Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kalbėdama apie esamą situaciją, akcentavo kelis dalykus.
„Geopolitinė situacija yra įtempta, ir ji nesidaro lengvesnė. Turime Rusiją, kurios imperinės ambicijos tik didėja. Karas Ukrainoje tęsiasi. Vadinasi, ilgam laikui į ateitį turėsime tas grėsmes, rizikas, ir su jomis turime gyventi“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Kita vertus, kaip pažymėjo Seimo pirmininkė, esame NATO šalis.
„Tai yra tas gynybinis Aljansas, prie kurio durų laukia eilė šalių, kurios norėtų tapti jo dalimi. Skirtingai, nei kitas flangas, prie kurio eilės nėra. Tai parodo tai, kad NATO yra tai, kuo galime pasikliauti.
Bet, žinoma, turime daryti ir savo darbus, ir juos darome. Saugumo ir gynybos tema yra pagrindinė tema mūsų Seimo darbotvarkėje. Net neabejoju, kad tai bus pagrindinė tema Seimo rinkimų metu“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė apibendrino, kad, nepaisant įvairiausių iššūkių, neblogai per pastarąjį pusmetį pavyko priimti sprendimus dėl gynybos finansavimo.
„Net tarp NATO valstybių išsiskiriame kaip viena iš šalių, kurios daugiausiai skiria savo gynybai. Ir, kas taip pat yra labai svarbu, esame smaigalyje telkimo įvairių iniciatyvų. Turime daug artimų sąjungininkų, valstybių, kurios panašiai mato grėsmes kaip ir mes“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen, turėdama mintyje ir artimiausius kaimynus, Baltijos šalis ir Lenkiją, ir Šiaurės šalis.
Jos vertinimu, šiuo metu turime kalbėti apie tai, kaip dar padidinti saugumo slenkstį, ir nespėlioti, kada bus karas.
Landsbergis: nesame dar buvę tokioje geopolitinėje situacijoje
Užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis išsiskiria aštria retorika, kalbant apie situaciją regione.
„Galiu tik pratęsti Seimo pirmininkės mintį, kad esame kuriozinėse aplinkybėse, kuriose, viena vertus, galima sakyti, kad Lietuva niekada nėra buvusi saugesnė negu dabar, – dėl NATO, dėl mūsų pačių sprendimų, dėl ką tik pasiektų trijų procentų gynybai ir gausybės dalykų, kurie yra daromi“, – teigė G. Landsbergis.
Kita vertus, pasak užsienio reikalų ministro, niekada nesame buvę tokioje geopolitinėje situacijoje, kokia yra dabar, kuomet šalia mūsų jau treti metai vyksta visos apimties karštas karas, kokio nesame matę nuo Antro pasaulinio karo.
„Vienintelis akcentas yra tas, kad, tokiomis aplinkybėmis besiklostant, (…) negalime sustoti ir pasakyti, kad „viskas, dabar jau mums ramu. Kai didžiausias mūsų priešininkas, arba pora priešininkų, su kuriais turime sieną, tai yra Baltarusija ir Rusija nepaliaujamai toliau stato kariuomenę, gamina ginklus, kariauja Ukrainoje, kalba apie tolimesnius savo imperinius siekius“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jo nuomone, norint tas grėsmes atremti, mūsų budrumas turi būti ne vienkartinis ir neproginis.
Armonaitė: Lietuva yra saugi šalis, bet gali būti dar saugesnė
Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė pažymėjo, kad Lietuva yra saugi šalis, bet ji gali būti dar saugesnė.
„Man atrodo, ko mums labiausiai šiandien reikia, tai yra aktyviai komunikuoti, kokia yra mūsų saugumo vizija. Tai, kad jau skiriame tris procentus nuo Bendro vidaus produkto (BVP) (…) savo gynybai, kad skirsime įsigijimams reikšmingas sumas, ir, pirmiausia, investuosime į oro gynybą, yra stiprios žinios, pirmiausia, mūsų žmonėms, kad mes čia esame saugūs. Bet taip pat ir partneriams, kad šitie žmonės ne tik laukia, kol kažkas už juos kažką padarys, jie patys pirmiausia savimi pasirūpins. Bet taip pat ir investuotojams, kad skiriame gynybai ir pirksime oro gynybą, tai yra higieną, bet galime padaryti daug daugiau“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak jos, tokios sėkmės istorijos kaip „Rheinmetall’is“ yra tik pradžia.
„Labai svarbu laikyti politinį dėmesį ir tempą, kurį padiktavo ir aplinkybės kaimynystėje (…), ir egzistuojanti politinė valia, (…) ir tą reikia išnaudoti. Šiandien karas yra kitoks. Šiandien kelis šimtus eurų kainuojantis dronas naikina kelis milijardus kainuojančius tankus. Mes kaip lanksti, pažangi šalis čia galime būti pavyzdys kitiems“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Šakalienė: Vokietijos brigados priėmimas – prioritetas numeris vienas
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkės pavaduotoja, atsakinga už gynybą, neoficialiai minima kaip galima kandidatė į krašto apsaugos ministres po rinkimų, Dovilė Šakalienė turėjo kritikos apie tai, kaip dėliojamas biudžetas.
„Jeigu mes formuojame biudžetą, tai pirmiausiai dedame dalykus, kurie yra mums gyvybiškai svarbūs, o tada jau kažkam papildomam ieškome pinigų. Tos diskusijos, mano akimis žiūrint, buvo šiek tiek paradoksalios“, – sakė D. Šakalienė.
Tačiau, politikė teigiamai įvertino, kad, nepaisant skirtumų, dėl gynybos ir saugumo sugebama pasiekti kompromisą, kuris leidžia judėti į priekį.
„Šiandien dienai pagrindinis mūsų tikslas yra tiek sugebėti sustiprinti savo pačių kariuomenę (…), ir tą reikia daryti sparčiau (…), tuo pačiu pasiruošimas priimti sąjungininkus. Mums, socialdemokratams, Vokietijos kariuomenės dalyvavimas, brigados priėmimas, buvo ir išliko prioritetas numeris vienas“, – sakė D. Šakalienė.
Pasak jos, gynybos pramonės vystymas irgi turi judėti sparčiau.
„Labai gerai, kad ateina „Rheinmetall“, bet šalia to galime turėti ir daugiau gamyklų, galimybių, ir, apskritai, turint mintyje Suomijos ir Švedijos prisijungimą, ir mūsų galimybes, galime tapti labai stipriu gamybos pramonės ir energetikos „hub’u“, kuris galėtų duoti ne tik vertybėmis, bet ir pragmatizmu pagrįstą gynybą, kad turėtume pridėtinę vertę ir poreikį mus ginti“, – sakė D. Šakalienė.
Skvernelis: neturime į saugumo sąvoką žiūrėti siaurai
Buvęs premjerės, partijos Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pažymėjo, kad saugumas yra visapusiškas reiškinys.
„Džiaugiuosi, kad politinės partijos jau nuo 2018 m. vis atnaujina susitarimus, pasiekia finansavimo klausimus. Ta saugumo statyba yra nenutrūkstama ir priklauso nuo kintamų geopolitinių situacijų: ir sąjungininkų atėjimas, ir ginkluotės atnaujinimas, oro gynyba.
Bet saugumas yra, ir, ką žmonės pasakė, – ir gatvėje nesinori gauti į nosį tarpuvartėje, būti apiplėštam. Šitoje srityje neturėtume susikoncentruoti į vieną segmentą, ir pamiršti visus kitus dalykus“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak jo, saugumas yra susijęs ir su mūsų socialine, sveikatos apsauga.
„Jeigu norime turėti žmonių, kurie galėtų apsivilkti Lietuvos kario uniformą, ir prisiekti, tas jaunas žmogus turi būti sveikas, gauti reikalingą sveikatos priežiūrą“, – sakė S. Skvernelis.
Jarutis: svarbiausias yra piliečių įsitraukimas į krašto gynybą
Seimo vicepirmininkas, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Jonas Jarutis pažymėjo, kad visų pagrindinių partijų Lietuvoje lyderiai sutinka, kad dėl gynybos sutarimas gali būti rastas.
„Saugumas yra numeris vienas, ir gyventojai tą pastebi, ir dažniausiai sako, kad „mes patys esame garantuoti už saugumą“. 2018 m., kai dar nebuvo pilno karo Ukrainoje, LVŽS vadovaujama Vyriausybė, skyrėme du procentus gynybai“, – priminė J. Jarutis.
Jo nuomone, svarbiausias yra piliečių įsitraukimas į krašto gynybą.
„Šaulių sąjunga išaugo turbūt tris kartus per pastaruosius pusę metų. Joje yra įvairių sektorinių iniciatyvų: kažkas užsiima dronais, kažkas sveikatos apsaugos stiprinimu bendruomenėse.
Tas pasakymas, kad „mes maži“, tai aš sakau atvirkščiai, kad, kaip šalis esame maži, bet esame didžiausio karinio Aljanso, NATO, dalis. Esame vertinami, esame patikimi partneriai. Ir vienas mūsų pagrindinių partnerių yra JAV, kurios ir vertina mūsų įsitraukimą ir dalyvavimą gynybiniuose dalykuose“, – sakė J. Jarutis.
Budrys: grėsmės per šį laikotarpį yra pasikeitusios
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Kęstutis Budrys antrino S. Skverneliui, kad mes nacionalinį saugumą apibrėžiame pakankamai plačiai, ir tas yra aprašyta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Nacionalinio saugumo strategijoje.
„Turime ne vieną dokumentą, kur esame apibrėžę, kad tvarus ekonominis, socialinis gerovės augimas taip pat yra saugumo klausimas. Tačiau, į ką atkreipė dėmesį prezidentas, kad, kalbėdami apie saugumą plačiai, mes neišplauname temos, o ilgainiui pereiname į kalbėjimą apie grėsmes ir jų intensyvumą“, – aiškino K. Budrys.
Jis paaiškino, kad grėsmės per šį laikotarpį yra pasikeitusios.
„Taip, mes turime egzistencines grėsmes Lietuvai. Tai reiškia, kad nebėra kai kurių garantuotų dalykų kaip galėjo būti anksčiau“, – sakė K. Budrys.
Tačiau, pasak prezidento patarėjo, kai vertinamas saugumas, įvertinama ne tik, kaip kyla grėsmė, ir ar turi priešininkas intenciją, pajėgumų, bet ir tai, ką mes darome.
„Prezidentas, kalbėdamas apie kilusias egzistencines grėsmes, kalba apie tai, kad yra tam tikras ruožas grėsmių, kur yra raudona, ir sako, kad turėsime daryti namų darbus, kas bus jo prioritetas. Ir tada jau pereisime į atsakymą: tai būtų ir saugios tarptautinės aplinkos kūrimas, ir darbas namuose, stiprinant gynybą.
Saugumą iš jausmo turime operacionalizuoti į konkrečius veiksmus, planus. Ten ir pinigai sukrenta. Tai turi virsti ir yra geras veiksmų planas, kaip jį dar pasididinti“, – kalbėjo K. Budrys.
Penktadalis realios karo grėsmės atveju išvyktų iš Lietuvos
„Delfi“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, ką darytų gyventojai, kilus karinei agresijai ar esant realiai jos grėsmei.
29,6 proc. gyventojų liktų Lietuvoje ir ieškotų būdų apsisaugoti ir apsaugoti savo šeimą. Tuo metu 20,7 proc. išvyktų iš Lietuvos .
19,5 proc. teigė, kad liktų Lietuvoje ir kitomis priemonėmis prisidėtų prie šalies gynybos. 16,7 proc. nėra apsisprendę, ką darytų. 9,9 proc. liktų Lietuvoje ir ginklu prisidėtų prie šalies gynybos. 3,1 proc. liktų Lietuvoje, bet aktyvių veiksmų nesiimtų.
Apklausa taip pat parodė, kad ginklu arba apskritai prie šalies gynybos labiausiai linkę prisidėti Sąjūdžio vaikai. Tai yra 45-55 metų amžiaus žmonės. O labiausiai išvykti linkę, 36 proc. nuo visų atsakiusių yra jaunimas iki 35 metų.
Mato ir teigiamo pokyčio
Socialdemokratė D. Šakalienė teigė, kad šie duomenys yra gera iliustracija, kad tie, kurie nors ir trumpam patyrė gyvenimą sovietinio režimo kalėjime, žino, ką reiškia į jį grįžti.
„Man yra 46 metai, ir tai yra toks lūžio etapas, kai mes norėjome, kad mūsų vaikai būtų saugūs, laimingi, galėtų laisvai judėti, ko mes negalėjome daryti, bet matyt ne visose šeimose įvyko tie pokalbiai“, – svarstė D. Šakalienė.
Ji svarstė, kad čia gal yra ir politikų kaltės dalis apie tai, kad jiems nepavyko aiškiai ištransliuoti, kad bet kuriuo atveju dėl gynybos jie geba susitarti.
„Bet pokytis irgi yra labai svarbus. Jeigu prieš dešimtmetį, paklausti, kas turi ginti Lietuvą, žmonės atsakydavo, kad kariuomenė, dabar beveik visi sako, kad „mes visi turime ginti“, – sakė D. Šakalienė.
Mato potencialo
Prezidento patarėjas K. Budrys spėja, kad tendencija yra tokia, kad vis mažiau yra neapsisprendusių, ką darytų dieną X. Kalbėdamas apie beveik 10 proc. norinčių prisidėti prie šalies gynybos ginklu, prezidento patarėjas atkreipė dėmesį, kad tai yra 240 tūkst. žmonių.
„Su jais reikia dirbti, juos reikia apmokyti, ir sudaryti sąlygas, kad jie būtų pasiruošę ginklu ginti“, – sakė K. Budrys.
Jis atkreipė dėmesį, kad tik 110 tūkst. žmonių šiuo metu turime parengtajame rezerve.
„Iš tų 240 tūkst. norinčių, galbūt atkristų dalis, kuri negalėtų paimti ginklo, bet turime šimtą tūkstančių, su kuo dirbti“, – sakė K. Budrys.
Pasak jo, taip pat reikia dirbti su tais 17 proc., kurie nėra apsisprendę, kad jie apsispręstų.
„Negera yra laikysena, kaip ponia Jūsų reportaže sakė, kad „stengiuosi apie tai negalvoti“. Reikia apgalvoti, apkalbėti su šeima, ką darytų, nusimatyti tam tikrą kryptį. Nereikia pasilikti nežinioje“, – kalbėjo K. Budrys.
20 proc. išvyksiančių, pasak jo, nėra didelis skaičius.
„Turime daug daugiau, kurie ieškotų, kaip kitomis priemonėmis prisidėti prie visuotinės gynybos“, – sakė K. Budrys.
Seimo pirmininkė situaciją vertina daugiau pozityviai
Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen žmonės, kurie yra linkę grėsmės arba karo atveju išvykti iš Lietuvos, yra tie, su kuriais sunkiau dirbti.
„Visi kiti ne tik liktų, bet dalis aktyviai prisidėtų prie gynybos, dalis pasyviai, dalis dar nėra apsisprendę. Turint galvoje, kad aktyviai diskusiją dėl šalies gynybos pradėjome ne taip ir seniai, ir tikrai būtų įdomu pamatyti tendencijas. Bet mano spėjimas yra, kad tendencija gerėja“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos vertinimu, šioje vietoje, svarbus ir švietimas, ir visuotinis šaukimas, ir pilietinės iniciatyvos.
„Žiūrėdama į šitą grafiką, matyčiau pusiau pilną stiklinę, kad tai yra tai, su kuo galima dirbti, ir tai yra ir politikams uždavinys“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Šį rudenį galbūt atkeliaus pirmosios iniciatyvos dėl visuotinio šaukimo
TS-LKD lyderis G. Landsbergis, susumavęs skaičius, apibendrino, kad yra apie 60 proc. žmonių, kurie nori likti Lietuvoje, ir ieškotų savo vietos.
„Tai yra didelis skaičius valstybės žmonių, kurie svarsto, kaip jie turėtų ginti Lietuvą, ir tą reikia matyti, ir padėti instrumentus suteikti“, – sakė G. Landsbergis.
Jis informavo, kad galimai jau šį rudenį iš Krašto apsaugos ministerijos atkeliaus pirmieji dokumentai, kurie leistų įstatymų leidybos prasme pasižiūrėti į visuotinio šaukimo klausimą.
„Dauguma valstybių, kurios susiduria su klausimu, kaip turėtų būti finansuojama gynyba, dažnai sako, kad negalime finansuoti daugiau negu dabar, nes nėra socialinio kontrakto (…). Klausimas, kodėl mes sutariame? (…) Dėl to, kad mes suvokiame grėsmės rimtumą, ir tai jau yra didelis dalykas. Norint prognozuoti ateitį, turime kiekvienas sau užduoti klausimą, kiek toli tokiu klausimu esame pasiruošę eiti toliau?“, – teigė G. Landsbergis.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis šiuos skaičius bandė apklausos skaičius lyginti su realybe, kuri buvo 1940 metais.
„30 proc. sako, kad liktų Lietuvoje, ir ieškotų būdų apsisaugoti ir apsaugoti šeimą. Kitaip tariant, jie prisitaikytų prie tokios situacijos. Čia nieko smerktino nėra. 20 proc. išvažiuotų, greičiausiai išvežtų ir savo šeimas. Įdomu, kokie skaičiai yra, kiek 1940 metais pavyko mūsų šalies piliečių pasitraukti į Vakarus, siekiant išvengti Sovietinės okupacijos?“, – klausė S. Skvernelis.
Lygino su 1940-aisiais
Jis įvertino, kad vis dėlto yra pakankamai didelis skaičius Lietuvos piliečių, kurie linkę prisidėti prie šalies gynybos.
„Neapsisprendę asmenys irgi yra mūsų dirva, kur galime padirbėti. Dėl ginkluoto pasipriešinimo, tai 1940 m. turėjome 3,5 mln. gyventojų, ir, jeigu taip žiūrėtume, rezistencijos kovų dalyvių su ryšininkais buvo gal 40 tūkstančių. Tai dabartinis skaičius yra pakankamai geras, jeigu jis toks išliktų. Tas yra apie 200 tūkst. gyventojų“, – sakė S. Skvernelis.
Labiausiai politiką neramina, kad didžiausia dalis turinčių kitokią nuomonę yra tarp jaunimo.
„Bet čia reikia irgi dirbti, ir pasiekti tai, kad žmonės suprastų, kad šalis duos jiems visus įrankius, pirmiausia, būnant kariu, save apsaugoti“, – sakė S. Skvernelis.
Kalbant apie susitarimą su visuomenę, pasak jo, didžiausia bėda yra susijusi su klausimu: iš ko finansuoti augančius gynybos poreikius?
„Čia matyt reikia nepopuliarių sprendimų, ir galvoti apie tai, kad gynyba yra ir ateities kartoms skirtas klausimas, ir galbūt daryti skirtį, ir orientuotis į skolintas lėšas. Tas mums leistų nepriešinti kitų labai svarbių sričių“, – teigė S. Skvernelis.
Emigrantai sugrįžtų ginti Lietuvos?
Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, matydama apklausos duomenis, įvertino, kad ji atskleidžia labai daug galimybių.
„Pasižiūrėkime į Izraelį. Kai patyrė „Hamas“ ataką, Izraelyje nebuvo kalbos apie išvykimą. Pilni lėktuvai iš Niujorko į Tel Avivą vyko ginti šalies. Čia yra milžiniška galimybė ir Lietuvai, kad negalvotume, ar paliks žmonės mūsų šalį? Bet mūsų diaspora gali atvykti ir ją ginti“, – sakė A. Armonaitė.
Kalbant apie čia gyvenančius, pasak jos, svarbu pasiekti situaciją kariuomenėje, kur žmonės matytų daugiau galimybių.
„Šita tarnyba, ar savanoriška, ar privaloma, turi atsiskleisti kaip daugybę galimybių turinti tarnyba. Ir ji turi daugybę galimybių: tai yra ir naujausios technologijos, ir tavo savidisciplina, kai gali išmokti naujų dalykų, ir universalios kompetencijos, kurias vėliau gali pritaikyti gyvenime“, – sakė A. Armonaitė.
Mato daugiau galimybių įtraukti jaunimą
LVŽS atstovas J. Jarutis irgi pozityviai įvertino, kad yra maždaug 30 proc. gyventojų, kurie ieškotų galimybių padėtų Lietuvai. Jam atrodo natūralūs ir tiek 20 proc., kurie būtų linkę emigruoti.
„Galbūt kažkas saugos savo šeimas, galbūt tai bus pagyvenusio amžiaus žmonės“, – sakė J. Jarutis.
Jis taip pat teigė matęs kitų apklausų, kur kaip tik jaunimas buvo nusiteikęs ginti šalį.
„Mes jau padarėme tam tikrus darbus, tarkime dėl komendantūrų, kur žmonės gali registruoti savo pageidavimą būti įtrauktiems į šalies gynybą. Tą reikia plėsti. Ir nuo jaunų pradėti ruošti patriotinį ugdymą, studentams suteikti pradinį karinį pasirengimą“, – sakė J. Jarutis.
Apie šalies pasirengimą
Gyventojams apklausoje buvo užduodamas dar vienas klausimas dėl šalies pasirengimo atremti galimą priešo ataką. „Kaip manote, ar Lietuva pakankamai pasirengusi atremti galimą priešo ataką?“, – taip buvo formuluojamas klausimas.
Žmonės optimistiškiausiai nusiteikę dėl Lietuvos valstybės kartu su NATO ir Lietuvos kariuomenės. Bet gyventojai patys jaučiasi nepasirengę.
Seimo pirmininkė sakė, kad labiau nerimautų, jei apklausose matytų vyraujantį nerealistišką žmonių požiūrį, kad esame visiškai pasirengę.
„Pilno masto karas Ukrainoje prasidėjo beveik prieš pustrečių metų. Iki tol tokios temos nebuvo mūsų visuomenėje. Nebuvo konsensuso tarp politinių partijų. Dabar turime kitą situaciją. Manau, kad kiekvienas šalies gyventojas yra sau uždavęs klausimus: „ką aš daryčiau? Ką darytų mano šeima?“. Iš savivaldos daug girdime, kad tie klausimai keliami ten, kur jie yra arčiausiai žmonių“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos vertinimu, pasitikėjimas NATO yra pakankamai aukštas.
„Klausimas yra, ką mes kaip valstybė, ką mes, kaip parlamentas, galime daryti, kad mūsų gynybinė sąjunga išliktų tvirta? Savo politinius įrankius labai aktyviai išnaudojame, bet pasikliauti tik kitais be jokios abejonės negalime“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Prezidento patarėjas K. Budrys, reaguodamas į apklausą, teigė, kad jis irgi panašiai matytų, kiek mes esame pasirengę, turint mintyje tai, ką turime, ko trūksta, nesiejant to su kariuomenės valia veikti ir priešintis.
„Dėl NATO galiu patikinti, kad bendra nuotaika iš Vašingtono yra tokia, kad du procentai darosi nebeadekvatu ir visame NATO kalbėti, ir vis daugiau pradedama kalbėti apie pajėgumus, ko NATO reikia?“, – sakė K. Budrys.
Prezidento akcentas, kaip sužadinti interesą tų, kurie galvoja, kad „kai bus, tada ir pažiūrėsiu, ką čia darysiu?“.
„Todėl Valstybės gynybos plane ir akcentuojame visas kitas neginkluoto pasipriešinimo ir dalyvavimo formas. Nes valstybė turės funkcionuoti: turės būti teikiamos kritinės paslaugos, kritinė infrastruktūra veikti, uostas krauti, logistikos sandėliai veikti. Dėl to planas buvo orientuotas į tai, kad įmonės su savo darbuotojais įsitraukinėtų į planus, įtraukinėtų savo darbuotojus į civilinį mobilizacinį rezervą, ir tokiu būdu turėtume vis daugiau išsiplėtusią bazę, kuri žinotų, ką veikia karo metu“, – teigė K. Budrys.
Tačiau jis pripažino, kad sprendimas yra, tačiau, paklausus savęs, ar jį sekasi greitai įgyvendinti, atsakymas yra ne.
