Išaušus dienai X kur kas didesnė tikimybė likti gyvam yra tarnaujant kariuomenėje, nei likus apšaudomame mieste. Tačiau tarnybai kariuomenėje ne visi tinkami, ne visi nori, ne visi sugeba. Tad kas lieka civiliams? Specialistai rekomenduoja evakuotis į saugesnius rajonus, o ne likti urbanizuotose vietovėse ir slėptis požeminėse priedangose. Ekstremaliomis sąlygomis ir vadinamasis išgyvenimo krepšys įgautų kur kas didesnę vertę nei betoninis bunkeris potencialiu priešo taikiniu pasirinktame mieste.
Keista, tačiau šiuo metu nė vieno didelio šalies miesto parengtuose ekstremalių situacijų planuose karo, terorizmo ar nelegalių migrantų sukelta grėsmė nėra tarp labiausiai tikėtinų. Šių reiškinių keliami pavojai Klaipėdoje nustumti į trečiojo dešimtuko vidurį, Vilniaus miestas „Pavojų valstybės saugumui“ pagal tikimybę nukėlė net į ketvirto dešimtuko pabaigą, Alytus vadovaujasi 2011 m. patvirtintu Ekstremalių situacijų planu, o Kauno miestas savo 2019 m. patvirtintoje „Galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizėje“ apie karą ir ginkluotą ataką net neužsimena.
Rašant šį straipsnį autorius susidūrė su dilema – kaip žurnalistui jam būtų privalu surinkti kuo daugiau ir kuo tikslesnės informacijos. Tačiau kaip piliečiui akivaizdu, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste į nedraugiškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusių asmenų rankas patekusi susisteminta informacija juos tik nudžiugintų. Todėl nuspręsta ne viską detalizuoti.
Tikimės geriausio, ruošiamės blogiausiam
Ne kartą minėta, kad iš vienas pavojingiausių šalyje, jei ne pats pavojingiausias, miestas civiliams yra Klaipėda. Ne tik dėl to, kad uoste kartais perkraunami pavojingi, degūs ir sprogūs kroviniai, o mieste yra sukoncentruota daugiausiai pavojingų objektų šalyje – net devyni. Ne tik dėl grėsmingos kaimynystės. Bet ir dėl to, kad tiek pats uostamiestis, tiek uosto infrastruktūra tikėtino konflikto atveju būtų tarp prioritetinių taikinių.
Kita vertus, uostas ir krantinės taptų išsigelbėjimu daugeliui civilių, bėgančių iš karo veiksmų zonos.
Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2024 m. Ekstremaliųjų situacijų plane numatytą galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės sąrašą, karinė ataka, maištas, sukilimas yra 27 vietoje (2017 metų dokumente užėmė tik 33 vietą), masinis užsieniečių antplūdis – 28, žmonių grobimas, įkaitų paėmimas – 29, o teroristiniai išpuoliai tik 32 vietoje.
Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjas Žygintas Viršilas prisipažino, kad planas buvo rengtas vadovaujantis bendru visai Lietuvai 2021 m. patvirtintu planu. „Šiemet rudeniop mes tą planą koreguosime“, – „Delfi“ paaiškino Ž. Viršilas.
Kur slėptis?
Ilgi taikos metai ir įsitikinimas, kad mūsų kaimynai yra taikūs, o mus apgins kažkokia mistinė NATO, padarė „meškos“ paslaugą. Per trisdešimt nepriklausomybės metų nuo sovietinės okupacijos metų egzistavusios slėptuvės buvo sunaikintos arba privatizuotos, kai kurių pakeista paskirtis.
Ne išimtis ir Klaipėda, kurioje per kelerius pastaruosius metus buvo likviduotos dvi kapitalinės slėptuvės (viena Pilies g. greta piliavietės, kita – AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos valdomoje Tarptautinėje jūrų perkėloje. Vien jose nuo bombardavimo saugiai būtų pasislėpę apie 2000 žmonių). Privačios įmonės sprendimas suprantamas – bendrovė moka milžiniškus žemės nuomos mokesčius, tačiau slėptuvės užimtas plotas pajamų negeneruoja. Todėl slėptuvės vietoje buvo įrengta krovos zona (tiesa, visuose internete prieinamuose palydoviniuose žemėlapiuose teberiogso slėptuvė). Užtat miestas pasielgė bravūriškai – įrengė antžeminę automobilių saugojimo aikštelę.
Tenka pripažinti, kad kai kurios įmonės sukandusios dantis sugebėjo iki šiol išlaikyti žinybines slėptuves. Kai kurių jų būklė patenkinama, jas atnaujinti būtų galima su minimaliomis sąnaudomis. Tačiau jos skirtos tik konkrečios įmonės darbuotojams. Medicinos įstaigos taip pat turi specialius rūsius ir net tunelius, kuriuose ekstremaliomis sąlygomis galėtų būti teikiama medicininė pagalba.
Tačiau anuometinių „namų valdybų“ valdytos slėptuvės apleistos, apgriuvusios.
Pagal teisės aktus reikalaujama, kad priedangose galėtų nuo pavojaus pasislėpti apie 60 proc. populiacijos. Dėl to naujų daugiabučių, penkių aukštų ir aukštesnių, statytojai privalo numatyti priedangos patalpas gyventojams slėptis.
Tokios priedangos gali būti skirtos tik trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai slepiantis, kai yra pavojus gyventojų gyvybei ar sveikatai. Oficialiai nurodoma, kad Klaipėdos mieste yra 90 statinių, kurie gali būti naudojami, kaip priedangos. Tačiau realybėje jų yra kur kas daugiau.
Reikalavimai statytojams
Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Marijus Mockus informavo, kad savivaldybė iš statytojų reikalauja to, kas yra numatyta teisės aktuose. „Pagal Statybos techninį reglamentą „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“ naujuose gyvenamosios paskirties pastatuose (daugiau kaip 5 aukštų daugiabučiuose) turi būti suprojektuota ir įrengta reikalavimus atitinkanti priedangos patalpa. Jei tokia patalpa nenumatoma, priedanga turi būti projektuojama kaip priklausantis statinys, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, kuriame gyventojams būtų sudarytos sąlygos trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių kilus oro pavojui, apsisaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų grėsmių karinės agresijos metu. Statybos užbaigimo procedūros šiuo metu vyksta pagal anksčiau parengtus projektus, jeigu juose nebuvo prievolės numatyti priedangos patalpų, tokių patalpų nėra reikalaujama“, – informavo M. Mockus.
Tačiau naujų statybų nėra tiek daug, kad statytojai užpildytų per ilgus metus atsivėrusią spragą.
Todėl šiandien susizgribta ir į priedangų sąrašą įtraukiami viduramžių tvirtovės tuneliai, nuo Antrojo pasaulinio karo išlikusios vokiškos priešlėktuvinės slėptuvės ir net bažnyčių rūsiai.
„Registruojame viską. Su dvasininkais esame sutarę ekstremaliu atveju naudotis maldos namų rūsiais ir pusrūsiais. Jie labai geranoriškai į tai pažiūrėjo“, – pasakojo Ž. Viršilas.
Jis taip pat paaiškino, kad karinio konflikto atveju priedangos būtų naudojamos ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, iš kurių priverstinai pašalinus automobilius slėptųsi tik žmonės.
Tačiau Klaipėdos geografinė padėtis specifinė – miestas stovi lygumoje ir pelkėtoje vietovėje. Kai kurie rūsiai ir statomi ar planuojami statyti požeminiai parkingai yra žemiau jūros lygio. Kol veikia visa infrastruktūra, tai nesudaro problemų. O jei nutrūkus elektros tiekimui nebeveiktų vandens siurbliai? Gali būti, kad išsigelbėjimo ieškoję civiliai atsidurtų spąstuose.
„Pagal Vyriausybės nustatytą įvertinimo kriterijų savivaldybės skirstomos į „žalią“, kurios turi reikiama priedangų plotą, „geltoną“, kurios netoli jo, ir „raudoną“, kurioms dar reikia pasistengti. Klaipėda yra „raudona“, – prisipažino Ž. Viršilas ir tuojau pat ėmė teisintis, esą klaipėdiečiai sąmoningai nenurodo tikslaus priedangų skaičiau, jų adresų, arba koordinačių, kaip tai daro kitos savivaldybės.
Pasak Ž. Viršilo, yra netgi tokių daugiabučių namų bendrijų, kurių pastatų rūsiuose nuo senų laikų yra likusios „pokylių“ salės, tačiau patys gyventojai nenori, kad jos būtų įtrauktos į bendrus sąrašus, kurie skelbiami viešai. „Gyventojai tiesiai šviesiai sako, kad ten pirmiausia slėptųsi jie patys. Jei liktų vietos, priimtų ir prašalaičius. Tačiau skelbti savo adresų jie nenori“, – „Delfi“ aiškino Ž. Viršilas.
Nepameskime galvos
Karybos ekspertas Darius Antanaitis nėra toks kategoriškas ir siūlo „neperspausti“ su konspiracija, nes paprasti žmonės taip ir nesužinos, kur ieškoti priedangų.
Pavojingiausias miestas?
Kita statinių kategorija – tai kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui, kurie būtų naudojami gyventojų evakavimo metu. Tokiame statinyje gyventojams būtiniausios gyvenimo sąlygos turi būti užtikrinamos iki 14 dienų.
Šiai paskirčiai būtų pritaikomos mokyklos ir kitos švietimo įstaigos. Visi jie pažymėti specialiais ženklais. Šiuo metu Klaipėdos mieste kolektyvinės apsaugos statiniuose tilptų visi asmenys, kurie liktų mieste po populiacijos evakuacijos.
„Klaipėdos miestas yra labai nedėkingoje padėtyje. Tiek geopolitine prasme, tiek dėl sutelktų resursų, kuriems suveikus būtų labai blogos sąlygos“, – konstatavo Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjas Žygintas Viršilas.
Jis tuo pačiu informavo, kad kilus neramumams, ar išaušus dienai X klaipėdiečiams bus rekomenduojama palikti miestą, kuriame likti būtų nebesaugu. Tuomet esą būtų susidurta su naujais iššūkiais. „Kalbant apie galimybes evakuotis, bet koks didelis miestas dėl milžiniškų automobilių srautų ir logistikos procesų susidurtų su sunkumais evakuacijos atveju“, – sakė Ž. Viršilas.
Didžioji civilių dalis susirastų transportą ir su draugais, giminaičiais išvyktų į užmiestį, ar tolimesnius miestus, kuriuose tuo metu būtų saugiau. Mieste liktų tas minimumas, kurie nesugebėtų, nespėtų sureaguoti ir neturėtų teisės evakuotis. Tarp pastarųjų būtų visi į mobilizuotieji bei į civilių mobilizacijos rezervą įtraukti asmenys, kurie privalėtų užtikrinti sklandų įvairių tarnybų veiklą, kurios privalėtų tęsti darbą ir vykdyti gyvybiškai svarbias funkcijas. Kalbant apie Klaipėdą, tai būtų „Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos energijos“ atstovai, ESO ir uosto įmonių atstovai. Visi tie, kurie turėtų užtikrinti šias funkcijas. Taip pat viešąją tvarką prižiūrintys pareigūnai“, – aiškino Ž. Viršilas.
Kuris miestas svarbiausias?
Kiekviena kariuomenė turi išsikėlusi strateginius, operacinius ir taktinius tikslus. Kiekvieno konflikto atveju užimti sostinę, kur koncentruojasi valdymas, valstybinės įstaigos, yra kiekvienos kariuomenės strateginis tikslas. Bet jei vertintume Lietuvos dydį, tai beveik kiekvienas miestas gali būtų tarp prioritetinių taikinių.
Tačiau Klaipėda yra vienas geidžiamiausių priešo taikinių.
Per menkai pasiruošę
„Mano subjektyvus vertinimas yra toks, kad mes per silpnai pasiruošę. Ilgą laiką gyvenome ramiai. Iki šiol dar dauguma net nežino, kur reikėtų slėptis oro pavojaus metu. Dauguma ieškotų slėptuvių, bet jos nėra skirtos gyventojams, o tik tiems darbuotojams, institucijoms, kurioms privalo palaikyti gyvybiškai svarbias funkcijas, o mums, gyventojams, yra skirti kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos“, – liūdną realybę pripažino Ž. Viršilas.
Tačiau jokia institucija neįtikins kiekvieno individo, kaip jam elgtis. Tie, kurie norės evakuotis, tie išvažiuos. Tačiau nusprendusiųjų pasilikti mieste niekas neprivers išvažiuoti. Panašios nuomonės laikosi ir D. Antanaitis. Jo manymu, kiekvienas asmuo privalo pasverti, kas jam naudinga. Nes tie, kurie lieka mieste, turi suprasti, kad miestas bus bombarduojamas, atakuojamas, mieste vyks gatvių mūšiai.
Individualus sprendimas
D. Antanaitis visas grėsmes siūlo įvertinti .
