„Svarbu pažymėti, kad nuo 2024 m. nauji ES medicinos priemonių rezervo sandėliai steigiami ne tik Lietuvoje, bet ir Čekijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Rumunijoje. Tam iš viso skiriama 690 mln. Eurų, iš kurių 97 mln. skiriami Lietuvai. Lietuvoje bus kaupiamos vaistų ir asmens apsaugos priemonių atsargos, skirtos CBRN grėsmėms valdyti. Toks Europos Komisijos parodytas pasitikėjimas Lietuvos pajėgumais įgyvendinti šį strateginės svarbos projektą, – didelė atsakomybė visos ES akivaizdoje ir išskirtinė galimybė dar labiau stiprinti krizių ir grėsmių valdymą ne tik ES, bet ir Lietuvoje, glaudžiau bendradarbiauti su ES partneriais „ – sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
„Pasirengimo darbai pamažu įgyja pagreitį – gegužės mėnesio pradžioje suorganizavome dvi rinkos konsultacijas dėl asmens apsaugos priemonių ir vaistų sandėlio patalpų nuomos pirkimų reikalavimų. 11 suinteresuotų dalyvių pateikė siūlymus, į kuriuos atsižvelgsime tobulindami pirkimo specifikaciją. Šių metų III ketvirtyje planuojame įsigyti dalį numatytų asmens apsaugos priemonių ir pradėsime sandėliavimo paslaugų bei vaistinių preparatų pirkimą. Dėkojame konsultacijų dalyviams už iniciatyvą ir norą prisidėti prie projekto, kuris itin svarbus Lietuvai ir visai Europai“, – teigia ESSC direktorė Audronė Sviklaitė.
Nuo 2020 m. 12 „RescEU“ rezervo sandėlių įsteigti jau 10 šalių. Lietuvoje projektą numatyta įgyvendinti per 33 mėnesius.
Kokios priemonės bus kaupiamos Lietuvos medicinos atsargų sandėlyje?
„Lietuvos administruojamame „RescEU“ rezerve bus kaupiamos vaistų ir asmens apsaugos priemonių atsargos, kurių gali prireikti susidūrus su krizinėmis situacijomis – įskaitant chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes gyventojams, gelbėtojams bei sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams“, – dalijasi A. Sviklaitė.
Europos Sąjungos mastu paveiktų šalių poreikius administruoja Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (ERCC), o Lietuvoje įsteigto „RescEU“ sandėlio veiklą koordinuos ESSC – atsakinga komanda turės užtikrinti, kad gavus informaciją iš ERCC, per 12 valandų pagalbos siunta būtų išsiųsta į nelaimės ar krizės zoną.
Ekstremalios situacijos atveju, „RescEU“ leis apjungti Bendrijos turimus išteklius
Pastaraisiais metais visi Europos regionai susidūrė su įvairiomis krizinėmis situacijomis, kurios pareikalavo žmonių gyvybių, padarė milijardinės žalos infrastruktūrai bei aplinkai. Epidemijos, staigūs potvyniai, audros, miškų gaisrai, žemės drebėjimai ir žmogaus sukeltos nelaimės tapo vis didėjančiu iššūkiu ES šalių reagavimo pajėgumams. Dėl klimato kaitos stichijų poveikis ateityje gali būti dar nuožmesnis. Be to, susirūpinimas saugumu išaugo ir dėl vykstančio karo Ukrainoje.
Susidūrus su krize ar nelaime, jei šalies turimų medicinos išteklių nepakanka situacijai spręsti, „RescEu“ rezervas leidžia apjungti pajėgumus ir pasitelkti Bendrijos narių pagalbą. Tai ypač aktualu mažesnėms šalims, kurių rezervo atsargos yra kuklesnės.
Lietuvoje „RescEu“ projektą įgyvendina Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir Sveikatos apsaugos ministerija. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis