Šių metų balandį Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė žemėlapį, kuriame savivaldybės suskirstytos pagal priedangų skaičių. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė minėjo, kad tik 17-oje savivaldybių jų yra pakankamai, kitos – atsilieka.
Ministrė vardijo, kad Vilniaus mieste priedangose galėtų pasislėpti 49 proc. žmonių, Šiaulių mieste – 54 proc., Kauno mieste – 34 proc., Klaipėdos mieste – 18 proc., Panevėžio mieste – tik 6 proc.
Siekiama, kad kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose priedangose tilptų 60 proc. jų gyventojų, rajoninėse vietovėse – 40 proc. gyventojų.
Apie savivaldybes, kuriose priedangų nepakanka, „Delfi“ užklaustas VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas teigė, kad situacija pati prasčiausia Panevėžio miesto, Mažeikių rajono, Klaipėdos miesto, Ukmergės rajono, Kupiškio rajono, Plungės rajono ir Neringos savivaldybėse.
„Kai kuriose savivaldybėse procesas labai lėtas tiesiog dėl politinių sumetimų, savotiško požiūrio į civilinę saugą. Kitose savivaldybėse priedangų plėtrą stabdo iš dalies objektyvios priežastys – tam tikrose gyvenamosiose teritorijose yra per mažai statinių, tinkamų identifikuoti ir įrengti priedangas“, – komentavo jis.
Panevėžys stokoja priedangoms tinkamų vietų
„Delfi“ kalbintas Panevėžio miesto savivaldybės patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Justas Laurinavičius patvirtino, kad mieste priedangų – mažai, kol kas tik 15.
„Bijau pameluoti, bet tik apie 6 proc. gyventojų tilptų. Sąrašas plečiamas, tik nėra patvirtintas. Atsirado keletas naujų statinių – maždaug dešimčia daugiau bus, priedangų skaičius padidės. Gal iki 10–11 proc. padidinsim priedangų skaičių“, – dėstė J. Laurinavičius.
Jis pasakojo, kad mieste nėra pakankamai statinių, kurie būtų tinkami priedangoms.
„Panevėžio miesto savivaldybėje neturime požeminių pėsčiųjų perėjų, aikštelių tiek daug, kiek kitos savivaldybės“, – teigė pašnekovas.
Statyti naujų statinių ir įrengti priedangų bent jau kol kas savivaldybė, pasak jo, neketina.
„Norint statyti priedangas – didžiuliai kaštai. Ir tai nėra vien savivaldybės reikalas, tai turėtų būti ir kitų institucijų bendras reikalas“, – pažymėjo J. Laurinavičius.
Gyventojams – finansinė paskata įsirengti patiems
„Dabar pagal aplinkos ministro patvirtintą Statybos techninį reglamentą, statant naujus statinius, juose turėtų būti įrengtos ir priedangos – patalpa, kuri atitiktų priedangos reikalavimus, nurodytus Statybos techniniame reglamente. Bet pas mus nėra tiek daug naujai statomų statinių, kad savivaldybė [priedangose] galėtų sutalpinti 60 proc. savivaldybės gyventojų“, – tęsė patarėjas.
Jis pasakojo, kad, kitaip nei kitose savivaldybėse, Panevėžyje prie priedangų nepriskiriami daugiabučių namų rūsiai, dažnai jie net neatitinka priedangoms keliamų reikalavimų. Be kita ko, šis procesas, anot J. Laurinavičiaus, itin biurokratinis.
„Jeigu priedangą nori teisiškai įteisinti, turi sudaryti sutartį su bendrija. Su namų savininkais, turto savininkais – jų gali būti ir 10, ir 50, ir 100. Su kiekvienu turi sudaryti sutartį, kad jis sutinka, jog rūsys būtų įtrauktas į priedangų sąrašą. Nėra taip, kad mes sugalvojome ir visus daugiabučių namų rūsius įtraukiame į priedangų sąrašą. Ne, taip teisiškai negalima“, – tikino J. Laurinavičius.
Taigi, pasak jo, išeitis viena – priedangomis turi pasirūpinti patys savivaldybės gyventojai.
„Mes esame sugalvoję konkursą, kad gyventojai patys įsirengtų priedangas ir paskui mes skirtume tam tikrą prizinį fondą už parodytą iniciatyvą. Kito kelio kol kas nematome <...>. Iki spalio 31 dienos gyventojai, kurie nori dalyvauti konkurse, gali teikti paraiškas, prašymus. Tada vertinsime kiekvieną atskirai“, – teigė J. Laurinavičius.
„Darom, ką galim, verčiamės, kiek įmanoma. Iš dalies tai – ir pačių gyventojų reikalas, kad jie savo rūsius įsirengtų, kažkiek pasirūpintų savais poreikiais“, – pridūrė jis.
Ukmergės rajonas tikisi valstybės lėšų rūsiams tvarkyti
„Delfi“ kalbintas Ukmergės rajono savivaldybės patarėjas (parengties pareigūnas) Valdas Rabazauskas pasakojo, kad nuo balandžio, kai situacija su priedangomis rajone buvo matoma kaip prasta, padėtis pasikeitė.
„Pradžioje buvo paskelbtas reikalavimas, kad priedanga iš karto turi turėti du atskirus išėjimus, bent jau minimalias sąlygas, turi nebūti langų, užtat taip buvo parinkta ir mes [žemėlapyje] buvome pažymėti raudonai“, – pasakojo savivaldybės patarėjas.
Bet dabar savivaldybė prie priedangų priskyrė daugiabučių namų rūsius, nors kol kas jie ir neatitinka priedangoms keliamų reikalavimų.
„Reikėtų investicijų juos pritaikyti <...>. Turi būti be langų, su elektros lizdais“, – vardijo pašnekovas ir tikino, kad rūsiai bus tvarkomi valstybės biudžeto lėšomis pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą.
„Tai, ką dabar žymime, tikrai neatitinka [reikalavimų], reikia investicijų, tada priedangos jau bus parengtos naudoti“, – pažymėjo patarėjas.
Gyventojai nesiskundžia
Gyventojai, pasak V. Rabazausko, nesiskundžia, kad jų rūsiai pažymimi kaip priedangos.
„Kai pažymi priedangą, iškabina skelbimų lentoje pranešimą, kad jūsų namo rūsiai yra įrašyti į savivaldybės priedangų sąrašą ir šita priedanga skirta jūsų namo gyventojams. Administracija negavo jokių skambučių, kad gyventojai būtų pasipiktinę“, – dėstė savivaldybės patarėjas.
Dabar, birželio pabaigos duomenimis, skaičiuojama, kad rajone – 106 priedangos.
„Sąrašas nėra galutinis, nes jas mūsų administruojama įmonė dar žymi. Talpa – 25 tūkst. gyventojų. Pagal teisės aktą, kurį teikia Vidaus reikalų ministerija, mes pasiekėme ir viršijome savo normą <...>. Esame pažymėti žaliai, sutalpintume 60,5 proc. [rajono gyventojų], o mums reikalavimas buvo 40 proc.“, – teigė V. Rabazauskas ir patikino, kad priedangų skaičius dar didės.
Klaipėda mano, kad tiek priedangų nė nereikia
„Delfi“ kalbintas Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Žygintas Viršilas pasakojo, kad mieste yra 90 priedangų, kuriose tilptų apie 31 tūkst. gyventojų. Tai – švietimo, kultūros ir panašios įstaigos.
Iki tikslo, kad priedangose tilptų 60 proc. miesto gyventojų, Klaipėdai toli, bet, anot Ž. Viršilo, to ir nesiekiama – esą dauguma gyventojų, atėjus dienai X, evakuotųsi, kai kurie būtų mobilizuoti į kariuomenę.
„Aš taip smarkiai nesureikšminčiau ir tokios sąvokos, kad priedangų trūksta, nesakyčiau. Atkreipsiu dėmesį, kad, pavyzdžiui, atėjus dienai X, miesto gyventojams dėl jų saugumo būtų rekomenduojama išvykti iš miesto. Yra tokia mūsų Klaipėdos miesto specifika. Pasiliks tik tie, kurie neturės kur išvykti, – į sodą, pas giminaičius, pas draugus. Miesto gynėjai pasiliks, taip pat pasiliks institucijų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų darbuotojai, jie vykdys gyvybiškai svarbias funkcijas mieste. Atkreipsiu dėmesį, kad dar dalis gyventojų bus mobilizuoti į kariuomenę. Ir į šiuos skaičius niekur nėra atsižvelgiama. Vadinasi, gyventojų, kuriems būtų reikalingos priedangos, skaičius žymiai sumažės“, – komentavo Ž. Viršilas.
Jis pažymėjo, kad prie 90-ies priedangų nepriskiriami daugiabučių namų rūsiai, o juose juk esą taip pat būtų galima slėptis, jeigu būtų toks poreikis.
„Gyventojai nesutinka, kad [jų rūsiai] būtų viešai paženklinti. Nežinau, ar bijoma dėl to, kad tai būtų su koordinatėmis viešinama, – gal jie nesijaučia saugiai. Prieštarauja, kad rūsiai būtų įteisinti kaip priedangos“, – tikino Ž. Viršilas.
Jis pasakojo, kad Klaipėdoje yra nemažai požeminių automobilių stovėjimo aikštelių, kuriose gyventojai taip pat galėtų trumpam pasislėpti, bet jų savininkai, administratoriai esą taip pat prieštarauja, kad aikštelės būtų priskirtos prie priedangų ir taip žymimos.
Mato poreikį koreguoti teisės aktus
„Juos tai įpareigoja ir duoti ataskaitas, ir dalyvauti pratybose, ir visa kita. Šito jie nenori. Taip pat – viešinimas: būtų įkelta su koordinatėmis, kas ir kur yra, o tai priešui būtų paranku.
Šiuos duomenis turime surinkę, bet teisės aktai mums neleidžia savavališkai jų patvirtinti kaip priedangų, nes yra prieštaraujama“, – teigė savivaldybės poskyrio vedėjas ir vertino, jog teisės aktus reikėtų keisti, kad požemines automobilių stovėjimo aikšteles kaip priedangas būtų galima žymėti be jų savininkų leidimo.
Dabar, anot Ž. Viršilo, tokias aikšteles kaip priedangas būtų galima naudoti tik atėjus dienai X pagal Karo padėties įstatymą.
„Šios priedangos būtų paženklintos <...> ir tada mums keliamą 60 proc. reikalavimą drąsiai viršytume“, – tvirtino pašnekovas.
Kalbėdamas apie privačius gyventojų rūsius, Ž. Viršilas pasakojo žinantis kelis atvejus savivaldybėje, kai žmonės patys susikoordinavo ir asmeninėmis pastangomis prisitaikė rūsius slėptuvėms.
„O gyventojams per žiniasklaidą buvo sakyta ir miesto valdžios buvo raginta, kad išsivalytų savo sandėliukus, kad neapsikrautų, kad rūsiuose neliktų, ko nereikia, ir būtų bent kažkiek pasiruošta, jeigu reikėtų slėptis“, – pridūrė poskyrio vedėjas.
Mažeikių rajonas irgi stokoja vietų priedangoms
Kaip ir klaipėdiečiai ar panevėžiečiai, mažeikiškiai taip pat nenori žymėti savo daugiabučių namų rūsių kaip priedangų, nenori, kad jie tam būtų pritaikomi, nors rajone priedangų stokojama.
„2024 m. gegužės mėn. Mažeikių rajono savivaldybės mero potvarkiu parinktos 33 priedangos. Jose tilptų 6 684 gyventojai. Informaciją apie priedangas galima rasti savivaldybės interneto svetainėje www.mazeikiai.lt Civilinės saugos skiltyje“, – Delfi raštu nurodė savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus patarėja, atliekanti savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Jūratė Nemniasevienė.
Ji patvirtino, kad sužymėtose priedangose 40 proc. rajono gyventojų netilptų. Savivaldybė, ieškodama, kur galėtų būti priedangos, susiduria su kliūtimis.
„Pagrindinė kliūtis – infrastruktūros stoka: trūksta statinių, kurie galėtų būti pritaikyti priedangoms. Taip pat viena iš kliūčių – gyventojų nenoras, kad daugiabučių namų rūsiai būtų skirti priedangoms, taip pat nenori prisidėti jas įrengiant“, – teigė J. Nemniasevienė.
Tiesa, jei gyventojai pritartų ir jų daugiabučių namų rūsiai būtų žymimi kaip priedangos, juos būtų stengiamasi tinkamai įrengti, tikino savivaldybės atstovė. Kiek tam reikėtų finansų, kol kas neaišku.
„Tikimės valstybės paramos, iki šiol finansavimo priedangoms įrengti nebuvo gauta“, – pažymėjo J. Nemniasevienė.
Reikalavimai priedangoms
„Delfi“ primena, kad priedangų nereikėtų painioti su slėptuvėmis – priedangoms keliami mažesni saugumo reikalavimai.
Priedanga – tai statinys, patalpa ar kitoks objektas, kuris skirtas trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu (nuo netiesioginių atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų).
Šių metų vasarį aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino naują Statybos techninį reglamentą dėl priedangų, slėptuvių ir kolektyvinių apsaugos statinių įrengimo. Jame numatyta, kad priedangos turi būti įrengiamos visuomenės poreikiams naudojamuose statiniuose (išskyrus religinės paskirties) ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kurie turi daugiau nei 5 aukštus. Reglamentas be išimties galioja naujai projektuojamiems ir įrengiamiems statiniams.
Į reglamentą taip pat rekomenduojama atsižvelgti rekonstruojant esamus statinius ar patalpas ir įrengiant esamus statinius ar patalpas, jeigu juose parinkta slėptuvė, kolektyvinės apsaugos statinys ar priedanga arba numatoma juos parinkti.
Dokumente taip pat aprašomi reikalavimai priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Nurodoma, kad, pavyzdžiui, priedangose draudžiama projektuoti langus, turi būti ne mažiau du įėjimai (išėjimai), elektra, apšvietimas. Plačiau apie visa tai skaitykite čia.
Savivaldybėms skirs finansavimą
Pasak VRM, Civilinės saugos programai įgyvendinti numatyta skirti apie 285 mln. Eur. Programa apima ir priedangų infrastruktūros plėtrą: savivaldybės gaus lėšų, kad daugiabučių namų rūsiai būtų pritaikomi priedangoms.
„Priedangų infrastruktūros plėtra yra viena iš pagrindinių programos prioritetų. Investicijoms į priedangas 2025–2030 m. numatyta skirti 77 mln. Eur finansavimą. Jis savivaldybėms bus skirstomas konkurso tvarka. Kitiems metams planuojama 8,5 mln. Eur. Konkursus numatoma skelbti šį rudenį.
Programoje numatyta, kad bus siekiama užtikrinti priedangas 50 proc. gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje parinkta apie 4,3 tūkst. priedangų, kuriose tilptų maždaug 1,1 mln. (arba apie 40 proc.) šalies gyventojų.
Be to, praeitą mėnesį Vyriausybė patvirtino Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakeitimus. Pagal juos numatyta, jog renovuojant daugiabutį namą gyventojai galės gauti lengvatinę paskolą, kad rūsio patalpas pritaikytų priedangai, o kai kuriems darbams bus skiriama ir finansinė parama (pavyzdžiui, vėdinimo sistemai sutvarkyti)“, – „Delfi“ nurodė VRM Strateginės komunikacijos skyrius.