Lietuviai vaikų kišenpinigius didina
Vaikų kiaulės taupyklės smarkiai kenčia dėl daugelį šeimų palietusios pragyvenimo išlaidų krizės – beveik trečdalis tėvų Jungtinėje Karalystėje jau apkarpė savo atžaloms reguliariai duodamus kišenpinigius, rašo „The Guardian“.
Tyrimą inicijavusios „Halifax“ duomenimis, vidutiniai vaikų iki 16 metų kišenpinigiai šiemet sumažėjo 23 proc. – nuo 6,48 iki 4,99 svarų per savaitę. Skelbiama, kad vidutinė vaikų dienpinigių suma šalyje sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2001 metų.
Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas taip pat parodė, kad vaikai savo kišenpinigius daugiausia išleidžia vaizdo žaidimams, saldumynams, žaislams, drabužiams arba įvairiems pomėgiams, pavyzdžiui, knygoms, ir tik penktadalis tėvų nurodė, kad jų vaikai savo kišenpinigius dažniausiai taupo.
Ką daryti su vaikų kišenpinigiais, kai pajamos nebeauga arba net mažėja, o visos išlaidos – tik kyla, dabar galvoja ir daugelis tėvų Lietuvoje. Tačiau kaip rodo finansų įstaigos „myTU“ duomenys, vaikų turinčios šeimos Lietuvoje bent kol kas žengia kitu keliu – vaikų kišenpinigius ne mažina, o didina.
„Mūsų duomenimis, jei pernai vieno pinigų pervedimo vaikui suma vidutiniškai siekė 20 eurų, tai šiais metais ji šoktelėjo vidutiniškai iki 24 eurų. Analizuodami pervedimų vaikams duomenis kol kas nematome kišenpinigių mažinimo tendencijos, priešingai – kadangi viskas tik brangsta, panašu, kad dauguma tėvų didina ir savo vaikų išlaidoms skiriamus dienpinigius“, – komentuoja „myTU“ skaitmeninio saugumo ekspertas Tomas Navickas.
Tiesa, daugėja tėvų, kurie skatina savo atžalas atsakingiau leisti savo pinigus ir juos taupyti, taip pat akivaizdu, kad vis daugiau tėvų nori matyti, kur ir kam savo pinigus išleidžia vaikai. Tokios prielaidos daromos matant, kad vis daugiau tėvų, užuot davę vaikams kišenpinigių grynaisiais, atidaro jiems sąskaitas ir išima mokėjimų korteles. Įmonės duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vaikams atidarytų sąskaitų skaičius išaugo 4 kartus. Be to, sąskaitos atidaromos vis jaunesniems vaikams – jau net ir pirmaklasiams.
T. Navickas atkreipia dėmesį, kad kišenpinigių klausimu daugeliui tėvų dar trūksta reguliarumo – mat pervedimų duomenys rodo, kad tėvai yra linkę savo vaikams kas kartą pervedinėti skirtingas sumas.
„Pastebime, kad dauguma pavedimų yra atliekami nereguliariai – vieną mėnesį didesnėmis, kitą jau mažesnėmis sumomis. Matyti, kad pervedamos sumos priklauso nuo situacijos, konkrečių aplinkybių. Tokia tendencija nėra gera, nes vaikai nėra mokomi planuoti, paskirstyti savo finansus“, – pastebi jis.
Pabrango ne tik vaikų pamėgti skanėstai, bet ir maistas mokyklose
Pergalvoti, ar kišenpinigiams skiriama suma vis dar pakankama, tėvus Lietuvoje skatina ir gerokai ūgtelėjusios maitinimo mokyklose kainos, nekalbant jau apie pabrangusius vadovėlius, pratybas ar būrelius, už kuriuos tėvai dažniausiai atlieka mokėjimus atskirai.
Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos direktorė Aušra Rakauskienė skaičiuoja, kad nuo 2020 m. kovo iki 2022 m. rugsėjo mokamų patiekalų kainos progimnazijoje padidėjo 30–40 procentų.
„Kai tokia infliacija, tai natūralu, kad išlaidų didėjimas yra neišvengiamas. Ir pačiai mokyklai tenka patirti didesnes išlaidas, pavyzdžiui, perkant vadovėlius. Su tėvais bendraujame ir situacija iš jų pusės domimės nuolatos, tačiau sąlygas diktuoja rinka ir, pavyzdžiui, kainas valgykloje nustato ją valdanti įmonė. Belieka tikėtis, kad kainos kažkiek mažiau augs ateityje“, – sako A. Rakauskienė.
Pasak vaikų finansinio raštingumo ekspertės Eglės Laurišonienės, stebint rekordinę infliaciją kišenpinigių didinimas būtų logiškas ir rekomenduotinas žingsnis. Vis dėlto, kiekviena šeima savo galimybes tai padaryti turi įsivertinti individualiai.
Be to, koks bebūtų sprendimas, visuomet būtina apie tai atvirai pasikalbėti su vaiku, be užuolankų aptariant situaciją ir visas aplinkybes.
„Logiška būtų padidinti, nes kartu su kylančiomis kainomis auga ir vaiko kasdienės išlaidos. Bet viskas priklauso nuo kiekvienos šeimos galimybių, todėl pirmiausia patarčiau visiems šeimos nariams susėsti diskusijai ir aptarti, kiek pinigų dabar reikės vaikų būtinosioms išlaidoms. Aptarimus patartina daryti reguliariai ir kuo dažniau, pavyzdžiui, kas mėnesį. Natūraliai iš to kils diskusijos, kas pabrango, kas ta infliacija ir kaip ji veikia šeimos biudžetą“, – teigia ekspertė.
Pasak jos, jei nusprendžiama kišenpinigius didinti, būtina vaikui iš karto paaiškinti, kad jie didėja būtent dėl išaugusių kainų. Kalbėti su vaiku patariama ir tuo atveju, jei kišenpinigiai lieka tokie patys (galbūt aptariant su vaiku, kad kai kurias nebūtinas savo išlaidas dabar teks susimažinti) arba net sumažėja: tokiu atveju rekomenduojama atvirai paaiškinti, kad šiuo metu šeimai tenka taupyti labiau, todėl į šį procesą turi įsitraukti visi šeimos nariai. Na, o finansinei situacijai šeimoje pagerėjus, kišenpinigių dydis turėtų būti nustatomas iš naujo.
„Kartais mes manome, kad apie pinigus savo vaiko nieko ypatingo negalime išmokyti, bet iš tiesų net ir visai mažam vaikui jau galima paaiškinti, kad vanduo ir elektra kainuoja daugiau, todėl išjunkime nereikalingas šviesas ir patausokime vandenį. Tam, kad liktų daugiau pinigų skanėstams, pramogoms, kišenpinigiams. Ką jau kalbėti apie vyresniuosius – jie jau turi platesnį suvokimą, tad kuo daugiau leisime pažinti ir parodysime, kas vyksta už namų durų, tuo lengviau bus ateityje“, – mintimis dalijasi E. Laurišonienė.
Ekspertai pataria, kaip ugdyti vaiko supratimą apie kišenpinigius:
1. Laikykitės reguliarumo – nustatykite konkrečią kišenpinigių sumą, kuri kiekvieną savaitę, dieną ar mėnesį turėtų būti ta pati.
2. Bent kartą per mėnesį įtraukite vaiką į diskusijas apie bendrus šeimos finansus.
3. Atsiradus poreikiui keisti kišenpinigių dydį, visuomet paaiškinkite vaikui to priežastis.
4. Skatinkite vaiką reguliariai stebėti bei analizuoti, kur ir kaip išleidžiami jo kišenpinigiai.
5. Skatinkite vaiką bent dalį kišenpinigiams skirtų pinigų (kad ir labai mažą sumą) atsidėti taupymui.