Tikslas – minos ir kiti objektai po žeme ir ant jos
„Kuriame unikalų sensorių, kuris padėtų aptikti objektus po žeme. Jo tikslas – rasti minas ir kitus objektus po žeme. Karo zonoje galima rasti visko: šiukšlių, metalo nuolaužų, skeveldrų, vikšrų, automobilių dalių ir t. t., kuriuos aptinka ir tradiciniai sensoriai, ir ne viskas yra sprogstamieji užtaisai. Kad būtų efektyvu, tuos objektus reikia surasti ir kuo tiksliau matyti, kad būtų galima atskirti, kas tai, ar tai – mina. Nes, jei kiekvieną iš tūkstančių objektų laikysi ja, o iš tiesų mina bus tik viena, įsivaizduojame, koks žemas bus šio darbo efektyvumas.
Taigi mūsų tikslas yra kurti sistemą, kuri geba atrasti ne tik minas, bet ir, kaip mes vadiname, žmogaus sukurtus objektus, atskirti akmenį, kokakolos skardinę ir sprogstamąjį užtaisą. Ir ne tik po žeme, bet ir ant žemės, nes daug minų ir kitų objektų yra ir ant žemės, – apie kuriamą technologiją kalbėjo E. Žvaigždinas ir pridūrė:
– Kitas dalykas, reikia suprasti, kad ne viskas yra metalas. Dalis minų ar sprogstamųjų medžiagų yra plastikinės. Tad labai daug dalykų reikia sugebėti atrasti, kad būtų koks nors proveržis.“
Technologija veikiama radijo bangų
Paprašytas papasakoti, kaip ši technologija veiks, pašnekovas sakė, kad šį sensorių skraidins dronas ir bus skenuojama teritorija, dėl to žeme nereikės eiti žmogui, važiuoti automobiliui ar judėti kokiam robotui: „Dronas labai gerai tai išsprendžia, nes neliečia žemės ir nepaveikia minos.“
E. Žvaigždinas sakė, kad iš pradžių buvo susifokusavę į vieną technologiją, tačiau paskui įvyko virsmas – po pusmečio eksperimentų pradėjo kurti, pašnekovo žodžiais, unikalų pasauliniu mastu sensorių, technologiją, kuri sujungia kelias technologijas:
„Kalbant apie technines detales, sujungėme Ground-penetrating radar, tai yra radijo bangų radaras, kai objektai aptinkami radijo bangomis, ir SAR, Synthetic-aperture radar (tai radaro forma, naudojama kuriant dvimačius vaizdus arba trimates objektų rekonstrukcijas – aut. past.), ją naudoja satelitai, lėktuvai. Dar papildomai turėjome sukurti savo unikalų algoritmą.
Visa tai leidžia mums aptikti objekto formą arba geresnę rezoliuciją ir formą. Tai reiškia, kad ne signalo stiprumas arba koks raudonas taškas mums parodo, kad čia yra objektas, bet mes iš principo sugebame išgauti tokią rezoliuciją ir taip veikia mūsų technologija, kad sugebame nupaišyti tą objektą. Žmogus vizualiai gali identifikuoti, kas tai per objektas.
Taip pat matome Z ašį – gylį, greitu metu galėsime padaryti objekto, tiek esančio ant žemės, tiek po ja 3D rekonstrukciją.“
Išskirtinė dėl keleto priežasčių
E. Žvaigždino teigimu, tokios technologijos, kokią kuria su komanda, nėra. „Mūsų unikalumas – kad galime nupaišyti objektą, kitas – kadangi technologija veikiama radijo bangomis, galime skristi pakankamai aukštai virš žemės, nes daugelis dabartinių technologijų, net ir ant dronų, turi būti nešamos labai arti žemės, o mes galime pakilti ir iki 10 metrų. Pavyzdžiui, trečdalis minomis užterštos Ukrainos yra labai derlinga žemė. Būtent ta, kuri maitina trečiąsias pasaulio šalis. Ta žemė derlinga ir yra labai stipriai apžėlusi, todėl negali būti arti jos.
Kitas dalykas – mūsų technologija išskirtinė tuo, kad galime aptikti ne tik minas, bet ir identifikuoti, kas tai per objektas. Ir matome ne tik metalą, aptinkame ir plastikines minas. Tai yra visapusiškas unikalumas.“
Paklaustas apie minų išminavimo procesus, pašnekovas sakė, kad jie nosies į šią sritį nekiša: „Kol kas per akis turime darbo su detekcija, aptikimu, bet tai ir yra pagrindinis dalykas šiame procese, o patį išminavimą jau paliekame spręsti doktrinai, kaip tai daryti – ar pasitelkiant inovacijas, ar tradiciškai. Tam tikras mūsų technologijos aspektas yra tas, kad mes duodame išminuotojui įrankį, kuris jam tiksliai parodytų, kur yra mina. Taigi padedame ir jam efektyviau atlikti savo darbą.“
Minų krizė – globali
E. Žvaigždinas pasakojo, kad idėja kurti minų aptikimo technologiją gimė stebint įvykius Ukrainoje: „Mūsų pagrindinis viso to tikslas ir inspiracija buvo surasti minas Ukrainoje. Prieš pusantrų metų vyko Ukrainos kontrpuolimas, tada visi tikėjomės, kad pagaliau Ukraina labai stipriai pajudės į priekį ir surengs didįjį kontrpuolimą, bet jis, deja, buvo nesėkmingas. Iš esmės dėl to, kad rusai buvo stipriai užsiminavę, ukrainiečiai tiesiog negalėjo judėti, neturėjo greičio ir jų mobilumas buvo labai apribotas.
Pamatėme, kokią didžiulę reikšmę dar ir šiais laikais turi minos, nors tai yra šimtametės technologijos, bet jos turi labai svarbų vaidmenį net ir šitame moderniame kare. Pradėjome galvoti, kodėl mes vis dar nesugebame pažaboti tų senų minų ir įveikti šios problemos, kodėl vis dar ją turime, kodėl ukrainiečiai turi tokią didžiulę problemą.
Tai buvo toks pradinis inspiracijos taškas, bet paskui labiau ėmėme gilintis į visą šią problemą. Supratome, kad po karo bus baisu, nes trečdalis šalies užminuota, turbūt bus ir daugiau, pagal visus duomenis Ukrainos išminavimas, išvalymas gali užtrukti daugiau kaip 700 metų.
Tada pradėjome žiūrėti, kad minos yra ne tik Ukrainos problema. Iš principo yra globali minų krizė, nes jų yra daugumoje šalių, ne tik Afganistane, Irane, net ir Kroatijoje yra, ir arčiau mūsų yra, ir dėl jų kasmet, net nevykstant karui, neskaičiuojant Ukrainos, miršta po 6 tūkst. žmonių, pusė jų yra vaikai.
Tie skaičiai gali būti gerokai didesni, nes nežinome, kaip tiksliai jie surenkami, pavyzdžiui, Vietname, Afganistane ir pan. Dabar dar turime ir Izraelio situaciją. Taigi supratome, kad minos yra globali problema ir pradėjome ją spręsti.“
Tikisi išbandyti kitų metų pradžioje
Prie šios technologijos komanda dirba kiek daugiau kaip metus: „Pusę laiko eksperimentavome su senąja sensorika: metalo detektoriais, magnetometrais, infraraudonųjų spindulių kameromis ir t. t., visu tuo, ką iš principo pasaulis daro ir bando daryti, bet kol kas niekas nesugeba sukurti ko nors esminio. Po pusmečio eksperimentų įvyko tas atradimas, tada jau metėme visus senuosius sensorius ir bandymą uždėti juos ant dronų ir visą savo dėmesį paskyrėme savo naujojo sensoriaus kūrimui.“
Pasiteiravus, ar jau teko technologiją išbandyti, komanda turėjo planų tai dar šiemet padaryti Ukrainoje, pašnekovas sakė, kad pusės metų eksperimentavai suvalgė daug laiko, o naujajam sensoriui sukurti ir jį pritaikyti dronui nešioti, dar reikės gerų metų:
„Ukrainoje šiemet turbūt nebūsime, nes pagaminti naująjį sensorių dar tikrai užtruks. Gal dar šiemet, bet labiau tikėtina, kad kitų metų pradžioje galbūt pavyks kokių eksperimentų padaryti Lietuvoje. Tai yra visiškai unikali technologija ir jai išvystyti dar reikia garbingo laiko. Manau, jog tikrai dar metus užtruksime, kad sensorių pritaikytume dronui nešioti, eksperimentuoti laukuose, poligonuose.“
E. Žvaigždinas užsiminė, kad šios technologijos patentavimo procesą jau pradeda.