Nors šis mitas gajus nuo seno, specialistė sako iki šiol dažnai sulaukianti klausimo – ar iš tiesų verta kūdikiams nuskusti plaukus, kad vėliau jie ataugtų gerokai vešlesni. „Dažniausiai apie tai klausia pusės metukų–8 mėnesių amžiaus kūdikių tėvai. Tačiau tai tikrai tėra mitas! Gal plaukams ataugus ir gali vizualiai atrodyti, kad jų padaugėjo, bet iš tikro kiekvienas plaukas augs taip pat, kaip augęs. Viską nulemia paveldimumas“, – kalba R. Škoda.
Kokį geną gaus – pasakyti sunku, tačiau stilistė mano, kad dažniausiai vaikai paveldi senelių plaukus, o ne tėvų. Specialistė pasakoja, kad vaiko plaukai keičiasi maždaug iki ketverių metų – dažniausiai jie patamsėja, pastorėja, pavešlėja. Jau nuo ketverių metų galima daugmaž pasakyti, kokius plaukus vaikas turės užaugęs. Galutinai viskas pasimato dešimties metų – tuomet visi pokyčių procesai baigiasi, susiformuoja plauko struktūra, vėliau nebesikeis ir spalva.
Specialistei tenka susidurti ir su kitu kraštutinumu – yra tokių tėvų, kurie savo vaikams išvis nekerpa plaukų iki pat mokyklos. „Jiems taip ne tik gražiau, bet suveikia ir tam tikri psichologiniai dalykai. Pavyzdžiui, ateina mama, kurios pačios plaukai menki ir jai plaukų kirpimas kaskart sukelia stresą. Ilgesni plaukai man gražu, bet kai plaukai išvis nepakerpami, šukuosena neatrodo tvarkinga“, – sako pašnekovė.
Patrumpinti vaiko plaukų galiukus galite ir patys namuose, sako ji. „Rekomenduočiau plaukučius patrumpinti jau kūdikystėje, nes kūdikių plaukai primena pūkus, kurie kartais taip susivelia, kad jų nebeįmanoma net iššukuoti. Tik jokiu būdu nenaudokite jokių kondicionierių, kol plaukas nesusiformavęs – verčiau jau pakirpkite. Pakirpkite bent 0,5–1 cm – ir pamatysite, kad plaukučiai atsigaus, augs tvirtesni. Geriausia kirpti kūdikį miegantį, kad jo netraumuotumėte“, – pataria R. Škoda.
Didesnius vaikus, jau pradėjusius lankyti darželį, galima pradėti kartu vestis į kirpyklą, kad suformuotumėte įpročius. Būtų puiku, jei kirpėja duotų vaikui paliesti savo įrankius, leisti papurkšti vandens – tokie dalykai, anot stilistės, vaikui padeda susidraugauti su kirpykla. Ji pastebėjo, kad atėję į kirpyklą mažieji labiausiai nemėgsta, kai jiems uždedamas peniuaras. „Vaikas jaučiasi kaip užrakintas, jam gali netgi atsirasti kirpyklos baimė, todėl rekomenduočiau per pirmuosius apsilankymus apsirengti prastesniais rūbais arba paprašyti kirpėjo, kad ant pečių uždėtų rankšluostuką, tik ne peniuarą“, – rekomenduoja ji.
Specialistė pastebi, kad šiuolaikiniai tėvai leidžia savo vaikams išbandyti viską, ir, jos manymu, tai labai gerai. Laiku leidus vaikams paeksperimentuoti, vėliau toks noras praeina savaime. „Viena mano klientė savo berniukams leido dažytis plaukus visokiausiomis spalvomis. Kartą vieno sūnaus mokyklos direktorius tą mamą išsikvietė pokalbiui – dėl to, kad būdamas vos trečiokas vaikas į mokyklą eina „netvarkingas“. Bet vaikų psichologija itin besidominti moteris jam paaiškino, kad tokiame amžiuje berniukams didžiausias autoritetas yra mama ir jie stengiasi būti į ją panašūs, nori dažyti plaukus, tad toleruoja tokias savo sūnų užgaidas. Ir iš tikro tas periodas truko tik metus – po metų berniukai nebenorėjo dažytis savo plaukų“, – pamokančia istorija pasidalijo R. Škoda.
Visos paauglių plaukų dažymo ir kirpimo idėjos dabar atskrieja iš „Tik Tok“ ir drąsios šukuosenos kaip niekad populiarios. Stilistė juokiasi prisiminusi šio pavasario atostogas – atrodė, kad savo vaikus į saloną tą savaitę užrašė visos klientės.
„Stengiuosi tėvus įkalbėti leisti vaikams išbandyti tai, ko nori jie patys. Žinoma, tik ne visiškai drastiškai. Pavyzdžiui, jei vaikas nori išsibalinti plaukus, pirmiausia pasiūlau pašviesinti galiukus – jei nepatiks, galės nukirpti. Buvo, kad vienas vaikas užsimanė nusidažyti pusę galvos viena spalva, o kitą pusę – kita spalva. Teko paaiškinti, kaip tai atrodys, kai plaukai ataugs... Geriau rinktis saugesnį variantą“, – pataria R. Škoda.
