Norėdami išsiaiškinti, kodėl tiek daug jaunų žmonių yra nusprendę netapti tėvais, svetainėse „Tumblr“ ir „Google Forms“ buvo surengtos apklausos, rašo mic.com. Atsakymai, gauti iš abiejų lyčių ir įvairios tapatybės žmonių, leido išskirti virtinę priežasčių, kodėl tūkstantmečio karta vengia tėvystės – ir visos šios priežastys atrodo pagrįstos.
1. Turėti vaikų ne visada leidžia finansinės galimybės, ypač jei esi paėmęs paskolą studijoms.
Finansinė našta, susijusi su vaikų gimdymu ir auginimu, yra viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės nusprendžia neturėti atžalų. Ji apima tiek medicinines išlaidas, tiek viso gyvenimo finansinį įsipareigojimą savo vaikams. Daugybė respondentų taip pat minėjo studijų paskolas kaip svarbią kliūtį, neleidžiančią jiems planuoti naują gyvybę.
„Jis palieka tavo kūną ir kainuoja nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. dolerių. Aš jau esu paėmusi 40 tūkst. dolerių paskolą mokslams, kurią mokėsiu visą likusį gyvenimą. Ir tai galioja geriausio scenarijaus atveju. O jei kažkas negerai, ši suma išauga dvigubai.“
„Jei pats vos pragyvenu iš savo pajamų, kaip užtikrinčiau vaikui padorų gyvenimą, kurio jis nusipelno?“
2. Daug kas bijo, kad vaikas gali paveldėti psichines ligas.
Susilaukti vaikų itin bijo žmonės, sirgę įvairiomis psichinėmis ligomis – jie būgštauja, kad jų atžalos paveldės tokią pačią skausmingą patirtį, kokią teko išgyventi jiems patiems.
„Aš persigalvojau, kai man buvo diagnozuota tokia pati psichinė liga, kuria sirgo ir mano motina. Būti auginamam motinos, kuri serga maniakine depresija, buvo baisu. Vaikas neturėtų bijoti savo motinos.“
3. Žmonių populiacija jau ir taip yra nekontroliuojama.
Kai kurie žmonės bijo sparčiai didėjančio planetos gyventojų skaičiaus, galinčio pagilinti aplinkosaugos problemas. Nors iki šiol diskutuojama, ar pernelyg didelis žmonių skaičius kelia rimtą grėsmę pačiai žmonijai, daug tūkstantmečio kartos atstovų šią tendenciją regi kaip pagrįstą priežastį nebedidinti ir taip didelio žmonių kiekio.
„Planetoje gyvena pernelyg daug niekam nereikalingų vaikų, taigi nenoriu paleisti į pasaulį dar vieno vaiko. Jei kada nors nuspręsiu turėti vaikų, juos įsivaikinsiu. Žmonės nesuvokia, kaip blogai yra didžiulė populiacija.“
4. Persigalvoti dėl vaikų priverčia vaisingumo problemos.
Nors kai kam gali pasirodyti, kad dėl nevaisingumo kenčia tik vyresnio amžiaus moterys, kai kurioms tūkstantmečio kartos atstovėms taip pat nesiseka pastoti natūraliu būdu. Kai kurias moteris tai priverčia gerai pagalvoti, ar jos iš tikrųjų nori turėti vaikų.
„Aš negaliu susilaukti vaikų natūraliu būdu. Tačiau dėl to neliūdžiu. Daug moterų manęs nesupranta, bet aš neturiu teisės skųstis dėl vienos dovanos, kurios negavau, kai man buvo duota daug kitų nuostabių dalykų.“
5. Nėštumas gali tapti rimtu fiziniu išbandymu.
Netgi XXI amžiuje nėštumas ir gimdymas gali būti daug jėgų reikalaujantis (ir potencialiai pavojingas) fizinis išbandymas. Daugybė moterų tiesiog nenori pagalvoti, kad jų gimda galėtų tapti „inkubatoriumi“ – būtent taip išsireiškė viena tiesmukiška respondentė.
„Manęs visiškai nežavi nei gimdymo skausmas, nei fiziniai pokyčiai, kurie lauktų po gimdymo.“
6. Vaikai priverčia daryti tobulus sprendimus.
Nors žmonės, kurie nusprendžia neturėti vaikų, dažnai vadinami „savanaudžiais“, tyrimas parodė, kad respondentai puikiai supranta, jog tėvystė priverčia pirmiausia rūpintis vaiko gerove bei sveikata ir daryti sveikus sprendimus. Daug žmonių mano, kad jie nėra pasirengę tokiam iššūkiui.
„Man šiaušiasi plaukai pagalvojus, kad mano viduje augs mažas žmogutis, dėl kurio būsiu priversta sveikai gyventi.“
7. Ne visos moterys jaučia motinystės instinktą.
Daugybė moterų tvirtino, kad nenori turėti vaikų, nes tiesiog nejaučia motinystės instinkto ir bendravimas su vaikais joms neteikia jokio džiaugsmo.
„Asmeniškai aš pati niekada nejutau motiniško instinkto, nuo kurio kliedi kitos mano amžiaus merginos, svajojančios ištekėti ir pastoti. Daugybę kartų esu susidūrusi su vaikais ir tai nebuvo maloni patirtis.“
„Vaikai visada mane erzino. Juos pakęsti galiu tik tuomet, kai jie būna tylūs ir kultūringi. Tačiau tikėtis tokio elgesio iš mažo žmogaus būna nerealu, taigi mano atveju vienintelis logiškas sprendimas yra neturėti jokių vaikų.“
8. Pasaulis ir gyvenimas ne visada būna gražus.
Kartais sprendimas neturėti vaikų būna susijęs su tokiu paprastu dalyku, kaip noras apsaugoti vaiką nuo pasaulio blogybių. Daug skaitytojų paprasčiausiai nenori, kad jų atžala ateitų į pasaulį, kuriame klesti patyčios, socialinė nelygybė, smurtas ir kitos pasaulio problemos.
„Pastaruoju metu mes turime pernelyg daug bėdų su teisėsauga ir valdžia. Nenoriu, kad mano vaikas gimtų tokioje visuomenėje.“
„Vaikystėje patyriau daug patyčių. Žinau, ką sugeba vaikai, ir tai mane gąsdina. Visus vaikus regiu kaip potencialią grėsmę ateityje. Maždaug 70 proc. mano bendraamžių tyčiojosi iš kitų, ir dauguma jų tą tebedaro. Nenoriu, kad mano vaikas ateitų į pasaulį, kuriame sulauks patyčių arba tyčiosis pats.“
9. Kartais prioritetu tampa karjeros ambicijos.
Yra atlikta tyrimų, rodančių, kad „turėti viską“ – ir auginti vaikus, ir daryti sėkmingą karjerą – yra neįmanoma. Taigi nieko keista, kad daugeliui mūsų respondentų tėvystė ir sėkminga karjera atrodo nesuderindami dalykai. Ne vienas iš jų sakė, kad vaikus regi kaip kliuvinį savo būsimam darbui.
„Nenoriu turėti vaikų, nes studijuoju mediciną ir ruošiuosi tapti chirurgu. Nemanau, kad dirbdamas tokį reiklų darbą, galėsiu skirti jiems pakankamai dėmesio.“
„Kai galvoju apie savo ateitį, tiesiog nematau joje vaikų. Man patinka tai, ką studijuoju, ir trokštu padaryti puikią karjerą. Tam veikiausiai reikės darbo viršvalandžių, bemiegių naktų, nuolat besikeičiančios gyvenimo vietos ir kelionių.“
10. Vaikai nėra suderinami su kiekvienu gyvenimo būdu.
Nemažai respondentų taip pat nurodė, kad nenori turėti vaikų, nes tiesiog trokšta išsaugoti nusistovėjusį ir jiems patinkantį gyvenimo būdą. Tokiems žmonėms atrodo, kad jų gyvenimas yra pakankamai prasmingas ir užimtas, todėl jiems nebereikia papildomos atsakomybės, kuri atsiranda gimus vaikams.
„Turiu svajonę aplankyti visas 195 pasaulio šalis (iki šiol jau aplankiau 23), todėl man neatrodo, kad vaikai tiktų mano klajokliškam gyvenimo būdui.“
„Vaikai man tik trukdytų gyventi taip, kaip noriu.“
„Nenoriu vaikų, nes jie reiškia krūvas papildomo darbo.“
11. Galiausiai nurodyti priežastį nėra būtina.
Nors Mic.com apklausoje atsispindėjo plati įvairovė priežasčių, kodėl žmonės apsisprendžia neturėti vaikų, tarp jų išsiskyrė viena ypatinga atsakymų grupė: tokiam sprendimui net nereikia kažkokios priežasties. Juk sprendimas, kaip mes elgsimės su savo kūnu, yra labai asmeniškas dalykas. Ne vienam respondentui atrodė, kad jie neprivalo aiškintis, kodėl elgsis vienaip ar kitaip.
„Kartais man atrodo, jog pakaktų pasakyti, kad „tiesiog nenoriu to daryti“. Kodėl, po velnių, kitiems turėtų rūpėti kažkokios priežastys?“
„Nenoriu vaikų, nes tiesiog nenoriu. Neturėčiau aiškinti savo samprotavimų ar apskritai nurodyti kažkokią priežastį: tai mano kūnas ir mano sprendimai.“