Keletą knygos ištraukų atsiuntusi mama piktinosi, kad čia pateikiamas mažamečiams netinkamas turinys, mokoma, kaip susidoroti su siaubą keliančiais veikėjais ir netgi galimai brutalaus elgesio su gyvūnais.
„Matydama savo vaiką žaidžiantį vis manydavau, kad jis tik kuria savo pasaulius, kažką stato iš tų neaiškios grafikos blokelių. Jis pasakodavo apie prisijaukintus gyvūnus, bet nesakė, kad tuos gyvūnus čia reikia žudyti. Paėmusi knygą į rankas pirmiausia ir atsiverčiau tą puslapį, kur buvo rašoma, kaip nudobti gyvūną. „Gyvūnas bandys bėgti, tad paskubėk! Keletą kartų smok ir jį pribaik.“ Argi ne kraupu? Ar kiti tėvai žino, ką žaidžia jų vaikai? Bent jau mano sūnaus darželio grupėje „Minecraft“ žaidžia visi“, – laiške rašė moteris.
Suteikia neribotas galimybes
„Robotikos akademijos“ kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas susirūpinusios mamos atsiųstose iliustracijose jokio žiaurumo, galinčio pakenkti vaikams, neįžvelgė. „Parodykite savo vaikams dokumentiką apie holokaustą, nuvežkite į skerdyklą – va ten tai žiauru. Aš nemanau, kad vaikus reiktų auginti šiltnamyje, nes ten užauga daržovės – visiškai nesavarankiški vaikai, kurie nieko nežino ir nieko nepažįsta“, – komentavo jis.
Pašnekovas pasidalijo, kad įvairių atliktų tyrimų duomenimis, šis žaidimas stiprina vaikų pasitikėjimą savimi, nes jie įgyja gebėjimą savimi pasirūpinti ir patys spręsti problemas. Tokios savybės, kaip galėjimas patiems susikurti sau darbo įrankius ir susidoroti su iškilusiomis problemomis, neabejojo pašnekovas, itin vertinami šiuolaikinių ir ateities darbdavių.
K. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad „Minecraft“ yra išgyvenimo žaidimas ir žaisdami jį vaikai įgyja daugybę naujų žinių, o jei nori, nuo žaidėjo gali išaugti iki paties žaidimo kūrėjo. „Kaskart žaisdamas šį žaidimą jį žaidi vis iš naujo, čia mažai kas kartojasi. Žaisdamas išgyvenimo versiją tu turi ribotus resursus ir turi prasimanyti sau naudos. Taip pat gali žaisti „creative“ režimu, kur turi visiškai neribotas galimybes ir tiesiog statai. Trečias – „adventure“ režimas, kuriame gali žaisti pagal tam tikrą istoriją, vykdyti misijas ir t.t.
Žaidimas toks populiarus, nes buvo nuolat tobulinamas, atnaujinamas turinys, sukuriami nauji blokeliai, nauji žemėlapiai. Viskas prasidėjo nuo 36 blokelių, o dabar jų priskaičiuojama jau daugiau nei 150. Žaidimas turi labai stiprią bendruomenę, žaisdami su draugais vaikai mokosi bendradarbiauti. Be to, jį galima žaisti sau patogiausiu būdu – net per išmanųjį telefoną“, – trumpai pristatė K. Vasiliauskas.
Pasakodamas apie žaidimą pašnekovas įvardijo ne vieną žaidžiant galimą įgyti naudingą įgūdį. Anot jo, šis žaidimas ne tik lavina vaikų kūrybiškumą ir išlaisvina vaizduotę, bet ir gerina matematinius gebėjimus, moko, kaip apskaičiuoti aukštį, plotį, ilgį, tūrį. Taip pat galima išmokti programavimo pagrindų, kodavimo. Yra edukacinė versija, kur galima suprogramuoti savo robotą ir šis žaidimo viduje konstruos už tave. Chemijos versijoje galima kurti iš realių cheminių elementų, atlikti sudėtingus cheminius bandymus – tik per žaidimą, saugiai. O kur dar mokymas skaityti ir rašyti angliškai.
„Kodėl šis žaidimas yra edukacinis? Pirmiausia todėl, kad jis moko vaiką, kaip spręsti problemą. Pavyzdžiui, kai pradedi žaisti šį žaidimą, tu neturi nieko, vaikas pats turi viską susikurti. Žaidimas labai tinka smalsiems protams, nes nemažai dalykų „Minecraft“ yra paremti realybe – kaip įkurti ugnį, kaip kažką pagaminti, supažindina su chemijos elementais ir pan. Pavyzdžiui, iš kiaulės tu gausi mėsos, tačiau norėdamas ją suvalgyti dar turėsi išsikepti. Arba sužinosi, kad norint išsikepti pyragą tau prireiks miltų ir obuolių. Sakykim, džiunglėse pamestas vaikas, kuris yra žaidęs „Minecraft“ turės daug daugiau galimybių išgyventi, negu vaikas, šio žaidimo nežaidęs. Jis žinos, kaip kuriami įrankiai, žinos, kaip atsiranda maistas, ką galima valgyti, ko ne“, – kalbėjo K. Vasiliauskas.
Žaidimų į tikrovę neperkelia
Paprašytas įvertinti, ar šiame žaidime ir jį žaisti mokančiose knygose iš tiesų gali slypėti pavojų, vaikų ir paauglių psichologas Aleksandras Segal taip pat patikino, kad nerimauti nėra dėl ko. „Ar pavojinga, nes paskui vaikai eis žudyti gyvūnų? Nėra ko bijoti. Šis žaidimas egzistuoja jau keliolika metų ir nebuvo tokių atvejų, kad vaikai bėgtų žudyti gyvūnų jį pažaidę. Be to, šis žaidimas sukurtas pakankamai prastos rezoliucijos, čia nėra realistiškos grafikos, o ir jo mintis yra kitokia – nepamirškime, kad pirminė „Minecraft" idėja yra lavinti kūrybiškumą“, – kalbėjo jis.
Jei mamos išgyvena, kad tai gali neigiamai paveikti jų atžalas, psichologas pataria tiesiog neleisti savo vaikams tokių žaidimų žaisti. Vietoj jų verčiau pasiūlyti kitas alternatyvas.
Pašnekovo tvirtinimu, vaikai, pažaidę ir kur kas rimtesnius, raiškios grafikos žaidimus, neperkelia jose matomų veiksmų į realybę. „Praktiškai nėra tokių atvejų, kad pažaidę žaidimus vaikai eitų ir ką nors darytų atkartodami. Amerikoje buvo atliktas didžiulis tyrimas apie vyresniems paaugliams skirtą kompiuterinį žaidimą „Grand Theft Auto“. Šiame žaidime – puiki grafika, o pagal scenarijų reikia vogti mašinas, veikia mafija, susiduriama su prostitucija, yra ginklų, avarijos ir pan. Jį visame pasaulyje žaidžia paaugliai, ypač berniukai. Taigi to tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai neperima šitų veiksmų, netapatina jų su realybe, netampa agresyvesni. Jie puikiai supranta, kad tai yra žaidimo realybė, nieko bendro neturinti su tikrove. Žinoma, yra pavienių asmenų, kurie, tikėtina, turi tam tikrų sutrikimų, susijusių su realybės suvokimu, ir galbūt kokius nors veiksmus dalinai perkelia tikrovėn, ypač Amerikoje, kur, kaip žinome, vis įvyksta ir susišaudymų, ir pan. Tačiau jei mes kalbame apie sveikus tipinės raidos vaikus, kurie gyvena tipinėse šeimose, tai jie pažaidžia tokius žaidimus ir tuo viskas baigiasi“, – nuramino psichologas.