„Aš maniau, kad prisimenu tai aiškiai. Pamenu ir filmuotą medžiagą iš jo laidotuvių, parodytą žiniose, gedulą Pietų Afrikoje, miestuose kilusias riaušes ir nuoširdžią jo našlės kalbą“, – pasakojo tyrinėtoja.
Wikipedijoje, taip pat kituose užsienio šaltiniuose galima rasti dar kelis pasikartojančius pavyzdžius, kurie parodo, kad Mandelos efektas yra kolektyvinis klaidingos atminties fenomenas – kai tą patį „faktą“ prisimena didelė grupė žmonių.
Pavyzdžiui, kai kurie žmonės puikiai prisimena, kad pamokslininkas ir Evangelizmo tėvas Billy Graham mirė devintajame dešimtmetyje, nors jis iš tiesų mirė tik 2018 m. Kai kurie netgi prisimena, kad per jo laidotuves kalbėjo tuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pareigas ėjęs Bilas Klintonas.
Kitas pavyzdys – erdvėlaivio „Challenger“ katastrofa įvyko 1986 m., tačiau yra teigiančių, kad ši mirtina avarija įvyko 1985 m. ar 1983 m. Žmonės netgi tikina galintys tiksliai papasakoti, ką veikė tuo metu, kai sužinojo apie incidentą.
O štai garsusis danų laimingo gyvenimo ekspertas, laimingiausiu pasauliu žmogumi vadinamas Meikas Wikingas savo knygoje „Menas kurti prisiminimus“ aprašo G. W. Busho atvejį. Praėjus keliems mėnesiams po Rugsėjo 11-osios katastrofos, tuometinio JAV prezidento buvo paklausta, kaip jis jautėsi išgirdęs apie pirmąją ataką.
„Buvau Floridoje. Mano štabo vadovas Andy’s Cardas auditorijoje sakė kalbą apie veiksmingą skaitymo programą. Aš laukiau savo eilės už durų ir pamačiau, kaip į pastatą rėžėsi lėktuvas – greičiausiai televizorius buvo įjungtas. Anksčiau pats pilotavau, todėl pamaniau: „Koks prastas pilotas.“ O tada pasakiau: „Greičiausiai įvyko siaubinga nelaimė.“ Viskas vyko taip greit, nebuvo kada daug galvoti. Kai jau sėdėjau auditorijoje, įėjo Andy’is Cardas ir pasakė man: „Antras lėktuvas rėžėsi į bokštą – Amerika užpulta.“
Reikalas tas, kad tą rytą dar nebuvo pasirodžiusi jokia filmuota medžiaga apie pirmąjį lėktuvą, įsirėžusį į pirmąjį bokštą. Bushas negalėjo matyti to, ką prisimena. Tai mūsų „prisimenantis Aš“, nugirdęs „išgyvenantį Aš“, paverčia istorijas prisiminimais, rašo M. Wikingas.
Kodėl tiek daug žmonių įsitikinę, kad jų prisiminimai nėra klaidingi?
„Mandelos efektas – tai išties įspūdingas atminties reiškinys, kai daug žmonių neteisingai prisimena, regis, akivaizdžius dalykus, – sako neurologė Wilma Bainbridge, Čikagos universiteto psichologijos katedros docentė. – Jis vis dažniau aptariamas internete, ypač tokiose platformose kaip „Reddit“ ir „TikTok“. Ir nors daliai žmonių tai yra tik smagus mažas žaidimas, vis labiau suprantu, kad iš tikrųjų tai labai įdomus žmogaus atminties efektas, kuris anksčiau nebuvo tiriamas eksperimentiškai.“
Kaip praneša CNN, ji kartu su bendraautoriumi Deepasri Prasad Bainbridge’as atliko retą tyrimą, kurį 2022 m. pabaigoje paskelbė žurnalas „Psychological Science“ ir kuriame pirmą kartą buvo patvirtinta, kad kartais žmonės iš tiesų užtikrintai, bet neteisingai prisimena garsias frazes, ikonų ar personažų gyvenimo detales.
Tyrėjai bandė rasti šio reiškinio priežastis. Jie svarstė, kad galbūt žmonės, stebėdami personažą, nežiūrėjo atidžiai į atitinkamą detalę arba aklai patikėjo internete matomais klaidingais vaizdais, vis dėlto šių hipotezių nepavyko patvirtinti. Bainbridge ir Prasad taip pat prašė eksperimento dalyvių iš atminties nupiešti piktogramas, norėdami pastebėti, ar jie spontaniškai sukuria šias klaidas, ir nustatė, kad jie dažnai būtent taip ir daro.
„Svarbiausia išvada yra ta, kad nors Mandelos efektas pasireiškia vykdant eksperimentus, nėra vieno aiškaus paaiškinimo, kodėl tai įvyksta“, – sakė Bainbridge.
„Mandelos efekto atveju žmonės dažnai prisimena dalykus taip, kaip jie mano, kad jie turėtų atrodyti, o ne taip, kaip yra iš tikrųjų – viena priežasčių yra ta, kad kasdieniniame gyvenime mes tiesiog labai greitai apdorojame dalykus“, – kalbėjo kitas tyrėjas.
Kenas Drinkvoteris, dar vienas tyrėjas, pridūrė, kad šis efektas gali būti susijęs su būkle, vadinama klaidingos atminties sindromu.
„Žmonių individualiam identitetui ir jų pasaulio matymui įtaką daro faktiškai neteisingas prisiminimas. Jie gali kažkuo tvirtai tikėti arba tvirtai manyti, kad turėjo šią patirtį ar prisiminimą, tačiau iš tikrųjų tai yra fantazija“, – sakė jis.
Egzistuoja ir paranormalūs paaiškinimai
Vienas pavyzdžių, rodančių, kokie galingi gali būti klaidingi prisiminimai, yra apie tariamą filmą, kuriame neva vaidino garsus komikas.
1996 m. buvo sukurtas vaikiškas filmas „Kazaam“, kuriame krepšininkas Shaquille O’Neal vaidino džiną. Kai kurie žmonės klaidingai prisimena, kad po to buvo sukurtas kitas filmas su panašiu siužetu „Shazaam“, kuriame komikas David Adkins vaidino džiną. Nors „Shazaam“ niekada nebuvo sukurtas ir išleistas, internete yra šimtai žmonių, kurie teigia matę šį filmą.
Vienas Reddit socialinių naujienų tinklo vartotojas papasakojo itin išsamią istoriją, susijusią su filmu „Shazaam“. Jis devintajame dešimtmetyje dirbo vaizdo įrašų parduotuvėje ir jam neva teko peržiūrėti dvi šio filmo kopijas kelis kartus, kad įsitikintų, kuri kopija buvo sugadinta. Savo pasidalintame pranešime jis netgi detaliai atpasakoja filmo scenarijų, rašoma Wikipedijoje.
„Mandelos efekto šalininkai mano, kad tai yra geriausias efekto veikimo pavyzdys. Daugelis mano, kad tai pagrįsta daugelio pasaulių arba daugialypės visatos teorija ir kad paralelinėse tikrovėse viskas yra kitaip, – sakė vienas tyrėjų, turėdamas omenyje teoriją, kuri teigia, kad už mūsų visatos gali egzistuoti kitos visatos – potencialiai begalinis jų skaičius. – Taip pat susidūriau su kelionių laiku paaiškinimu.“
Vis dėlto Čikagos universiteto mokslininkė tikino, kad turi blogų naujienų besitikintiems, kad egzistuoja alternatyvi realybė.
Kiti šaltiniai teigia, kad Mandelos efektas gali būti susijęs su konfabuliacija. Wikipedija aiškina, kad konfibuliacija – tai klaidingų atsiminimų kūrimas ir pasakojimas be intencijos apgauti, siekiant užpildyti atminties spragas. Konfabuliuojantis asmuo nuoširdžiai tiki, kad informacija, kurią jis perduoda, yra tikra ir tiksli.
„Konfabuliacija yra dažnas neurologinių sutrikimų, turinčių įtakos atminčiai, simptomas. Neurologinės būklės, dėl kurių gali pasireikšti konfabuliacija: Alzheimerio liga, vaisiaus pažeidimų spektro dėl alkoholio liga, šizofrenija, trauminiai smegenų pažeidimai, Korsakovo sindromas, potrauminio streso sindromas bei Antono sindromas“, – skelbia internetinė enciklopedija.
Psichologai išsiaiškino, kad žmogus pasakodamas kitiems apie netikrą įvykį, priverčia klausančius jį įsisavinti, kaip tikrą. Tai patikino bandomieji eksperimentai, skelbia užsienio šaltiniai, priskirdami Mandelos efektą įtaigumo faktoriui.
„Tokio klausimo pavyzdys galėtų būti: „Ar prisimeni filmą „Shazaam“, kuriame Sinbadas vaidino džiną?“ Šis klausimas ne tik leidžia manyti, kad toks filmas iš tikrųjų egzistuoja, bet gali sukelti klaidingą prisiminimą apie jo žiūrėjimą“, – rašoma Wikipedijoje.
Vis dėlto dauguma tyrėjų sutinka, kad Mandelos efektą galima paaiškinti ir kur kas paprasčiau bei žemiškiau. Teigiama, kad daugelis kolektyvinių klaidingų įsitikinimų pavyzdžiai yra susiję su klaidingu žodžių formuluotės ar rašymo prisiminimu. Manoma, kad tokie klaidingi prisiminimai kyla, nes žmonės skaitydami praleidžia žodžius ar raides ir užpildo tarpus nuspėjimo principu. Dėl šios priežasties tam tikri pavadinimai yra tariami bei rašomi klaidingai – tiesa, ši teorija tinka tik tais atvejais, kai Mandelos efektas pasireiškia atsimenant vieną ar kitą klaidingą pavadinimą ar žodį.
