Apie tai kalbėta laidoje „Verslo požiūris“ su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu.
Ministerija prisipažino parengusi planą, kaip kovoti su atakomis prieš svarbiausius šalies energetinius objektus, kuriuos pažeidus patirtume daugybę sunkumų. Tokių objektų nėra daug – jie skaičiuojami dešimtimis.
Pasak D. Kreivio, prasidėjus karui ar kitiems kataklizmams saugiausiai jaustųsi žmonės, kurie patys pasirūpino savo energetika. Jų namuose saulės jėgainės ir baterijos bei generatoriai, kurie leistų autonomiškai gyventi nepatiriant didesnio diskomforto.
Tačiau visos šalies ūkio tai neišgelbėtų, dėl to Energetikos ministerija, atsižvelgdama į pasikeitusią saugumo situaciją regione, iniciavo papildomas nacionaliniam saugumui svarbių įmonių atsparumo, fizinės ir kibernetinės saugos priemones taikos, krizės ir karo atveju. Šios priemonės diegiamos kartu su kariškiais.
Antidroninės priemonės
Atnaujinus fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimus energetikos įmonėms, jos įpareigotos privalomai įsidiegti dronų aptikimo ir neutralizavimo įrangą ir įrengti fizinius barjerus energetikos objektuose.
Siekiant sumažinti galimas dronų grėsmes, virš nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų buvo nustatytos neskraidymo zonos.
Dalis įmonių antidronines priemones jau įsidiegė; kitos bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų agentūra.
Fiziniai barjerai/apsauginės sienelės
Konsultuojantis su Lietuvos kariuomene, Transformatorių pastotėse ir kituose svarbiuose energetikos objektuose įrenginėjami fiziniai barjerai, jau naudojami keli mobilūs nuo išorinio poveikio (sprogimo ar gaisro) saugančių sienelių komplektai.
Jūrinės infrastruktūros apsauga
Atlikti vadinamieji streso testai; kartu su NATO energetinio saugumo kompetencijos centru vykdytos jūrinės infrastruktūros atsparumo stiprinimo pratybos. Po jų identifikuoti konkrečius reikalingus sprendimus. Dalis jau įgyvendinta, jie apima įvairias infrastruktūros povandeninės dalies stebėjimo priemones.
Rengiantis jūrinio vėjo parko statyboms dėl įrengiamų saugumo priemonių derinamasi su Karinėmis jūrų pajėgomis.
Kiti sprendimai
Rezervų formavimas: atsižvelgdamos į galimas problemas tiekimo grandinėse energetikos įmonės padidino ir nuolat peržiūri avarinius įrangos ir medžiagų rezervus.
Papildomas tarnybų dėmesys: Energetikos ministerija ir energetikos įmonės, suprasdamos, kad infrastruktūros apsaugos nuo hibridinių grėsmių organizavimas reikalauja kompleksinių sprendimų, nuolat bendradarbiauja su Nacionaliniu krizių valdymo centru, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga. Atnaujintuose energetikos įmonių saugumo planų projektuose numatyta sąveika su pirmiau minėtomis organizacijomis, kuri bus įvertinta šiemet Energetikos ministerijos organizuojamose stalo pratybose.
Ukrainos pavyzdys rodo, jog paskirstyta (decentralizuota) elektros energijos gamyba yra labai svarbi didinant sistemos stabilumą ir atsparumą, todėl rengiamas planas, kaip karo atveju pažeidus perdavimo tinklą, jis galėtų pereiti į decentralizuoto veikimo režimą.
Kitas svarbus aspektas – energetiškai mes tampame vis labiau autonomiški.
Šiandien patys pasigaminame vidutiniškai 60 proc. energijos. Palyginimui, prieš 4 metus – mažiau nei trečdalį. Vietinės elektros gamyba užtikrina du trečdalius poreikio, ir vien tik atsinaujinančių išteklių dėka. Kuo daugiau patys gaminamės elektros, tuo mažiau esame jautrūs kainos svyravimams rinkose. Daugiau kaip 4kart augo žalioji energetika. Saulės ir vėjo energijos apimtys Lietuvoje išaugo 4,5 karto – šiandien bendras saulės ir vėjo energijos kiekis yra 3,12 GW (2020 m. buvo 699 MW).
Augimo katalizatorius – sutvarkytas teisinis reglamentavimas, skirtas finansavimas AEI plėtrai.
Per keturis metus daugiau nei perpus sumažinome priklausomybę nuo elektros importo: šiandien importuojame tik trečdalį reikalingos elektros, kai prieš ketverius importuodavome du trečdalius.
Paramos dėka (virš 200 mln. eurų) gaminančių vartotojų (t.y., namų ūkių ir organizacijų, turinčių nuosavas saulės elektrines) skaičius Lietuvoje augo 12 kartų, ir jie yra pagrindinis saulės energetikos Lietuvoje augimo veiksnys. Palyginimui, 2020 m. jų buvo mažiau nei 10 tūkstančių, dabar -- jau 125 tūkst. Metų pabaigoje, tikimės, skaičius bus 130 tūkst. Sukūrėme energetiškai savarankiško namų ūkio ekosistemą: žmonės gauna ženklią valstybės paramą įsigydami saulės elektrines, baterijas, šilumos siurblius, šildymo-vėdinimo sistemas, elektromobilius ir stoteles jiems krauti.
Pilnai pasirengėme sinchronizacijai, atliktas izoliuoto darbo bandymas – Lietuvos elektros sistema gali veikti visiškai savarankiškai ir vasario 8 d. prisijungsime prie kontinentinės Europos elektros tinklų sistemos.
Parengta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS).
Priimtas sprendimas išpirkti SGD terminalą. Gruodį virš SGD terminalo iškils Lietuvos vėliava.
Jau veikia svarbiausių energetikos projektų nacionalinio saugumo prasme – didžiausia Europoje 200 MW baterijų sistema. Įvykus trikdžiams sistema vos per sekundę sureaguoja ir užtikrina nepertraukiamą elektros energijos perdavimą, kol įsijungia kiti galios gamybos šaltiniai, pavyzdžiui, Kruonio HAE.
Sustabdyta prekyba nesaugioje Astravo AE pagaminta elektra.
Pasak Energetikos ministerijos, visiškai atsisakyta energetinių išteklių iš Rusijos importo: 0 naftos, 0 elektros, 0 dujų. Taip Lietuva galų gale paneigė ilgus metus Rusijos kurtą naratyvą, jog mūsų energetinė sistema negali egzistuoti be rusiškų energetinių išteklių.
Pradėjo veikti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis GIPL (Gas Interconnection Poland-Lithuania), kuri užtikrina dujų tiekimo saugumą Baltijos šalyse, didina regiono energetinį saugumą, didina Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo panaudojimo galimybes.
Atsiras dar viena, nauja elektros jungtis su Lenkija. Pasirinktas greitesnis ir pigesnį sprendimas tiesti jungtį nebe jūroje, o sausumoje.