vilkauskas prognozavo, jog reikės rasti naujas formas, kuriose veiks mokslo potencialas. Iki šiol veikiančios tradicinėmis struktūros, kaip institutai ar fakultetai jau nebetenkina šio laikmečio poreikių.
„Kalbama apie kompleksinius dalykus, nes nei vienas žmogus ar padalinys neturės vienoje vietoje visų kompetencijų. Todėl teks išmokti gyventi iš kelių susijusių tinklų sudarytoje sistemoje. Įsivaizduokime: architektas turi projekto viziją, kuri vėliau perduodama plačiam specialistų ratui. Tai tyrėjai, mokslininkai, atliekantys savo tyrimus, kuriuos vėliau kažkas apibendrina ir gimsta šios sinergijos rezultatas. Anksčiau to nebuvo, o dabar galiausiai atėjo supratimas, kad tai – neišvengiama“, – sakė dr. A. Vilkauskas.
Ekspertas prognozavo, kad sujungiant kompetencijas bei gebėjimus turės glaudžiai bendradarbiauti tiek privatus, tiek ir valstybinis sektorius, tad jau dabar būtina rasti efektyvesnius šios veiklos modelius.
Pavyzdžiu vadina Izraelio valstybę: karinė patirtis lemia labai daug
Kalbėdamas apie galimus pavyzdžius, kuriais galėtų sekti Lietuva, KTU gynybos ekspertas išskyrė dėmesiu ir lėšomis gynybai garsėjantį Izraelį.
„Veiklos rezultatus vertinant pagal gyventojų skaičių, izraeliečiai – patys efektyviausi. Net tokia didelė ir turtinga valstybė, kaip Jungtinės Amerikos valstijos (JAV) nesugeba prilygti Izraeliui“, – sakė dr. A. Vilkauskas.
Ekspertas minėjo, kad šiuo metu esminiu Lietuvos trūkumu galima pavadinti mąstysenos stoką, vis dar vyraujantį nesuvokimą, kodėl būtina investuoti į šalies saugumą ir gynybos technologijas.
„Izraelio požiūris susiformavo iš to, kad kiekvienas pilietis yra kareivis. Pas mus šis požiūris, manau, pasikeis, tačiau tam reikės nemažai laiko. Gal po 20 metų, kai karo tarnybą baigę žmonės ims dirbti versle, moksle ir politikoje, tai veiks taip pat efektyviai, kaip dabar veikia Izraelyje“, – sakė dr. A. Vilkauskas.
Jis akcentavo, kad šiuo metu Lietuvoje kariškiai kalba karybos terminais, pvz gynybiniai pajėgumai, mokslininkais – akcentuoja tyrimus ir technologijas, o verslas – inovacijas ir aišku pelną. Atlikus karinę tarnybą, įgijus suvokimą, kaip funkcionuoja kariuomenė, verslo ir mokslo atstovams bus kur kas lengviau komunikuoti su kariškiais, suvokti gynybos poreikius ir pramonės galimybes bei aktualijas.
Šiuo metu viena plačiausiai aptariamų temų, kalbant apie informacinių technologijų (IT) vaidmenį karyboje, – sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas ir jo panaudojimo galimybės.
KTU ekspertas regi vieną sritį, kurioje akivaizdžiai gali pasitarnauti dirbtinio intelekto technologijos. Tai – milžiniškos apimties, nuolat atsinaujinančių duomenų srautų analizė realiu laiku.
„Šiuo metu pasaulyje yra daugybė vaizdo kamerų, taip pat pat ir tų, kurios sumontuotos mobiliojo ryšio telefonuose. Joks žmogus nėra pajėgus apdoroti tokių informacijos srautų, todėl viena dirbtinio intelekto panaudojimo sričių – žvalgybinės informacijos apdorojimas, sprendimų priėmimui reikalingų duomenų analizė. Manau, kad šioje srityje dirbtinio intelekto sistemos vystysis ir tobulės“, – prognozavo dr. A. Vilkauskas.
Vienas tokių pavyzdžių – šiuo metu vykstantis karas Ukrainoje, kurio metu naudojama daugybė įvairios paskirties dronų. Kiekvienas jų turi vaizdo kameras, jų fiksuojamas vaizdas tiesiogiai transliuojamas operatoriams, o neretais atvejais ir vadavietėms.
Štai čia susiduriama su problema: gaunama daugybė informacijos iš skirtingų Ukrainos vietų, duomenys nuolatos kinta. Savaime aišku, kad nėra žmogiškų resursų, galinčių visa tai realiu laiku sisteminti, analizuoti ir pateikti apibendrintas išvadas sprendimus priimančioms vadavietėms.
Atviruose informacijos šaltiniuose pasirodė svarstymų, kad dirbtinį intelektą efektyviai naudoja Izraelio žvalgyba. Viena jo panaudojimo sričių, ką netiesiogiai patvirtina teroristinės organizacijos „Hamas“ atstovai – signalų žvalgybos (SIGINT) perimtų pokalbių transkribavimas, aktualios informacijos išskyrimas milžiniškame sraute ir jos analizė.
Kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje, KTU gynybos ekspertas pripažino – kalbėti apie pačių pažangiausių technologijų integravimą – kol kas sudėtinga.
„Gerai, kad jau ateina supratimas, jog reikia inovacijų: verslo ir mokslo bendradarbiavimo. Tačiau dar nėra didesnio supratimo apie fundamentinius tyrimus, kurių rezultatus būtų galima matyti po 10 metų. Problema tad, kad šio supratimo trūksta politiniame ir sprendimų priėmėjo lygmenyse“, – apibendrino dr. A. Vilkauskas.
Senosios Europos šalys vis dar skiria mažai dėmesio gynybos technologijoms
Dar vienas aspektas, kalbant apie Lietuvos gynybos pramonės galimybes – jos produkcijos sertifikavimas bei atitiktis NATO standartams.
Vyrauja nuomonė, kad tai ilgas ir brangiai kainuojantis procesas, tačiau be NATO atitkties įsivertinimo produkcija neturi realių šansų patekti į plačias užsienio rinkas.
„NATO sertifikavimas dar neretai suvokiamas kaip tam tikras baubas. Viską įmanoma padaryti, tačiau reikia, kad produkcija būtų iki galo išbaigta ir įsitikinta jos suderinamumu.
Karas Ukrainoje parodė, kad technologijoms labai greitai kintant, produkcijos reikia čia ir dabar, nebėra laiko laukti sertifikavimų, todėl gimsta daug inovacijų mūšio lauke, vyksta taip vadinams piliečių mokslas ir tyrimai, tačiau net ir tada, kai pasiekiama tam tikra masiškumo stadija pvz. pati Ukraina prieš pirkimus atlieka savo bandymus, testuoja įrangą realiomis karo laiko sąlygomis. Aišku, jie nebūna tokio lygmens, kaip NATO, tačiau testavimai atliekami“, – sakė dr. A. Vilkauskas.
Mokslininkas tikino, kad gynybos technologijų kūrėjai ir gamintojai tikrai gali įveikti griežtus sertifikavimo barjerus, tačiau susiduriama su kita problema: investicijomis.
„Tai kainuoja nemažai laiko ir pinigų, todėl reikalingi stambūs kontraktai, kad visa tai atsipirktų. Kai nebūna didelių užsakymų, niekas neinvestuoja daug pinigų, tai dažniausiai gali padaryti tik stambios kompanijos, deja labai dažnai – ne lietuviškos kilmės.
Kariuomenės atstovai sako: viskas kaip ir gerai, gaminys domina, tačiau reikia atlikti bandymus. Jiems niekas pinigų iš anksto nemoka, tad patenkama tarsi į užburtą ratą. Kitos valstybės, tokios, kaip Izraelis ar JAV tam turi fondus, skiria lėšas technologijų plėtrai, o senosios Europos šalys – švelniai tariant vis dar yra primigusios“, – apibendrino KTU mokslininkas.