Norėdami išugdyti supratimą apie pinigų vertę tėvai turėtų kuo anksčiau vaikams pradėti pasakoti apie kasdienius pirkinius, patiriamas išlaidas ir jų dydį bei galimybes taupyti. Dviejų vaikų tėvas E. Jurevičius su savo dukra apie pinigus pradėjo kalbėti, kai jai buvo treji. Jis įsitikinęs, kad tėvams vertėtų pradėti su vaikais aptarinėti finansinius klausimus ne tuomet, kai pastebimas neapgalvotas jų elgesys su pinigais, o gerokai anksčiau.
„Rekomenduoju su vaikais apie pinigus pradėti kalbėtis kasdienėse situacijose, kad pažintis su finansų pasauliu neprasidėtų nuo problemos sprendimo ar konflikto. Aiškindamasis, kaip tėvai leidžia savo pinigus, vaikas gali jaustis svarbus ir aktyviai dalyvaujantis formuojant šeimos biudžetą, taip didės tarpusavio pasitikėjimas ir vaiko atsakingumas“, – sako E. Jurevičius.
Jis sako, kad paprastai vaikai, sulaukę šešerių, pradeda domėtis, iš kur atsiranda pinigai, kaip jie patenka į tėvų banko kortelę, kodėl bankomatas ne visiems duoda pinigų ir pan.
„Mano manymu, daug geriau vaiką skatinti konkrečiam daiktui – telefonui, dviračiui – sukaupti pinigus pačiam ir neskubėti įgyvendinti kiekvieno jo noro. Tai padeda suprasti, kad pinigus didesniems pirkiniams reikia taupyti ilgesnį laiką, o daikto įsigijimo laikas priklauso nuo jo vertės ir atidedamos sumos dydžio“, – pasakoja E. Jurevičius. Anot jo, vaikui už savo sutaupytus pinigus įsigijus tai, ko norėjo, pasitenkinimas pirkiniu taip pat bus didesnis, o kartu bus kitaip suvokiama pinigų ir daiktų vertė.
E. Jurevičius taip pat pasakoja su dukra susitaręs, ką ir kaip ji gali užsidirbti. Kol vaikas mažesnis, už tam tikras atliktas veiklas galima užsidirbti ne pinigus, o sutartus skatinimo taškus. Edvino namuose tai – žvaigždutės. Sukauptas žvaigždutes galima iškeisti į skanėstą ar animacinio filmuko žiūrėjimą.
Vaikai mokosi iš savo tėvų, todėl vienas iš būdų paskatinti sąmoningumą ir susidomėjimą taupymu – drauge priimti sprendimus dėl išlaidų. Gera proga tam – šeimos kelionė. Galima su vaiku susitarti, kokias laukiančias išlaidas jis padengs iš savo santaupų.
Finansinį raštingumą palanku pradėti ugdyti nuo kišenpinigių, nes būtent jie moko vaiką valdyti savo finansus ir leidžia pažinti jų vertę. Nustatant kišenpinigių dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bendras šeimos išlaidas. Jų galima duoti kartą per mėnesį arba padalinti visą skiriamą sumą į kelias mažesnes ir duoti jas dažniau. Vieno karto suma ir kišenpinigių dažnis turėtų priklausyti nuo vaiko amžiaus – patiems mažiausiems, kurie dar tik ugdo supratimą apie pinigus, iš pradžių rekomenduojama kišenpinigių duoti porai dienų.
Jei vaikas visus konkrečiam periodui skirtus pinigus išleido anksčiau, E. Jurevičius pataria papildomai pinigų neduoti, o nuosekliai laikytis iš anksto sutarto kišenpinigių davimo dažnio ir sumos.
„Svarbu sekti vaiko išlaidas – jei mėnesiui skirta suma išleidžiama per savaitę, pasikalbėkite ir padiskutuokite, kaip vaikas galėtų geriau susiplanuoti savo biudžetą ir įvertinti neapgalvotus savo sprendimus“, – sako E. Jurevičius.
Svarbu su vaiku kasdien aptarti būdus, kaip keičiant įpročius sumažinti kasdienes savo išlaidas. Pavyzdžiui, galite pasiūlyti vandens įsipilti į gertuvę namuose, o ne pirkti vandens buteliuką parduotuvėje – taip ne tik sutaupysite kišenpinigių, bet ir tausosite aplinką.
Gebėjimas skaičiuoti savo pinigus gali būti pirmasis ženklas, kad vaikas pasiruošęs turėti pirmąją mokėjimo kortelę. Tėvams tai – puiki galimybė pervesti sutarto dydžio kišenpinigius ir stebėti vaiko elgesį su pinigais, o vaikams – proga įrodyti savo savarankiškumą ir atsakomybę.
„Svarbu, kad vaikas kuo anksčiau suprastų, jog atsakingas finansų tvarkymas turi būti kiekvieno iš mūsų kasdienybė“, – sako E. Jurevičius.