Šiaurės Korėja siunčia karius į pagalbą Rusijai. O savo pergalės planą Europos Sąjungos ir NATO lyderiams pristatęs Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad anksčiau susitikęs su Donaldu Trumpu, jam pasakė kad: „arba Ukraina turės branduolinių ginklų, kurie tarnaus kaip apsauga, arba ji turi būti kokio nors aljanso dalimi. Be NATO mes nežinome kito tokio veiksmingo aljanso“.
Tiesa, vėliau jis tikslino, kad niekada nekalbėjo apie tai, kad Ukraina ims kurtis branduolinius ginklus. Nuo savo žodžių atsitraukinėti tenka ir D. Trumpo komandai. Vienoje tinklalaidėje vėl tapti prezidentu siekiantis D. Trumpas leptelėjo, kad V. Zelenskis niekada neturėjo leisti, kad prasidėtų karas. Vėliau jo štabas tikslino, kad D. Trumpas kalbėjo apie J. Bideną, ne V. Zelenskį.
Priminimas apie negrąžintą skolą
VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas aiškino, kad V. Zelenskis naudoja visas įmanomas priemones ir argumentus, kad galėtų pakeisti Vakarų inerciją, kuri yra nepalanki Ukrainai.
„Aišku, kad užuominos apie branduolinį ginklą yra skirtos ir priminti, kad Bukarešto įsipareigojimai nėra vykdomi iš Vakarų pusės, ir, kad, jeigu Ukraina būtų pasilikusi galimybę turėti branduolinį ginklą, karas šiandien galbūt visai kitaip atrodytų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo T. Janeliūnas.
Kartu, pasak politologo, tai yra priminimas, kad, jeigu Vakarai nenori branduolinio ginklo sklaidos, tai vienas iš variantų, kaip to išvengti, yra priimti Ukrainą į NATO. Nes NATO irgi prisidėjo prie to, kad būtų stabdomas branduolinio ginklo plitimas.
„Tai yra amerikiečiai, suteikdami branduolinį atgrasymą faktiškai visoms NATO valstybėms, užtikrina, kad jos savarankiškai nekurs branduolinio ginklo“, – sakė T. Janeliūnas.
Profesorius apibendrino, kad tokios užuominos skirtos visų pirma Vakarų lyderiams priminti, kad Ukraina laukia tos skolos grąžinimo, kas dar yra po Bukarešto susitarimo išpildyta.
„Aš manau, kad papildomos perspėjimo gaidelės turėtų šiek tiek atkreipti dėmesį“, – įvertino T. Janeliūnas.
Politologas neatmetė, kad tokios kalbos gali dalį valstybių ir atbaidyti nuo paramos teikimo, bet konstatavo, kad V. Zelenskis nelabai turi kito pasirinkimo.
„Visos kitos kalbos ir argumentai, atrodo, nepasiekė Vakarų lyderių ausų ir širdžių. Ir šiuo atveju valstybės, kuri kovoja faktiškai išlikimo karą, visos priemonės yra tinkamos. (…) Kol kas nematome perspektyvų (tokių pasisakymų) sėkmei, bet Ukraina ieško galimybių pakeisti dabartinę dinamiką, ir užuominos net apie branduolinį ginklą, turbūt, yra minimos gal iš šiokios tokios desperacijos“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Politologas nespėliojo, kaip į tokio tipo pareiškimus galėjo reaguoti kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas.
„D. Trumpo reakcijos į logiškus, racionalius argumentus ne visada yra logiškos ir racionalios. Bet, aš manau, kad D. Trumpui gerokai stipriau suveikė paprasti perspėjimai apie tai, kuo gali baigtis Ukrainos karas vienu ar kitu atveju, jeigu Ukraina bus remiama iš JAV pusės arba ne“, – teigė T. Janeliūnas.
Neatmestinas variantas
Jeigu Ukraina lieka be amerikiečių paramos, pasak laidos pašnekovo, yra visiškai įmanoma, kad ukrainiečiai imsis ir tų priemonių, kurios kitu atveju atrodytų pakankamai desperatiškos.
„Manau, kad tai irgi yra vienas iš tų ženklų, kurie turėtų priversti amerikiečius rimčiau žiūrėti į pastangas, kurias deda ukrainiečiai, siekdami apsiginti“, – teigė T. Janeliūnas.
Šioje vietoje, pasak politologo, reikėtų vertinti daugybę faktorių. Iš vienos pusės, kaip jis pastebi, nėra didelių ženklų, kad pakvietimas į NATO artimiausiu metu Ukrainai galėtų būti išsakytas. Lygiai taip pat nėra ženklų, kad Vakarai būtų pasiruošę didinti paramą Ukrainai konvencine ginkluote.
„Galbūt ta dinamika pasikeistų po JAV prezidento rinkimų. Nėra aišku, kas juos laimės, ir, kaip pasikeistu Kamalos Harris pozicija, jeigu ji laimėtų prezidento rinkimus? Arba, kaip europiečiai pakeistų savo paramos lygį, jeigu suprastų, kad D. Trumpas apskritai ketina mažinti ne tik paramą Ukrainai, bet saugumo įsipareigojimus visai Europai?“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Ekspertas pastebėjo, kad pokyčiai po JAV prezidento rinkimų nebūtinai bus palankūs Ukrainai.
„Jeigu Ukraina matys, kad anksčiau ar vėliau parama ginklais iš Vakarų šalių tiesiog išseks, arba jos bus tiek mažai, kad atsilaikyti prieš Rusiją niekaip nepavyktų, tai aš manau, kad ji gali svarstyti įvairias priemones, kaip savo jėgomis bandyti tą dinamiką pakeisti. Net ir branduolinio ginklo galimybė šiuo atveju nebūtų visiškai atmestina“, – sakė T. Janeliūnas.
Lietuva, pasak VU TSPMI profesoriaus, formaliai yra prisijungusi prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalių, ir ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad nereikia skatinti branduolinio ginklo plėtros, nes tai nieko gero neduoda pasaulio stabilumui.
„Tačiau šiuo atveju, aš manau, kad viešai kaip nors kategoriškai lietuviai nekritikuotų Ukrainos, visų pirma dėl to, kad laikytųsi tezės, kad Ukraina turi teisę priešintis, įskaitant visas priemones, kurias gali pasigaminti pati“, – svarstė T. Janeliūnas.
Situacija prastėja
Apskritai, vertindamas Ukrainos situaciją, profesorius konstatavo, kad ji prastėja.
„Nėra požymių, kad situacija pasikeistų kariniame fronte Ukrainos naudai. Kursko operacija irgi nedavė apčiuopiamų rezultatų. Ukrainiečiai yra pavargę ir ieško galimybių, kaip galėtų jiems palankiomis sąlygomis pasiekti paliaubų arba taikos, tačiau kol kas tų sąlygų nėra“, – konstatavo T. Janeliūnas.
Tokia situacija yra dėl to, kad Vakarai nesiruošia suteikti Ukrainai stabilių saugumo garantijų: neina kalba apie narystę NATO arba kokius nors rimtus dvišalius susitarimus, kad tarkime, atsinaujinus Rusijos agresijai, būtų galima automatiškai suteikti maksimalią karinę pagalbą Ukrainai – be jokių apribojimų, kurie yra dabar, tarkime neleidžiant Ukrainai smogti į Rusijos teritorijoje esančius objektus.
„Visa ta situacija Ukrainai tikrai nėra palanki. Žinant, kad, artėjant žiemai, bus didinamas Rusijos spaudimas, ypač naikinant energetinę infrastruktūrą, bandant dar labiau sustiprinti nuovargį jau ne tik karo fronte, bet ir visoje visuomenėje, V. Zelenskis siekia išnaudoti visas progas dar kartą prisibelsti iki Vakarų lyderių sąžinės.
Jis siūlo net ir naujus būdus bandant paaiškinti, kodėl reikia ginti Ukrainą, sakydamas, kad Ukraina, pavyzdžiui, gali būti svarbus partneris, aprūpinant Vakarų šalis brangiaisiais metalais, leidžiant Vakarų Europai sukurti stiprią gynybos pramonę, galiausiai net pakeičiant amerikiečių karius karinėse bazėse Europoje, ir tokiu būdu sukuriant ilgalaikį atgrasymą prieš Rusiją“, – atkreipė dėmesį T. Janeliūnas.
Pasak politologo, Ukrainos prezidentas tokiu būdu rodo, kad Ukraina nėra tik amžina prašytoja, bet gali būti naudinga ir pačioms Vakarų demokratijoms, ypatingai konkurencijoje prieš Kiniją ar Rusiją.
„Visais tais būdais V. Zelenskis bando dinamiką pakeisti bent kažkiek į pozityvesnę pusę, bet neatrodo, kad Vakarų lyderiams tai skambėtų įtikinamai“, – sakė T. Janeliūnas.
Rusijos žaidimas Vakarų baimėmis
Tuo metu Rusija savo branduoliniais grasinimais, pasak politologo, pasiekė savo.
„Kiekvieną kartą, kai tik Rusija pagrasino kažkokiu branduoliniu epitetu arba senais, arba naujais grasinimais, kad ji vis dar turi branduolinį ginklą, tai suveikė. Ir tai rodo, kiek giliai Vakaruose yra įsitvirtinusi branduolinės eskalacijos baimė.
Kas kartą, kai tik V. Putinas apie tai prakalba, matome, kad Vakarai neatsako jokiu kitu grasinimu Rusijai, kad jie taip pat turi branduolinius ginklus. Galėtų elgtis taip pat, kaip elgėsi Šaltojo karo metu, sakydami, kad Rusija anaiptol nėra nepažeidžiama branduolinių raketų iš JAV pusės“, – teigė T. Janeliūnas.
Dabartinė situacija, kai tik iš vienos pusės kalbama apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą, pasak politologo, veda piktnaudžiavimo iš Putino pusės link.
Šiaurės Korėjos vaidmuo
Kalbėdamas apie Šiaurės Korėjos vaidmenį, politologas pažymėjo, kad karių siuntimas į Ukrainos frontą niekaip nepakeis situacijos pačiame kare, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų 10 ar 12 tūkstančių papildomų karių.
„Vargu, ar tai padarys kažką reikšmingo fronte, turint galvoje, kad patys rusai praranda maždaug apie tūkstantį karių per dieną. Šiaurės Korėjos siunčiami kariai turbūt yra labiau simbolinis gestas to, kad bendras karinis bendradarbiavimas tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos yra gerokai pažengęs, ir Šiaurės Korėja turbūt bando įgauti patirties realiuose karo veiksmuose, galbūt greičiau pamatyti tiesiogiai, kas vyksta, kokie metodai yra naudojami“, – sakė T. Janeliūnas.
NATO reakciją į tai politologas pavadino keista, ignoruojant šitą faktą.
„Amerikiečiai taip pat ignoruoja. Tai atspindi tą patį jų nenorą didinti įtampos naujuose taškuose. Šiuo atveju – didinti įtampos su Šiaurės Korėja, kuri, matydama tokį pasyvumą, gali elgtis dar agresyviau. Matėme naujus bandymus iš Šiaurės Korėjos pusės, ir naujus gana provokatoriškus pareiškimus Pietų Korėjos atžvilgiu“, – teigė T. Janeliūnas.
Anot politologo, visa tai prisideda prie to, kad autoritariniai režimai jaučiasi vis drąsiau.
„Tyla iš Vakarų, iš JAV, pusės tiesiog provokuoja elgtis drąsiau tiek Šiaurės Korėją, tiek Iraną, tiek Rusiją, tiek galiausiai Kiniją. Tai turėtų kažkada pasikeisti, jeigu Vakarai nenori likti nuolat atsitraukiančioje pozicijoje“, – teigė T. Janeliūnas.
