Trečdalio pirkimo kainos investavimas Lietuvoje – nevienareikšmis
„Scalewolf“ vykdantysis partneris Edvinas Kerza sako, kad tokia praktika yra plačiai paplitusi sąjungininkų šalyse ir suteikia ne tik ekonominę naudą perkančiai valstybei, tačiau ir atveria platesnes bendradarbiavimo, aukštesnės parengties konflikto metu galimybes. „Tai, kad dalis pirkimui skiriamų lėšų liks Lietuvoje, strategiškai svarbus požiūris, užtikrinantis papildomas galimybes Lietuvoje veikiančioms įmonėms, tame tarpe ir mažoms, dar tik pirmuosius žingsnius gynybos ir saugumo rinkoje pradedančioms organizacijoms. O tai ir mokesčių forma į biudžetą grįžtančios lėšos, ir gerai apmokamos darbo vietos, ugdomos kompetencijos, šalyje sukuriamos tiekimo grandinės“, – kalbėjo jis.
Karybos ekspertas Darius Antanaitis įsitikinęs, kad 30 proc. investavimo sąlyga – „dviašmenė“. Iš vienos pusės, dalis sumokėtos sumos turi likti Lietuvoje, tačiau nuspręsti, kur šios lėšos bus panaudotos ar kuriam verslo subjektui turi būti išmokėtos, sprendžia taryba, kurios dalis ir yra verslo subjektai, sprendžiantys, kam iš jų pačių turi būti padalintos mokesčių mokėtojų lėšos, sumokėtos už sutartį.
KAM „Delfi“ atsiųstame komentare rašė, kad viena iš būtinų sąlygų pramoninio bendradarbiavimo taikymui yra ta, jog be jo nebus užtikrinti esminiai mūsų nacionalinio saugumo interesai, todėl ne visus pirkimus vykdant jį bus galima pritaikyti. „Įstatyme yra numatytos 5 priemonės, kurias užsienio gamintojas gali pasirinkti bendradarbiaudamas su mūsų pramone. Vyriausybės nutarimu yra nustatytos kiekvienos priemonės vertės, didžiausią suteikiant technologijų perdavimui ir investicijoms“, – teigia KAM atstovas.
Turime planuoti ne ginti, o apginti šalį
Sąlyga investuoti beveik trečdalį pirkimo sumos natūraliai kelia klausimą – kur nukreipti tuos pinigus. D. Antanaitis sako, kad didžiausią pridėtinę vertę sukuria moksliniai tyrimai. Investicijos į paklausaus ateities produkto vystymą turi didžiausią pridėtinę vertę. Orientavimasis į eksportą yra esminė sąlyga.
„Bet kad taip būtų – mes turime turėti ateities saugios Lietuvos vizija. Kaip ją ne ginsime, bet apginsime. Nes esmė ne gynyboje, esmė – pasiekti savo pergalę, kuri pasiekiama didele apimtimi per atgrasymą, buvimu pranašesniu iš anksto, o ne po konflikto pradžios fakto“, – aiškino ekspertas.
Kiek kitokį požiūrį išreiškė E. Kerza: „Mano vertinimu, galėtume kiek laisviau leisti rinktis pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams, į kurią sritį jie būtų linkę investuoti. Ne tik tiesiogiai su konkrečiu pirkiniu susijusios paslaugos galėtų būti pripažintos tinkamomis, tačiau ir investicijos į mokslinę veiklą, inovacijų skatinimą, paramą startuoliams kurti ir teikti dvigubos paskirties paslaugas“.
Įstatymas įsigaliojo nuo liepos 1 d., yra priimti jį įgyvendinantys teisės aktai, kurie pradedami taikyti. Kadangi tai dar tik pradžia, pradedami pirmieji pramoninio bendradarbiavimo taikymo vertinimai, bus kviečiama Gynybos ir saugumo pramonės taryba ir įgyvendinami kiti numatyti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės vystymo ir skatinimo mechanizmai.
KAM paaiškino, kaip pagal naująjį įstatymą sprendžiama dėl būsimų pirkimų ir bendradarbiavimo. Įstatyme yra nustatyta 5 mln. Eur pirkimo vertė, nuo kurios pradedamas vertinimas, ar planuojamame pirkime galimas ir įmanomas pramoninio bendradarbiavimo taikymas. Nusprendus, kad atitinkamame pirkime jis bus taikomas, sąlygose įrašomas reikalavimas užsienio gamintojui įsipareigojimų dalį įgyvendinti bendradarbiaujant su Lietuvos gynybos ir saugumo pramone – per investicijas, technologijų perdavimą, prekių ar paslaugų įsigijimą iš vietinių gamintojų ar kitomis įstatyme numatytomis priemonėmis. Pagal pasirašomas sutartis gamintojas turės atsiskaityti ir pagrįsti, kaip įgyvendina pramoninį bendradarbiavimą.
„Unimog“ pirkimas – itin reikšmingas gynybai
Nors po įstatymo įsigaliojimo pirmasis KAM pirkimas buvo kariniai sunkvežimiai, ministerijos teigimu, tai neturi nieko bendro: „Minimas pirkimas nėra susijęs su Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu ir yra vykdomas pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus ir krašto apsaugos sistemos įsigijimų planus. Tuo tarpu Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas yra skirtas vystyti Lietuvos pramonę pasitelkiant užsienio gamintojus ir jų investicijas į nacionalinę pramonę ir per nacionalines paramos priemones“.
Paklaustas, ar tokie pirkiniai Lietuvai – pirmosios būtinybės ir svarbūs, E. Kerza neabejojo, kad naudos tikrai bus: „Logistika – ypatingai svarbų vaidmenį kariuomenės struktūrai turinti sritis. Gali turėti skaitlingą kariuomenę, gausybę amunicijos ar ginkluotės, tačiau be logistinių pajėgumų būsi tik lengvas grobis priešininkui. Patikimas, sudėtingomis sąlygomis kariuomenę remiantis transportas gali tapti kertiniu, nes ne tik aprūpina dalinius, tačiau jiems teikia evakuacijos, medicinos, pervežimo ir kitas paslaugas. Ne mažiau svarbus veiksnys yra naudojamų platformų suderinamumas ir vientisumas. Pamokos Ukrainoje atskleidžia kaip sudėtinga aptarnauti skirtingų gamintojų techniką, ją remontuoti, apmokyti personalą prižiūrėti. Šis pirkimas yra tąsa anksčiau priimto kariuomenės sprendimo, kuriuo palaipsniui stiprinama logistika, aprūpinant, patikimumu pasižyminčia 5 tonų platforma“.
NATO įtaka pirkimams
„Unimog“ sunkvežimių pirkimas buvo įgyvendintas su NATO parama, tad gali kilti klausimas, ar šiuo atveju tinkamai atsižvelgta į mūsų, kaip atskiros šalies, o ne viso aljanso interesus. Tačiau pašnekovai įsitikinę – Lietuvos gynybos interesai yra ir NATO gynybos interesai.
„Lietuva ir yra NATO valstybė. Pirkimas per NATO agentūrą NSPA padeda paprasčiau ir kokybiškiau įvykdyti pirkimą. Be to, NSPA turi ir kitų mokestinių privalumų. Karinės įrangos pirkimas per NSPA užtikrina skaidrumą, greitį ir suderinamumą su kitais mūsų sąjungininkais“, – aiškino D. Antanaitis.
E. Kerza papildė, kad aljanso dalyvavimas palengvina ne tik įsigijimo procedūras, bet ir pagreitina veikimą dienos X atveju: „Centralizuotas įsigijimas per NATO agentūrą visoms narėms leidžia gerokai racionalizuoti pirkimus, gauti geriausios kainos pasiūlymą, profesionalai valdo projektus, pirkimo, tiekimo ir aprūpinimo procesus. Tai, kad valstybės kooperuojasi ir įsigyja vienodą techniką, įrangą, ginkluotę, leidžia glaudžiau bendradarbiauti steigiant vieningą atsarginių dalių tiekimo grandinę, pratybose, o konflikto atveju ir jungtinėje veikloje, kariuomenė gali lanksčiau vykdyti operacijas, personalo nereikia papildomai apmokyti, trumpėja reakcijos laikas“.
KAM paaiškino, kad tokiais atvejais lemiamas žodis visada yra mūsų – tai, ko mums reikia ir kas bus įsigyjama iš Lietuvos lėšų, visada sprendžia Lietuvos institucijos. „NATO paramos agentūra yra tik vienas iš mechanizmų, per kurį gali būti atliekamos įsigijimų procedūros. Tai yra ginkluotės pirkimus vykdanti tarptautinė institucija, kuri vykdo pirkimo procedūras pagal Lietuvos pateiktus poreikius“, – rašoma ministerijos komentare.
Į ką investuosime ateityje?
Investicijos į kariuomenės pajėgumus yra dinamiškas procesas, kurį tiesiogiai įtakoja geopolitiniai procesai, gynybos planai, priimti strateginiai sprendimai. Struktūros pokyčiai, divizijos kūrimas, susitarimai dėl sąjungininkų fizinio buvimo Lietuvoje, Ukrainos kare išmoktos pamokos indikuoja ir svarbiausias įsigijimų kryptis bei prioritetus. Atsižvelgiant į visa tai sprendžiama, ką Lietuva gynybai pirks vėliau, įskaitant ir pasitelkiant naująjį įstatymą.
E. Kerza įvardino tokius prioritetus ateičiai: oro gynybos pajėgumai, sausumos pajėgų stiprinimas, Vokietijos brigados poreikius atitinkanti infrastruktūra, mobilizacinės sistemos užtikrinimas, rezervas, įvairiausias atsargas, taip pat ir strategines. „Tuo pačiu, verta dar aktyviau skatinti gynybos inovacijų potencialą, ginkluotės modernizavimo projektus, netradicinius, tačiau pageidaujamus efektus sukuriančius pajėgumus. Šioje srityje Lietuva jau žengė pirmuosius žingsnius ir gali pasiūlyti autonominių, dronų sistemų, žvalgybos technologijų, lazerinių sprendimų, kibernetinio saugumo priemonių, modernių išradimų išminavimo procese, tad papildomas dėmesys šioms sritims tik dar labiau jas sustiprintų ir leistų po truputį tapti valstybe, kuri ne tik perka, tačiau ir eksportuoja pažangias gynybos ir saugumo technologijas“, – kalbėjo „Scalewolf“ atstovas.
KAM pabrėžė, kad Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas skirtas vystyti Lietuvos pramonę pasitelkiant užsienio gamintojus ir per nacionalines iniciatyvas. Kiekvienų metų pradžioje bus analizuojami būsimi įsigijimai ir atsižvelgiant į atitiktį įstatyme numatytoms sąlygoms – keliami reikalavimai užsienio gamintojams bendradarbiauti su vietos pramone.