Šiuolaikiniai tėvai, negalėdami praleisti daugiau laiko su vaikais, dažnai jaučiasi jiems skolingi, todėl lepina ar net nuolaidžiauja. Tuo metu vaikai, gaudami mažai dėmesio, jį kompensuoti bando įbedę nosis į išmaniuosius įrenginius. Socialinių mokslų daktarė, edukologė Ramunė Burškaitienė įsitikinusi, kad tai trukdo vystytis tvirtiems tarpusavio santykiams, rašoma leidyklos „Šviesa“ pranešime spaudai.
Ramunės Burškaitienės knygoje „Fabiukas ir pašėlę nutikimai “ autorė papasakojo vaikams atpažįstamas istorijas, nutinkančias daugelio kasdienybėje. Knyga skirta skaityti tėvams kartu su vaikais – tiek su savarankiškai skaitančiais, tiek su pradedančiaisiais. Ji turėtų padėti vaikams ir tėvams pasikalbėti apie juos siejantį ryšį bei rasti bendrų veiklų.
„Net ir sniego gniūžtės, smėlio pilys ar vandens fontanai vaikams kartais neteikia džiaugsmo. Jiems be galo svarbu turėti tikslą ir norėti mokytis savaime. Mano manymu, savaiminis mokymasis yra pati efektyviausia mokymosi forma vaikystėje, o kai ji dar patobulinama žaidimo teikiamomis galimybėmis, nieko geriau ir nesugalvosi – nebent dar įdomesnį žaidimą“, – sako edukologė.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistė dr. R. Burškaitienė daug dėmesio skiria vaikų tarpusavio draugystei, kūrybiškumui bei tėvų ir vaikų santykiams. Todėl specialistė atkreipia dėmesį ir į savaiminio mokymo principus, kurie vaikams gali padėti kūrybiškai spręsti įvairias gyvenimiškas situacijas, išbandyti, kurti bei keisti juos supantį pasaulį.
Pagrindinis knygos personažas yra mielas berniukas, leidžiantis vasaros atostogas senelių sodyboje. „Vasara, kaip ir vaikystė – laikotarpiai, kupini magiškos paslapties, nenuspėjami ir neįkainojami. Knygoje skaitytojai taip pat sutiks Fabiuko draugą protingąjį vabalą Ūsių ir mažąją laumę Emą Naomą. Susitikimai su jais parodys tokias vaikų savybes, kurių dažnas suaugęs žmogus jau nebeturi, pavyzdžiui, nuostabos jausmą. Manau, kad šią savybę turi visi vaikai iki tol, kol gyvenimas išmaniajame pasaulyje jos neatima“, – sako edukologė.
„Jei vaikas tik pradeda skaityti, šalia iliustracijų jis ras debesėlius, kuriuose užrašyti trumpi skiemenys, skirti būtent jam. Vis tik, jei vaikas jau moka skaityti, tuomet tų debesėlių tikslas keičiasi ir jie tampa tam tikrą iliustracijos emociją atspindinčiu tekstu“, – paaiškina autorė.
Pagrindinė idėja, R. Burškaitienės teigimu, yra ne tik suburti šeimą smagaus skaitymo pertraukėlėms, bet ir talkinti jai kuriant neįkainojamą buvimą kartu.