Kitose Europos šalyse didžiosios upės kroviniams gabenti naudojamos itin intensyviai net ir XXI amžiuje. Tai mažina aplinkos taršą, kelių apkrovą. Tuo pačiu tai pigesnis krovinių transportavimo būdas nei sunkvežimiais.
Sovietinės okupacijos metais upinis laivynas klestėjo ir Lietuvoje. Nemuno vaga buvo nuolat valoma, o įvairūs kroviniai baržomis buvo plukdomi nuolat. Tačiau pereinamuoju laikotarpiu sunykus upiniam laivynui ir nebevalant Nemuno vagos ji tapo nebetinkama krovininei laivybai. Nemuną, jo deltą ir Kuršių marias okupavo mėgėjiškosios žvejybos entuziastai bei pramoginei laivybai skirti laiveliai.
Prieš kelerius metus reguliarius reisus tarp Kauno ir Nidos atnaujino legendinė „Raketa“, o praėjusiais metais 200 km ilgio laivybos kelias tarp Kauno ir Klaipėdos vėl pradėtas naudoti ir kroviniams plukdyti. AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) skaičiuoja, kad pernai paskelbus krovininės laivybos pradžią, jau atlikti 44 baržų reisai, kurių metu buvo plukdyti jūriniai konteineriai, skalda, grūdai, skiedros, metalo gaminiai, įvairūs negabaritiniai kroviniai.
VVKD pati pagamino ir Nemunu iki Klaipėdos uosto nuplukdė 50 tonų svorio rampas automobiliams, panaudotas rekonstruojant AB „Smiltynės perkėlos“ krantines. Rampos skirtos automobiliams įvažiuoti ir išvažiuoti iš keltų.
Iš viso per metus Nemunu perplukdyta 28 500 tūkst. tonų įvairių krovinių.
Atplukdė grūdus
Vandens kelias pirmaisiais mėnesiais nuo jo modernizavimo darbų pabaigos 2023 m. rugpjūtį naudotas pavieniams reisams, tačiau intensyvumas padidėjo beveik prieš du mėnesius, kai bendrovė „Linas Agro“ iš Jurbarko į Klaipėdos uostą nuplukdė 1000 tonų šių metų derliaus grūdų. Tokiam kiekiui įprastu sausumos keliu pervežti reikėtų net 52 sunkvežimių.
AB „Linas Agro“ Logistikos ir infrastruktūros direktorius Arūnas Strazdas informavo, kad atgal į Jurbarką barža parplaukė ne tuščia, o prikrauta trąšų krovinio.
„Šiuo metu grūdus pastoviu reguliariu maršrutu Jurbarkas-Klaipėda gabename nuolat. Turime krovinių visiems metams į priekį, jei tik leis laivybos sąlygos Nemune. Planuojame pilnai naudoti Jurbarkas – Klaipėda kryptį, taip pat vyksta bandomieji gabenimai plukdant krovinius iš Klaipėdos į Kauną.
Grūdus plukdžiusios baržos „Nemunas Lines“ grimzlė pritaikyta 180 cm gyliui, jos galimas tonažas – 1300 tonų grūdų ar kitų birių medžiagų. Jei būtų transportuojami konteineriai, barža gali plukdyti net 90 vnt. TEU (sąlyginių konteinerinių vienetų).
Nors pakrauta barža nuo Jurbarko iki Klaipėdos plaukia 12-16 valandų, pastebėta, kad krovinių gabenimas vandens keliu kainuoja gerokai pigiau nei sunkvežimiais.
Tai, kad vandens kelias pradėtas naudoti intensyviau, ypač lietuviškiems grūdams gabenti į uostą, teigiamai vertina ir uosto įmonių atstovai. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KJKK) „Bega“, kuri ir priėmė barža atplukdytus grūdus, generalinis direktorius Laimonas Rimkus „Delfi“ sakė, kad teikdama uosto paslaugas žemės ūkio produktų augintojams, prekybininkams, įmonė įžvelgė tokios alternatyvos potencialią paklausą. „Galima būtų iš tam tikrų Lietuvos regionų į jūrų uosto terminalus Nemunu baržomis gabenti eksportuojamus grūdus, o atgal iš uosto į ūkius – importuojamas trąšas ar kitas ūkininkams reikalingas prekes. Kita vertus, tokia logistika šalies keliuose gali ženkliai sumažinti sunkiojo krovininio autotransporto, o jei baržas, kaip planuojama, stumdys elektriniai stūmikai, tuomet ir ši krovinio kelio dalis bus praktiškai be emisijų. Dar prieš keletą metų kartu su partneriais Lietuvos jūrinio klasterio rėmuose buvome parengę projektą, skirtą skatinti būtent tokią krovininę vidaus vandenų laivybą. Todėl džiugu, kad tai tampa realybe, o ilgamečiai partneriai – AB „Linas Agro“ – ėmėsi realių žingsnių pasinaudoti tokios logistikos teikiamomis galimybėmis“, – sakė L. Rimkus.
2023 m. Lietuvoje prikulta per 7 mln. tonų įvairių grūdų. Daugiau nei pusė, 4,15 mln. tonų, buvo eksportuota per Klaipėdos uostą. Lietuvos grūdų augintojų ir prekybininkų asociacija prognozuoja, kad šiemet Lietuvoje bus prikulta apie 7,4-7,5 mln. tonų javų, rapsų ir ankštinių kultūrų. Eksportuoti planuojama apie 5,3-5,5 mln. tonų grūdų
Baržų daugėja
Išaugus poreikiui plukdyti krovinius Nemunu tarp Klaipėdos ir Kauno bei tam trūkstant pajėgumų, VVKD specialistai savo gamybos bazėje pastatė antrą 1800 tonų keliamosios galios baržą. 2024 m. gegužės 13 d. ši vandens transporto priemonė buvo nuleista į vandenį. Dabar kroviniai į Klaipėdos uostą ir atgal plukdomi dviem baržomis. Eksploatacijai ruošiama ir trečioji, informavo VVKD Personalo ir komunikacijos direktorė Justina Juozaponė.
Vandens kelių logistiką pasirinkusių įmonių atstovai teigia, kad upių transportas padeda optimizuoti krovinių maršrutus ir mažinti bendrą įmonių generuojamą CO2 pėdsaką. Tai esą tvariau nei vežti juos automobilių transportu sausumos keliais.
Todėl krovininių laivų skaičius Nemune auga, o verslo dėmesys krovinių pervežimu upėmis sparčiai didėja. Šiuo metu vidaus laivyba vidaus keliais išgyvena sniego gniūžtės efektą – vis daugiau verslų ir žmonių sužino apie naujas galimybes, ima dalyvauti laivyboje.
Krovininės laivybos paslaugomis naudojasi tokios didelės kompanijos kaip: „Milsa grupė“, „Serfas“ „Vudimeksus“, „Linas Agro“, kt.
Išvalyta Nemuno vaga
Krovininei laivybai Nemunas ėmė tarnauti 2023 m. vasarą baigus trejus metus trukusį laivybos kelio modernizavimo projektą. Per trejus metus buvo pastatytos ar rekonstruotos 553 bunos – jų dėka Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje.
Kol bunų nebuvo, dėl sąnašų vietomis net nebuvo galima praplaukti.
Atvėrus laivybos kelią jau sudarytos galimybės dalį sausumos keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą, teikti pigesnes ir draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas bei sumažinti sunkiojo transporto dalį automobilių keliuose. Europoje upių laivyba yra itin populiari – taip mažėja sunkiojo krovininio transporto judėjimas, lėtėja kelių nusidėvėjimas, patiriama mažesnė aplinkos tarša ir didėja saugumas keliuose. Šiuo metu Kaunas – Klaipėda farvaterio gylis didžiojoje kelio atkarpoje viršija 1,5 m.
Hidrografijos specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis bus labiausiai jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis – jis taps dar gilesnis ir tiesesnis, o nusistovėjęs nešmenų judėjimas padės formuotis siauresnei vagai, reikės mažiau prižiūrinčių žmonių darbo.
VVKD jau pernai sulaukė laivavedžių pastebėjimų apie teigiamus pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose. Laivyba upėje patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis.
Nemuno laivybos kelio modernizavimas didžiąja dalimi finansuotas 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos fondų lėšomis. Bendra šio projekto vertė – beveik 25 mln. eurų, iš jų 23,2 mln. eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo investicija.
Skaičiuojama, kad bunos tarnaus mažiausiai 100 metų, tad tikrai atsipirks su kaupu, nes įgyvendinus projektą, galima tikėtis ne tik ekonominių rodiklių taupant lėšas krovinių gabenimui, bet ir sprendžiant ekologijos ar socialinius aspektus.
VVKD planuose per mėnesį atlikti 20 reisų baržomis, kurių metu būtų perplukdoma apie 800 konteinerių. Jei pavyktų įgyvendinti, tiek konteinerių nebūtų pervežta sausumos keliai, taip būtų mažinama oro tarša.
Pavyzdinis projektas
Pasak grūdus iš Jurbarko į Klaipėdą plukdyti pradėjusios AB „Linas Agro“ generalinio direktoriaus Jono Bakšio, „Linas Agro“ savo veikloje nuolat ieško efektyviausių būdų užtikrinti saugią ir ekonomiškai palankiausią verslo aplinką savo klientams ir partneriams – ūkininkams.
„Lietuviškų grūdų gabenimas upine barža Nemunu į Klaipėdos uostą – tai vienas iš pavyzdinių įgyvendintų projektų -. Tai pirmiausia žymiai tvaresnė, draugiškesnė aplinkai ir pigesnė logistikos alternatyva sausumos keliams, nes laivas talpina iki 1300 tonų grūdų ar kitų birių medžiagų. Palyginimui tai 26-ių traukinių vagonų ar net 54-ių vilkikų krovos pajėgumai. Perkėlus dalį krovinių į vandens kelius, prisidedame prie sunkiojo transporto srautų mažinimo keliuose.
Antras svarbus laivybos upe aspektas – „Linas agro“ prisideda prie Lietuvos kaip jūrinės valstybės ir vidaus laivybos stiprinimo“, – pabrėžė J. Bakšys.
Rūpi vagos gylis
Tačiau tiek laivavedžiams, tiek ir krovinių siuntėjams daugiausiai klausimų kelia Nemuno vandens lygis vasaros metu, kai dėl sumažėjusių kritulių bei kaitros nusekus vandens lygiui upėje susiduriama su mažėjančiu laivybai tinkamu gyliu.
„Tuomet mūsų gabenimo intensyvumas yra didžiausias, todėl yra labai svarbu palaikyti tinkamą Nemuno vagos gylį kuris net ir esant mažam vandens kiekiui leistų užtikrinti baržų praėjimą“, – sakė AB „Linas Agro“ Logistikos ir infrastruktūros direktorius A. Strazdas.
VVKD atstovė J. Juozaponė taip pat informavo, kad gylis Nemuno vagoje palaikomas nuolat. „Tradicinis laivakelio valymo būdas žemsiurbėmis naudojamas ir šiuo metu. Vandens keliuose, kurie yra upėse, reikšmingą poveikį laivakelio ištiesinimui ir savaiminiam jo valymui daro bunos, tačiau vagos išplatėjimuose, uostų ar prieplaukų akvatorijose, Kuršių mariose – žemsiurbės yra būtinos“, – sakė J. Juozaponė.