„Kaip tokią tvarką ketini paaiškinti Benui, kai jis paaugs ir ims stebėtis?“ Tai vienas iš klausimų, kuriuos teko išgirsti moteriai, kartu su vyru nutarusiai, kad nakčiai geriau išsiskirti, ir pasidalijusiai savo patirtimi portale todaysparent.com. Draugužės, pasak jos, suskubo demonstruoti milžinišką susirūpinimą dėl potencialios psichologinė žalos, kurią tėvų miegojimas atskirai neva gali padaryti dvejų metukų sūnui. Kaip, esą, gali būti normalu, kad tėtis ir mama panoro šitaip elgtis?
Mano vyras Jasonas ir aš priėmėme konkretų sprendimą, kurį vadiname susitarimu, tęsia pasakojimą minėta moteris. Gal tai ir laikoma nukrypimu nuo normos, tačiau neabejoju, kad daugelis porų mums tik pavydi, nors šito ir nedrįsta pripažinti.
O mes štai pripažinome ir nuo tada mūsų namuose – du miegamieji.
Viskas prasidėjo ganėtinai nekaltai. Man visada būdavo sunku užmigti, be to, esu mėgėja panaktinėti, o Jasonas – ne tik miegalius, bet ir iš tų, kurie užknarkia, be to, tikrai atsakančiai. Tuo gavo įsitikinti mano sesuo, kartą užsisėdėjusi ligi vėlumos – to meto, kai Jasonas jau spėjo kietai įmigti.
„Kas tai per garsas? – paklausė ji, kai pasigirdo knarkimas. – Ar kažkas negerai su vamzdžiais?“
Jeigu kankina nemiga, miegoti su knarkliu – tikras košmaras. Pirmaisiais bendro gyvenimo metais, mane gelbėjo derinys, kurio komponentai – naujai įsiplieskusios aistros kurstomas adrenalinas, migdomieji (tapau tikra jų vartojimo ekspertė) ir išganinga poza „vieno galva, kito kojos“. Kartais, beje, suprasdavau, kad privalau ištrūkti į tėvų namus ir deramai išsimiegoti, nes prie taip mylimo pūškuojančiu garvežiu naktimis virstančio vyro niekaip nepailsėsiu, todėl nebūsiu pasirengusi aistringoms bemiegėms naktims.
Visgi kai susituokėme ir pradėjau lauktis, situacija tapo neprognozuojama, nes teko atsisakyti migdomųjų, be to, atsiriboti nuo Jasono. Įrengėme jam jaukų kampelį nuomojamų namų rūsyje (tiktai neaikčiokite – ten buvo kilimų) ir kas vakarą jame įsitaisę klausydavomės per BBC transliuojamų vakaro šou (it kokie pensininkai), o kai jisai prisnūsdavo, aš tylomis nukiūtindavau į miegamąjį viršuje. Iš kur žinodavau, kad jisai miega? Iš girdimo knarkimo, žinoma.
Kad ir kokia patraukli atrodė miegojimo vienoje lovoje idėja, realybė anaiptol neviliojo. Šito pakeisti negalėjo net Jasono kartojimas, kad mane myli, ir mieguisti prašymai dar neišeiti.
Nuosavus namus įsigijome, kai buvau jau ketvirtą mėnesį nėščia. Iš karto įsirengėme du miegamuosius – man ir jam (man atiteko didesnis, žinoma). Kadangi kambariai buvo asmeniniai, juos dekoruoti galėjome nesitardami vienas su kitu.
„O, kaip norėčiau turėti asmeninį miegamąjį!“ – sykį prasitarė draugės vyras.
Reikia turėti galvoje, kad nedideliuose gimtojo Toronto namuose asmeninės erdvės idėja atrodo ypač sunkiai įgyvendinama, todėl jos turėjimą galima laikyti kone prabanga.
Visgi tikrasis įgyvendinto sprendimo genialumas išryškėjo ne tada, kai pasijutome laimingi galėdami vien pagal savo skonį dekoruoti kambarius, o kada gimė Benas. Nedidelę jo lovelę buvo visai paprasta perstumti iš vieno miegamojo į kitą. Nors iš pradžių Benas beveik visada miegodavo pas mane, vėliau padažnėjo ir „tėčio budėjimo naktų“. Kai Benas paaugo ir jo lovelę perkėlėme į jo kambarį, iš vieno miegamojo į kitą it mėtoma karšta bulvė keliaudavo stebėjimo monitorius. Kodėl mums buvo daug lengviau nei daugeliui porų? Todėl, kad kuriam nors iš mūsų pavykdavo išsimiegoti kuo puikiausiai.
Nuo Beno gimimo praėjo pora metų, bet mes ir toliau miegame atskirai. Neketinu tvirtinti, kad nepasiilgstu intymumo, kuris įmanomas, kai miegama kartu su partneriu. Taip pat nenoriu slėpti, kad man nerimą kelia Jasono papokštavimai, esą vietoj manęs prisijaukino pagalvę. Tačiau ar žinote, kas ardo santykius labiau nei atskiri miegamieji? Ogi nubudinėjimai ir prašymai „Mielasis, pasislink. O gal galėtum apsiversti?“ Beje, Jasono tikrai pernelyg nežavėdavo mano pasiaiškinimai, kad pagalvę jam ant veido uždėjau vien norėdama išspręsti akivaizdžią problemą.
Norisi paklausti apie seksą? Na, tuo tikslu mes susitinkame ant neprilygstamos kušetės. Kai vienas kito išsiilgę patiriame malonumą, tas kietas baldas tampa toks jaukus ir patogus, kad ten pat ir užmiegame.