Ar gali pakenkti?
Trumpai tariant, taip. Mokslininkai tik dabar pradeda išsiaiškinti, kaip laikas, leidžiamas prie ekrano, veikia vaikus, tačiau pradiniai požymiai kelia nerimą. Siekiant atskleisti veiksnius, prisidedančius prie dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromo, buvo ištirta apie 2500 vaikų. Tyrimas atskleidė, kad kiekviena valanda, praleista kasdien žiūrint televizorių, 10 proc. padidindavo tikimybę, kad vaikui pasireikš dėmesio sutrikimo simptomų.
Didžiausia problema ta, kad tam tikrais atvejais laikas, praleidžiamas prie kompiuterio, gali nulemti adrenalino išsiskyrimą. Tai gali sukelti jaudinančių, gąsdinančių, įtampą keliančių ar stimuliuojančių potyrių – pavyzdžiui, futbolo varžybų stebėjimas, kai ypač knieti sužinoti, kuo viskas baigsis, arba žaidimas kompiuteriu, kai herojus susiduria su pražūties grėsme. Adrenalinas gaminamas, kai suvokiama grėsmė nebūtinai reali. Stimuliuojama fizinė grėsmė, baimė, susijaudinimas, rizikingas elgesys, ryškios šviesos, triukšmas ir aukšta temperatūra – daugelis šių veiksnių pasireiškia leidžiant laiką prie ekrano. Taigi, tikėtina, kad susijaudinimas, kurį vaikas patiria žaisdamas internetinį žaidimą, sukels adrenalino išsiskyrimą.
Kai kuriems iš šių žaidimų taikomas dvylikos, šešiolikos ar aštuoniolikos metų amžiaus cenzas. Labai patariu neduoti jų latentinio (7–11 metų) amžiaus vaikams. Vis dėlto daugelis populiarių žaidimų, tokių kaip „Minecraft“ (jis yra ženklinamas 7+, 10+ ir netgi 4+), yra skirti latentinio amžiaus vaikams, nors juose netrūksta jaudinančių ir pavojaus potyrių.
Latentinio amžiaus vaikai pasižymi lakia vaizduote, linkę fantazuoti. Jie lengvai įsitraukia į jaudinančius internetinius žaidimus, kurie suaktyvina fiziologines kūno reakcijas. Mums, tėvams, nekiltų minčių leisti vaikams važinėtis linksmaisiais kalneliais ir suktis kituose atrakcionuose keletą kartų per dieną ar ypač susijaudinusiems lakstyti ištisas valandas. Nesielgtume taip realybėje, tačiau tai nuolat leidžiame savo vaikams skaitmeniniame pasaulyje.
Kada adrenalinas kenksmingas
Adrenalinas – tai hormonas, kurį organizmas gamina esant įtampos būsenos. Jis suteikia mums papildomos energijos, reikalingos įtemptoje situacijoje. Viena iš pagrindinių antinksčių funkcijų – akimirksniu parengti kūną „kovok arba bėk“ režimui. Širdies susitraukimų dažnis ir kraujo spaudimas sparčiai išauga, mūsų jutimai paaštrėja, kaipmat padaugėja energijos, kad galėtume pabėgti nuo pavojaus.
Problema kyla todėl, kad kiekvieną kartą, kai išskiriamas adrenalinas, organizmas taip pat išskiria kortizolį. Priešingai nei adrenalinas, kortizolis nėra toks pat naudingas. Kortizolis yra žinomas kaip streso hormonas – jis gali padidinti kraujo spaudimą bei cukraus kiekį kraujyje ir susilpninti imuninės sistemos atsaką. Kasdien patiriamas ilgą laiką trunkantis stresas, kurį, kaip įtariame, sukelia prie ekrano praleidžiamas laikas, gali nulemti didesnį kortizolio lygį. Ilgainiui aukštas kortizolio lygis gali pažeisti sveikus raumenis ir kaulus, sutrikdyti virškinimą ir užkirsti kelią gyvybiškai svarbių hormonų gamybai.
Kortizolis taip pat gali paveikti nuotaiką ir sustiprinti nerimą. Pernelyg daug prie ekrano praleidžiamo laiko reiškia, kad mūsų vaikų organizmas patiria cheminių medžiagų antpuolį, pražūtingai veikiantį sveikatą. Tai galima palyginti su stresu, kuris kamuoja įtemptai dirbančius miestų darbuotojus – mūsų vaikai susiduria su pavojumi patirti „perdegimo“ padarinius, sukeltus laiko, leidžiamo prie skaitmeninio įrenginio.
Kortizolis ypač kenksmingas latentinio amžiaus vaikams, nes besivystančios smegenys nėra pakankamai subrendusios ar atsparios, kad susidorotų su padariniais. Latentinio amžiaus vaikų smegenys vis dar yra „plastiškos“ (neuromokslininkai vartoja šį terminą apibūdindami smegenų gebėjimą keistis ir prisitaikyti prie kintančių poreikių). Taigi, kol smegenys tebekuria nervinius ryšius ir įgyjami įgūdžiai, – tai yra vienos svarbiausių latentinio laikotarpio užduočių, – tuomet tikriausiai nenorime jų užtvindyti kortizoliu ir įtampa, nes tai sutrikdo smegenų vystymąsi. Be smegenims daromos žalos, nuolatinis aukštas kortizolio lygis dar siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, diabetu ir hormonų pusiausvyros sutrikimu.
