Ne bėda. Pastatote vežimėlį su miegančiu mažyliu priešais langą, šalia dar kelių vežimėlių, o pati šmurkštelite vidun išgerti taip trokštamo kavos puodelio – be savo kūdikio.
Skandinavijos šalyse tėvai visada taip daro.
Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje, Islandijoje ir Švedijoje gyvenantys tėvai į vaikų auklėjimą žvelgia tikrai kitokiu kampu, nei, tarkime, amerikiečiai. Gerai tai, kad skandinavų kultūroje vaikais labai rūpinamasi, o jų teises saugo vyriausybė.
Iš pirmo žvilgsnio skandinavų tėvų stilius gali pasirodyti keistokas, bet iš tiesų jų auklėjimo metodai sumanūs, nemažai panašūs su tokiu auklėjimo metodu, kai vaikams suteikiama
daug laisvės. Keli skandinavų tėvų elgesio su vaikais ypatumai: tėvai skatina vaikus susigalvoti žaidimų, prisiimti atsakomybę, švelniai skiepija discipliną, leidžia vaikams ilgai žaisti lauke.
Dar vienas labai įdomus aspektas: daugelio kartų senumo auklėjimo tradicijas labai dažnai pagrindžia ir šiuolaikinis mokslas.
Jei norite pasisemti naujų idėjų apie vaikų auginimą, pasiskaitykite, kaip tai daro „kietos“ skandinavės:
Tegu kūdikis miega lauke
Skandinavų šalyse visiškai įprasta palikti kūdikius miegoti lauke savo vežimėliuose, žinoma, tinkamai apdengus nuo lietaus ar sniego ir apklosčius. Vieno tyrimo duomenimis, per pietų miegą lauke mažyliai išmiega ilgiau, nei tie, kurie pietų miego guldomi viduje. Be to, daugelis tėvų įsitikinę, kad grynas oras sveika, ypač, jei jo alternatyva – nedidelė erdvė, kur daug žmonių ir (galimai) mikrobų. Mokslininkai šiam požiūriui pritaria. Grynas oras stiprina imunitetą, ne vienais tyrimais įrodyta, kad jis mažina kraujospūdį, malšina stresą ir didina serotonino lygį.
Leiskite atžalą į vaikų darželį
Švedijoje tėvai pradeda leisti vaikus į valstybinius lopšelius nuo vienerių metų amžiaus. Tokia nuostata jų kultūroje praverčia, juk daugumoje šeimų abu tėvai dirba ne namuose. Abu tėvai gauna 480 dienų mokamų tėvystės atostogų, kurias galima išnaudoti per 12 metų. kitose skandinavų šalyse valstybės teikia panašią paramą.
Neteikite tiek daug reikšmės vaiko lyčiai
Žmonės nesureikšmina savo vaikų lyties ir laikosi nuostatos, kad su mergaitėmis ir berniukais reikia elgtis vienodai. Yra netgi lyčiai neutralumą akcentuojančių darželių, kuriuose auklėtojai vadina mergaites ir berniukus vaikais, žmonėmis, draugais. Švedų kalboje yra lyties nenurodantis įvardis „hen“, o 1998 m. į Švedijos švietimo įstatymą buvo įtraukta pataisa, kuria numatoma, kad valstybinėse mokyklose būtų propaguojamas elgesys ir mokymo būdas, neakcentuojant lyties.
Neskubėkite leisti vaikų į mokyklą
Skandinavai pradeda leisti vaikus į mokyklą nuo 7 m. amžiaus. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, vėliau pradedant leisti vaikus į mokyklą, jie sėkmingiau susikaupia, mažėja hiperaktyvumo rizika. Šiek tiek pavėlinti mokyklą – toli gražu nereiškia, kad vaikai nieko neišmoks. Nuo 1 iki 6 m. amžiaus vaikai lanko valstybės finansuojamą pradinę mokyklą, kurioje vaikai vysto socialinius įgūdžius, lavina vaizduotę ir kūrybiškumą per nestruktūruotus žaidimus. Skandinavijos valstybėse mažesnis spaudimas siekti akademinių rezultatų, čia labiau skatinama džiaugtis vaikyste ir gyvenimu.
Jokių fizinių bausmių
Švedija buvo pirma šalis, kuri 1979 m. įstatymiškai uždraudė vaikų mušimą, netrukus jos pavyzdžiu pasekė kitos skandinavų šalys. Pvz., JAV visose 50-yje valstijų nėra vaikus draudžiančio mušti įstatymo, o 19-oje valstijų tai gali daryti ir mokytojai. Kai kam švedų vaikų auklėjimas be fizinių bausmių atrodo pernelyg atlaidus, tačiau tyrimai rodo, kad fizinės bausmės gali sukelti fizinę traumą, o ši – baigtis depresija ar net savižudybe.
Nebijokite nuogumo
Skandinavų šeimose laisvai ir paprastai žiūrimą į nuogumą. Kiek įmanoma, vaikai skatinami nuogi žaisti namuose ir lauke. Norima užauginti žmones, kurie nejaustų gėdos dėl savo kūno ir išmanytų, kaip jis funkcionuoja.
Leiskite vaikams žaisti lauke ir nedarykite tragedijos, jei išsitepa
Skandinavai stengiasi praleisti laiko lauke, nesvarbu, ar lyja, ar sninga, ar šviečia saulė. Norvegijoje populiarus posakis: „Nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga.“ Tėvai kasdien išleidžia vaikus pažaisti į lauką. Ryšys su gamta – svarbi kultūrinė vertybė; jei vaikas parėjo namo purvinas, tai rodo, kad jis tyrinėjo aplinką, nebijojo rizikuoti ir smagiai praleido laiką. Galiausiai augančiai imuninei sistemai – į naudą išsitepti ir sušlapti.
Skandinaviškas vaikų auklėjimas skamba patraukliai, kita vertus, toks požiūris tinkamas tik tokioje kultūroje, kurioje puoselėjama pagarba vaikams. Gyvenant visuomenėje, kurioje palaikomi tėvai ir vaikai, mažiesiems sudaromos sąlygos laisvai tyrinėti save ir juos supantį pasaulį.
Jei palikti kūdikį lauke ir ramiai pietauti kavinėje jums atrodo pernelyg drąsu ar neįprasta, išleiskite mažylį nuogą žaisti galiniame kieme – tegu išsitepa, nieko baisaus. Taip būsite panašesnės į „kietas“ skandinavų mamas (ir tėčius).